Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PRIVATE LABEL“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ESKUZA“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotieji asmenys Š. N., V. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. rugpjūčio 20 d. teisme gautas kreditorės UAB „ESKUZA“ (toliau ir kreditorė) pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame kreditorė prašė teismo: 1) išreikalauti iš Š. N. 2018 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-8595; 2) pripažinti BUAB „PRIVATE LABEL“ bankrotą tyčiniu; 3) nustatyti asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

2. Paaiškino, kad BUAB „PRIVATE LABEL“ ilgametis (nuo įsteigimo, t. y. 2013 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. vasario 21 d.) bendrovės vadovas buvo Š. N.; be to, BUAB „PRIVATE LABEL“ ilgametis (nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2017 m. vasario 15 d.) vienintelis akcininkas buvo taip pat Š. N.. Tuo tarpu, anot kreditorės, nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 23 d. bendrovės vadovu buvo V. T., kuris taip pat buvo ir nuo 2017 m. vasario 15 d. vieninteliu BUAB „PRIVATE LABEL“ akcininku.

3. Teigė, kad šiuo metu dėl nesąžiningų ir teisės aktams prieštaraujančių mokėjimo pavedimų, pažeidžiančių kreditorių teises, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2- 2224- 807/2020 dėl 33 000 Eur nuostolių priteisimo iš buvusio akcininko ir direktoriaus Š. N..

4. Kreditorė pažymėjo, kad iki BUAB „PRIVATE LABEL“ bankroto bylos iškėlimo įmonei priklausė turtas: 1) 193,57 kv. m. pastatas, unikalus Nr. (-), adresas (-) (2017 m. spalio 10 d. Centro kubas individualiai nustatyta pastato rinkos vertė – 183 200 Eur (vertinimo užsakovas pats Š. N.); 2017 m. kovo 10 d. masiniu vertinimu VĮ Registrų centras nustatyta rinkos vertė – 165 000 Eur), kurį 2017 m. kovo 10 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 937 Š. N. įsigijo už 115 000 Eur; 2) 192,29 kv. m. pastatas, unikalus Nr. (-), adresas (-) (UAB „CRE pro” nustatyta pastato vertė – 158 800 Eur; 2018 m. rugsėjo 11 d. masiniu vertinimu VĮ Registrų centras nustatyta rinkos vertė – 169 000 Eur), kurį 2017 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. VB7-1449 Š. N. įsigijo už 103 448 Eur. Kreditorė pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. JK-8595 (t. y. vos po 18 mėnesių po bankroto bylos iškėlimo) Š. N. pastatą pardavė kitam savininkui - O. P. Anot kreditorės, įvertinant abiejų pastatų perleidimo sandorius, BUAB „PRIVATE LABEL“ padaryta žala (nuostoliai) mažiausiai siekia 123 552 Eur, o tai reiškia, kad pilnai, jau nevertinant civilinės bylos dėl 33 000 Eur nuostolių, pilnai užtektų atsiskaityti su visais kreditoriais. Atkreipė dėmesį, kad galimai Š. N. pastarąjį pastatą ir žemės sklypo dalį dabartinei savininkei pardavė už dar didesnę sumą, nors po įsigijimo praėjo neženklus laiko tarpas.

5. Anot kreditorės, V. T., būdamas bendrovės vadovu ir akcininku daugiau kaip vienerius metus iki bankroto bylos iškėlimo, turėdamas ir žinodamas visą BUAB „PRIVATE LABEL“ finansinę padėtį, nesiėmė jokių veiksmų turtui išsaugoti ar perleisti už rinkos kainą. Kreditorės teigimu, perleidimai atlikti jau vadovaujant V. T. ir žinant, kad akivaizdžiai pažeidžiami kitų kreditorių interesai (kreditorės naudai dar 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o pati skola iki 2016 m. gruodžio 1 d. jau siekė 13 125,88 Eur; 2017 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą nurodytą sumą priteisti kreditorės naudai, o 2017 m. gegužės 23 d. išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdyti antstoliui).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Dėl taikytino įstatymo

17. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi BUAB „PRIVATE LABEL“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Aministra“; nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 19 d.

20. 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimis patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas.

22. 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto administratorius įpareigotas atlikti įmonės likvidatoriaus funkciją ir veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 31, 32 straipsniuose bei ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius informuoti teismą apie įmonės likvidavimo procese atliktus veiksmus; nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d.

24. 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirta BUAB „PRIVATE LABEL“ vadovui V. T. 300 Eur bauda už įstatymo įpareigojimų, per teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartyje nustatytą terminą, nevykdymą.

Dėl BUAB „PRIVATE LABEL“ bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijų (ne)buvimo

28. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

29. Šios nutarties 25 punkte išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).

30. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

31. Įvertinus pareiškimo turinį, nustatyta, jog kreditorė iš esmės savo pareiškimo pagrįstumą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su BUAB „PRIVATE LABEL“ nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, teigdama, jog BUAB „PRIVATE LABEL“ turtas prieš bankroto bylos iškėlimą buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu įmonei sukeliant mažiausiai 123 552 Eur žalą, o tokia pinigų suma būtų pakankama pilnai padengti BUAB „PRIVATE LABEL“ turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Nemokumo administratorius, palaikydamas pareiškime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė faktines aplinkybes, kad buvo perleistos įmonės akcijos asmeniui, kuris faktiškai įmonės valdymo neperėmė, iš karto po šio sandorio buvo pervestos visos įmonės lėšos kitai jo valdomai įmonei UAB „General Technologies“, taip pat galimai neteisėtai užsienyje buvo parduota UAB „Luminor lizingui“ priklausanti transporto priemonė (Harley Davidson).

32. Remiantis BUAB „PRIVATE LABEL“ bankroto bylos medžiaga, šiuo metu bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 125 263,25 Eur sumai. Išanalizavus kreditorių pateiktus dokumentus, kuriais jie grindė savo finansinius reikalavimus BUAB „PRIVATE LABEL“ atžvilgiu, nustatyta, jog bendrovės įsiskolinimai šiems kreditoriams atsirado 2016 m. pab. - 2017 m. pradž. (kreditoriui Big bank AS filialas įsiskolinimas atsirado 2017 m. I ketv.; kreditorei UAB „ESKUZA“ – 2016 m. IV ketv. - 2017 m. I ketv.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 2017 m. I ketv.; VMI – 2017 m. II ketv.; kreditorei Asociacija LATGA – 2016 m.; kreditorei UAB „Šilavoto B&B“ - 2016 m. IV ketv. - 2017 m. I ketv.). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog jau 2017 m. pradž. įmonė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, jog jau 2017 m. buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau bylos duomenimis pareiškimas dėl BUAB „PRIVATE LABEL“ bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas VMI iniciatyva ir tik 2018 m. vasario 9 d.

33. Savo ruožtu, sprendžiant, ar dėl šios pareigos neįvykdymo egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti įmonės bankrotą esant tyčiniu, būtina įvertinti tolimesnius įmonės vadovo veiksmus (neveikimą), jo vadovaujamai įmonei esant faktiškai jau nemokios būsenos.

34. Nustatyta, kad 2017 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Š. N. įsigijo už 143 000 Eur kainą BUAB „PRIVATE LABEL“ bei V. Š. priklausantį turtą – iš V. Š. už 39 552 Eur kainą įsigijo 427/1747 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (-), kadastrinis adresas (-), adresu (-), o iš BUAB „PRIVATE LABEL“ už 103 448 Eur kainą pastatą – sublokuotą vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (-), adresu (-), (toliau ir pastatas1). Tuo tarpu, 2017 m. kovo 10 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Š. N. įsigijo už 150 000 Eur kainą BUAB „PRIVATE LABEL“ bei D. Š. priklausantį turtą – iš D. Š. už 35 000 Eur kainą įsigijo 319/1747 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (-), kadastrinis adresas (-), adresu (-), o iš BUAB „PRIVATE LABEL“ už 115 000 Eur kainą įsigijo pastatą – sublokuotą vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (-), būklė – nebaigtas statyti, baigtumas – 86 proc., adresu (-) (toliau ir pastatas2).

35. Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kreditorė išdėstė savo poziciją, kad aukščiau nurodytas bendrovės turtas buvo parduotas per žema kaina (t. y. 103 448 Eur kaina už pastatą1 bei 115 000 Eur kaina už pastatą2), ir šią poziciją grindė masinio vertinimo būdu nustatyta pastato1 bei pastato2 verte (pastato1 vertė masinio vertinimo būdu nustatyta esant 169 000 Eur; pastato2 vertė masinio vertinimo būdu nustatyta esant 165 000 Eur), bei UAB „CRE pro“ nustatyta pastato1 rinkos verte bei 2017 m. spalio 10 d. UAB „Centro klubas – Nekilnojamasis turtas“ individualiai nustatyta pastato2 verte. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, masinis turto vertinimas - vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nagrinėjamu atveju kreditorė nepagrįstai savo argumentus dėl turto pardavimo ne už rinkos kainą grindžia VĮ Registrų centras nustatyta masinio vertinimo būdu vidutine rinkos kaina pastato1 bei pastato2, kadangi, akivaizdu, jog toks įvertinimas neatspindi realios turto vertės. Tuo tarpu pateiktas individualus vertinimas pastato2 yra atliktas 2017 m. spalio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei pusmečiui nuo pastato2 pirkimo-pardavimo. Savo ruožtu, sprendžiant dėl pastato1 vertės 2017 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo momentu, nėra galimybės remtis ir kreditorės pateikta bei UAB „CRE pro“ išvada, kadangi teismui yra pateikta tik dalis šio dokumento, dėl ko nėra galimybės nustatyti kokiu būdu buvo atliekamas turto vertinimas.

36. Nepaisant šių aplinkybių, teismas pažymi, jog tiek pastato1, tiek pastato2 pirkimo-pardavimo kaina ženkliai nesiskiria nuo pateiktų kreditorės individualiuose vertinimuose nurodytų šių pastatų kainų. Byloje nei kreditorė, nei nemokumo administratorius neginčijo fakto, jog pagal šias pirkimo-pardavimo sutartis buvo atsiskaityta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog byloje nėra pagrindo išvadai, jog sandoriai, kuriais bendrovė pardavė pastatą1 bei pastatą2 Š. N., buvo ekonomiškai įmonei nenaudingi, jais buvo siekiama sumažinti turimą įmonės turtą bei apriboti galimybes kreditoriams nukreipti išieškojimą į įmonės turtą.

37. Taigi, teismo vertinimu, vien šių sandorių sudarymas tuo metu, kai įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, savaime nepagrindžia buvusio įmonės vadovo tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama įmonę privesti prie bankroto tyčia, ar sumažinti ženkliai turimą įmonės turtą, kad kreditoriai negalėtų nukreipti į jį išieškojimo.

38. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir nemokumo administratoriaus atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad buvo perleistos įmonės akcijos asmeniui, kuris faktiškai įmonės valdymo neperėmė, iš karto po šio sandorio buvo pervestos visos įmonės lėšos kitai jo valdomai įmonei UAB „General Technologies“, taip pat galimai neteisėtai užsienyje buvo parduota UAB „Luminor lizingui“ priklausanti transporto priemonė (Harley Davidson).

39. Bylos duomenimis, 2017 m. vasario 15 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Š. N. kaip bendrovės akcininkas pardavė turimas visas bendrovės akcijas V. T. už 2 896,20 Eur kainą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra išaiškinęs, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis savaime nėra neteisėtas sandoris, tačiau jis turi būti vertinamas konkrečių bylos aplinkybių kontekste, tai yra turi būti nustatyta, ne tik įmonės finansinė padėtis sudarant tokį sandorį, bet ir ar buvo būtinybę tokį sandorį sudaryti; ar buvo siekta išsaugoti ir (ar) plėtoti verslą, patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus, užtikrinti įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1877-241/2016, 2015 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-464/2015). Teismas pažymi, jog nors 2017 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta įmonei turint jau finansinių sunkumų, tačiau vien šis veiksmas savaime nepatvirtina egzistuojant tyčinio bankroto kriterijams, įtvirtintiems Įmonių bankroto įstatyme.

40. Savo ruožtu, nemokumo administratoriaus nurodoma aplinkybė apie galimai neteisėtai užsienyje parduotą UAB „Luminor lizingui“ priklausančią transporto priemonę (Harley Davidson) laikytina tik nemokumo administratoriaus deklaratyviu teiginiu, kadangi byloje nėra pateikti šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai.

41. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės liudija, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo BUAB „PRIVATE LABEL“ bankroto pripažinti tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2-4 dalių pagrindu, dėl ko kreditorės pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo

42. Kreditorė pateikė teismui prašymą išreikalauti iš Š. N. 2018 m. rugsėjo 17 d. pirkimo- pardavimo sutartį Nr. JK-8595. Savo ruožtu, teismas pažymi, jog, įvertinus pareiškimo turinį, matyti, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-8595 siekiama įrodinėti aplinkybę, kad galimai Š. N. pardavė nupirktą iš bendrovės turtą už dar didesnę kainą negu buvo mokėjęs už šį turtą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, t. y. kokia buvo sudaryto sandorio tarp Š. N. ir O. P. vertė, neturi tiesioginio ryšio su šioje byloje nagrinėjamu ginčo klausimu dėl BUAB „PRIVATE LABEL“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas šio prašymo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintas, patirtos kreditorės bylinėjimosi išlaidos pastarajai nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

kreditorės UAB „ESKUZA“ pareiškimo dėl BUAB „PRIVATE LABEL“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.