Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) vadovu ir žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. liepos 17 d. atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais bendrovės kreditoriais (Bigbank AS filialas, Vilniaus rajono 6-asis notaro biuras, UAB „Amco Group“, UAB „Valja“, UAB „Sergel“, UAB „Finita“, UAB „Nordea Finance Lithuania“), taip pat mokėjo darbo užmokestį ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.

V. T. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jam asmeniškai įteikus tiek teismo šaukimą, tiek ir pareiškėjo pareiškimą. V. T. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat teismui nepateikė ir duomenų apie svarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Dėl nurodyto byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovė palaikė pareiškimą, prašė pripažinti V. T. kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti pažeidėjui sankcijos vidurkio dydžio baudą. Papildomai pažymėjo, jog šiuo metu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola biudžetui yra padidėjusi ir sudaro 40 262,17 Eur.

Tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas Š. N. 2017 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime nurodė, kad 38 976,00 Eur mokestinė nepriemoka susidarė po įmonei priklausiusių kotedžų pardavimo 2017 metų kovo mėnesį ir su tuo susijusios pridėtinės vertės mokesčio priskaičiavimo. Gauti pinigai už kotedžų pardavimą buvo panaudoti BIGBANK AS banko paskolos grąžinimui ir atsiskaitymui su žemės savininkais. Bendrovės parduotuvė uždaryta, kasos aparatas nenaudojamas. Bendrovės svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 30-31).

VMI prie FM ministerijos 2017 m. rugsėjo 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-6160 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas buvo vykdomas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Patikrinimo metu nustatyta, jog, 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 38 976,14 Eur, iš jos: 116,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1,34 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių (susidarė nuo 2017 m. gegužės 2 d.) bei 37 758,67 Eur PVM ir 1 100,13 Eur PVM delspinigių (susidarė nuo 2017 m. balandžio 25 d.). Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš sąskaitų vykdomas nuo 2017 m. gegužės 3 d. Taip pat nurodyta, kad iš pateiktų įmonės sąskaitų išrašų matyti, jog 2017 m. balandžio 27 d. buvo sumokėtą 218,08 Eur teikėjui UAB „Finita“; iš kasos knygos išrašo nustatyta, kad 2017 m. balandžio 26 d. sumokėta 507,86 Eur skola D. Š. dėl darbo užmokesčio; iš avanso apyskaitos nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 ir 17 d. sumokėta UAB „Nordea Finance Lithuania“ atitinkamai 424,87 Eur bei 260,54 Eur.

VMI prie FM į bylą pateikė išrašus iš VMI duomenų bazės, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra V. T., taip pat matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės ir nepriemokos biudžetui (b. l. 10-14, 24-29).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas tyrimo metu pateikė įmonės sąskaitų, kasos knygų išrašus, duomenis iš avanso apyskaitų, kasos išlaidų orderius, iš kurių matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai su kreditoriais „Bigbank“ AS filialas, Vilniaus rajono 6-asis notaro biuras, UAB „Amco Group“, UAB „Valja“, UAB „Sergel“, taip pat D. Š. sumokėtas darbo užmokestis (b. l. 20-23).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Be to, iš byloje esančių įrodymų (Operatyvaus patikrinimo pažymos, išrašų iš VMI duomenų bazės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų) visumos nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. balandžio 6 d. turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2017 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui, 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, sudarė 38 976,14 Eur. Taigi viso laikotarpio nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. liepos 17 d. metu įmonė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Šis įsiskolinimas šiuo metu nėra sumažintas, priešingai, jis yra padidėjęs ir sudaro 40 262,17 Eur. Be to, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. liepos 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: Bigbank“ AS filialui, Vilniaus rajono 6-asis notaro biurui, UAB „Amco Group“, UAB „Valja“, UAB „Sergel“, UAB „Finita“, UAB „Nordea Finance Lithuania“, taip pat sumokėjo darbo užmokestį D. Š.. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, iki šiol nesikreipta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. T., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir mokėjo darbo užmokestį, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, V. T. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė tyčia, tokiu būdu pažeisdamas įmonės kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, kurių dydis sudarė beveik 40 000 Eur). Taip pat teismas įvertina tai, kad nenustatyta V. T. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, 2015 metais baustas administracine tvarka, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, iki šiol nesiėmė veiksmų dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirtina vidurkio dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 2 200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.