Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo (Marijampolės rūmų) 2025 m. spalio 1 d. nutarimo jo atžvilgiu nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini)“ (toliau ir UAB, Bendrovė), kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), vadovui M. V. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. V. pagrįstai pripažino padariusį ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta.

Dėl įrodymų vertinimo ir veiksmų kvalifikavimo

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Marijampolės apylinkės teismo nutarimu M. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

8. Visų pirma pasisakytina dėl skundo teiginio, susijusio su mokestinės prievolės pasibaigimo, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senačiai klausimo, kuris, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nebuvo spręstas, kadangi mokestinės nepriemokos VMI skaičiuojamos susidariusios dar už 2007 metus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis skundo argumentas deklaratyvus ir prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visetui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ po nekilnojamojo turto pardavimo paskirstė kreditoriams gautas lėšas, iš kurių iš dalies padengė pelno mokesčio prievolę už 2007 metus. Be to, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-27-413/2025, 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi, kuria, be kita, prašo vadovautis apeliantas ir šioje byloje, buvo patvirtintas VMI prie FM finansinis reikalavimas 495 377,83 Eur, į kurį įtrauktos visos likusios mokestinės nepriemokos, kurios nebuvo padengtos restruktūrizavimo metu ir po restruktūrizavimo bylos pabaigos. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas nebuvo pasibaigęs.

9. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

10. Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. skunde išdėstytos pozicijos, jis administracinio nusižengimo bylos tyrimo eigoje neneigė neginčijamai nustatytų aplinkybių, t. y., kad teisės aktuose nustatytu laiku ir tvarka pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl to buvo pažeisti VMI interesai. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad M. V. nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio reglamentavimo – Bendrovė atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, o mokėjimai atlikti pažeidžiant pirmiau aptartą CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytą eiliškumą. Minėtas aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančių rašytinių duomenų visumą – informacija apie Bendrovės mokestines ir nemokestines prievoles VMI laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. vasario 3 d., Bendrovės bankų sąskaitų išrašai šiuo laikotarpiu. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog apelianto vadovaujama Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI pateiktais duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui pareiškimo padavimo dienai siekė 495 377,60 Eur.

11. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. V. ginčija jo veiksmuose nustatytai tiesioginė jo tyčiai, ir teigia, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip tyčiniai, nes jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, siekė pagerinti vadovaujamos Bendrovės finansinę padėtį, inicijuodamas mokėjimus su paskesnės eilės kreditoriais pirmiau nei su VMI, siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, ir šį teiginį grindžia tuo, jog sprendžiant M. V. kaltės klausimą teismas nepagrįstai nevertino Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-60-343/2024 priimtų procesinių dokumentų, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. vasario 3 d., kai Bendrovė jau neturėjo nei restruktūrizavimo, nei bankrutuojančios įmonės statuso, ir tiek Bendrovė, tiek ir jos kreditoriai, tiek ir teismas neprieštaravo, kad Bendrovė toliau vykdytų ūkinę komercinę veiklą, kad gautų nuomos pajamas, kad parduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeistą turtą, iš kurio pardavimo gautomis lėšomis atsiskaitytų, pirmiausia, su įkaito turėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau ir su kitais kreditoriais, tame tarpe ir VMI, kas, nagrinėjamu atveju, ir buvo padaryta.

12. Nors apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad M. V. veiksmuose nėra privalomo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvaus požymio – tyčios (kadangi jo veiksmai buvo nukreipti ne į VMI interesų pažeidimą, o į siekį išsaugoti ir tęsti Bendrovės veiklą), su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apelianto nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas spręsti, jog M. V. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

13. Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. V. taip pat kaltės nepripažino, tačiau nurodė, kad mokėjimų eiliškumo jis nežiūrėjo, jis vykdė visus einamuosius mokėjimus, kad nepadaryti bendrovei daugiau žalos, restruktūrizacijos laikotarpiu mokėjimus vykdė pagal planą, įsiteisėjus nutarčiai civilinėje byloje, bendrovė tapo paprasta bendrovė, ir jis siekė nepakenkti bendrovei. Bendrovei „M. M.“ sumokėjo 11 000 eurų, už jų Bedrovės nekilnojamojo turto įrenginėjimą, advokatų kontorai mokėjo, nes atstovavo visus restruktūrizavimo laikotarpius, A. V. sumokėjo už automobilio nuomą, notarų biurui sumokėjo už nekilnojamojo turto pardavimo dokumentų parengimą, 79 000 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta už paslaugas pagal sutartį.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930-1 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023). Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

15. Pagal ABĮ 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris turi įstatyme nustatytas pareigas, inter alia (be kita ko) tokias kaip bendrovės veiklos bei jos tikslų įgyvendinimo organizavimas (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir bendrovės metinio pranešimo parengimas (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), bendrovės dokumentų ir duomenų teikimas juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas). Bendrovės vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi, bendrovės vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra didelis – 495 377,60 Eur., tokia mokestinė nepriemoka susidarė teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Kadangi nebuvo vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais, siekiant patikrinti šios mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2025 m. kovo 19 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyviam patikrinimui Bendrovė pateikė bankų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d., kurie parodė, kad mokėjimai iš AB Šiaulių bankas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą kaip numatyta CK 6.930-1 straipsnyje. (laikotarpyje nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. vasario 3 d.): 2025 m. sausio 9 d. M. M., UAB 11000,00 Eur, Advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini) - 653,40 EUR, 2025 m. sausio 13 d. - UAB (duomenys neskelbtini) -350,00 EUR. Mokėjimai iš AB SEB bankas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą (laikotarpyje nuo 2025-01-09 iki 2025-02-03): 2025 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“- 500 EUR, UAB (duomenys neskelbtini) - 264,55 EUR, A. V. - 493,00 EUR, 2025 m. sausio 10 d.: UAB (duomenys neskelbtini)- 338,96 EUR; 2025 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) -248,75 EUR; 2025 m. sausio 14 d.: UAB „(duomenys neskelbtini)“- 150 EUR, AB (duomenys neskelbtini) - 41,89 EUR; 2025 m. sausio 15 d. M. M., UAB -2000,00 EUR; 2025 m. sausio 17 d.: (duomenys neskelbtini)biuras - 3625,61 EUR; UAB „(duomenys neskelbtini)“- 1392,00 EUR, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 79000,00 EUR; 2025 m. sausio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“- 86,85 EUR; 2025 m. sausio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ -580,80 EUR. Atlikus patikrinimą, 2025 m. balandžio 23 d. buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-1447.

17. Bendrovei nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2025 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teisme buvo iškelta restruktūrizavimo byla (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00439-2020-6), vykdytas restruktūrizavimas. Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio mėnesio nutartimi nutraukta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 7 d., taigi, nuo 2025 m. sausio 8 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei restruktūrizavimo nei bankrutuojančios įmonės statuso, todėl neturėdama pakankamai lėšų, turėjo vykdyti mokėjimus sutinkamai su CK 6.930-1 straipsnyje numatytu eiliškumu.

18. Apeliaciniame skunde M. V. akcentuoja būtent situaciją, susijusią su civilinėje byloje Nr. eB2-60-343/2024 teismo priimtais sprendimais, iš kurių matyti, kad tiek teismas, tiek Bendrovės kreditoriai prioritetą teikė ne likvidaciniam, o reabilitaciniam tikslui, t. y., kad Bendrovė toliau vykdytų ūkinę komercinę veiklą, kad gautų nuomos pajamas, kad parduotų įkeistą turtą, iš kurio pardavimo gautomis lėšomis atsiskaitytų su kreditoriais. M. V. įsitikinimu, visi atlikti einamieji mokėjimai pagrįsti ir būtini, nes jie arba apskritai Bendrovei nieko nekainavo, arba buvo neišvengiami, tam, kad Bendrovė galėtų kuo daugiau padengti savo kreditorinių įsipareigojimų bei apskritai vykdyti savo, kaip Bendrovės pareigas. Tačiau nagrinėjamo klausimo dėl atsakomybės už ANK 120 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą kontekste, apelianto nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip jo elgesį pateisinančios.

19. Iš paties apelianto pozicijos akivaizdu, jog jis, nenorėdamas pakenkti vadovaujamai Bendrovei, siekė vykdyti verslą, tačiau sutiktina su VMI atstovo pozicija, kad asmens siekiai ar tikslai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį – svarbiausia yra nustatyti tyčinius asmens veiksmus atsiskaitant su kreditoriais ne pagal imperatyviai nustatytą eiliškumą. Kaip minėta, ir pats M. V. bylos nagrinėjime teisme metu neneigė, kad mokėjimų eiliškumo jis nežiūrėjo, vykdė visus einamuosius mokėjimus, kad nepadaryti bendrovei daugiau žalos. Taigi, Bendrovės vadovas M. V., žinodamas, kad susidarė VMI mokesčiai nuo 2008 m., 2007 m., t. y., senos prievolės, kad nepriemoka VMI yra labai didelė, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais teikė pirmenybę kitiems, bet ne VMI, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų dengiamos senos prievolės, sąmoningai pažeidė VMI interesus, kas lėmė, jog mokestinė nepriemoka nebuvo padengta, pareiškimo padavimo dienai ji sudarė 495 377,60 eurų.

20. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad apeliantas akcentuoja civilinėje byloje Nr. eB2-60-343/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. ir 2025 m. vasario 13 d. nutarčių, nes pirmąja restruktūrizacijos byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta, o antrąja atsisakyta iškelti bankroto bylą, kuo remiantis M. V. teigia, kad nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. vasario 3 d., kai Bendrovė jau neturėjo nei restruktūrizavimo, nei bankrutuojančios įmonės statuso, Bendrovės kreditoriai prioritetą teikė ne likvidaciniam, o reabilitaciniam tikslui. Tačiau Liteko duomenys (civilinėje bylojeNr.eB2-27-413/2025) patvirtina, kad jau 2025 m. vasario 21 d. teisme gautas kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuriame prašoma panaikinti papildomą nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iškelti jai bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: įmonės kreditorinis reikalavimas buvo 538 426,91 Eur. Kreditorė manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dar gyvybinga, toliau gali vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau įmonei tapo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė savo turtą ir iš gautų lėšų vykdė atsiskaitymus su kreditoriais. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą patenkino iš dalies, t. y. patenkino 156 705,61 Eur dalyje. Įmonė turto nebeturi. Įmonė tapo nemoki ir reabilitacinis tikslas nebegali būti pasiektas, todėl prašo iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. 2025 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2025 m. vasario 13 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, buvo panaikinta, ir UAB "(duomenys neskelbtini)" iškelta bankroto byla. Pradėta bankroto procedūra, 2025 m. liepos 3 d. byloje priimta nutartis likviduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto, 2025 m. lapkričio 12 d. byloje priimtas sprendimas dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos. Šie duomenys paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, jog jis vykdė mokėjimus ne pagal teisės aktuose nustatytą tvarką, siekdamas reabilituoti bendrovės veiklą, kad ji toliau vykdytų komercinę veiką, gautų pajamų ir pan.

21. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.930-1 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, kurios patiria laikinų finansinių sunkumų, t. y. neturinčioms pakankamai lėšų visiems joms pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reikalavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ji negalės ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930-1 straipsnio 3 dalis). CK 6.930-1 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę pinigines lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020 ir kt.).

22. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys, t. y. mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, bankų sąskaitų išrašai ir juose nurodyta informacija apie kiekvieno Institucijos pareiškime nurodyto mokėjimo dieną, Bendrovės turėtus piniginių lėšų likučius, bei kiti byloje surinkti duomenys įrodo, jog Bendrovei nepakako piniginių lėšų atsiskaitymams su visais kreditoriais. Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet Bendrovė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumato jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, o byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pačiai Bendrovei deklaravus ir atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Taigi, M. V., atlikdamas mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, žinojo apie turimus įsipareigojimus VMI ir veikė tyčia.

23. Apelianto atstovo argumentai, jog išlaidos susiję su Bendrovės turto pardavimo procedūrų organizavimu buvo būtinos tam, kad Bendrovė galėtų parduoti įkeistą turtą ir iš gautų pajamų atsiskaityti, pradžioje su įkaito turėtoju, o po to, priklausomai nuo to, kiek liks, ir su kitais kreditoriais, įskaitant VMI, M. V. kaltės taip pat nepaneigia, nes Bendrovės vadovo viena iš pareigų yra tinkamai organizuoti įmonės veiklą, tačiau nepaneigia fakto, jog laikotarpyje nuo 2025 m. sausio 8 d. iki vasario 3 d. M. V. panaudojo Bendrovės sąskaitose esančias pinigines lėšas atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, kai tuo metu bendrovė turėjo pradelstų mokestinių prievolių biudžetui pagal pateiktas mokesčių deklaracijas ir mokestinės paskolos sutartį, tokiu būdu pažeisdamas kreditorės VMI teises.

24. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl M. V. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutarimą. M. V., būdamas Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo ir galėjo žinoti, kad yra atsakingas už finansinius Bendrovės dokumentus, turėjo ir galėjo įvertinti vadovaujamos Bendrovės finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl privalėjo nedelsdamas veikti, jei finansinė Bendrovės padėtis pasikeitė taip, kad Bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti – privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės atsiskaitymai būtų atliekami laikantis CK 6.9301 straipsnio1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tačiau nagrinėjimu atveju to nepadarė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens taip pat apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas negu padarė apylinkės teismas skundžiamame nutarime.

Dėl administracinės nuobaudos

25. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

26. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais, kuris padarytas tyčia, kad nenustatyta M. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pažeidėjas yra dirbantis, per paskutinius trejus metus administracine tvarka baustas už pažeidimus, susijusius su bendrovės vadovo pareigomis, ir sprendė, kad nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskyrus, sankcijoje numatytą baudos vidurkio dydžio baudą.

27. Duomenys apie M. V. registruotus administracinius nusižengimus rodo, kad jis du kartus buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas dviejų skirtingų bendrovių vadovu, nepateikė mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų, taip pat vieną kartą baustas už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie jo padaryti nusižengimai nelaikytini sistemingais. Administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jis padarė pirmą kartą. Kaip minėta, nėra nustatyta nei sunkinančių nei lengvinančių M. V. atsakomybę aplinkybių, neigiamai jo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra. Kartu su aptartomis aplinkybėmis įvertinus ir tai, kad tam tikrą dalį mokestinės nepriemokos kreditorei jo vadovauta bendrovė yra sumokėjusi, yra pagrindas sumažinti apeliantui už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo paskirtą baudą, jos dydį nustatant kiek didesnį nei sankcijos minimumas – 1 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutarimą:

M. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.