Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5121-292/2016 pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. K., A. K., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (išieškotoja) J. P. prašė nustatyti skolininkės N. K. ir jos sutuoktinio A. K. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Alytaus m. 2-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2246/2014 dėl 11644,75 Eur, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. K.. Vykdymo procese antstolis areštavo skolininkės sutuoktiniui A. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas 147,48 Eur, ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino ir nustatė skolininkei N. K. bei A. K. turto, priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dalis - po 1/2 dalį kiekvienam A. K. gautų pajamų iš darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitų jiems prilygintų išmokų ar pajamų.Teismas nustatė, kad skolininkė N. K. ir A. K. yra sutuoktiniai (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Jiems priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, o tai trukdo nukreipti skolos išieškojimą į N. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju skolos pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininke nurodoma N. K., išieškojimui buvo areštuotos skolininkės sutuoktinio A. K. piniginės lėšos.Teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, pripažino, kad A. K. turimos lėšos yra bendroji jo ir sutuoktinės N. K. jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat atsižvelgdamas į CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, sprendė, jog kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį A. K. turimų lėšų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – civilinės bylos Nr. 2VP-5121-292/2016 nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta Varėnos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2FB-534-445/2016 arba išieškotojos J. P. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skolininkės N. K. įsipareigojimai J. P. atsirado dar iki santuokos sudarymo, todėl N. K. prievolė J. P. yra jos asmeninė. Apeliantas su N. K. kartu negyvena, neveda bendro ūkio nuo 2013 metų pabaigos, todėl jo darbinės ar kitokios pajamos nėra A. K. ir N. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-2530-887/2016) iš apelianto jo ir skolininkės N. K. sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 140 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Skundžiama nutartimi nustačius, kad skolininkei priklauso apelianto ½ dalis pajamų, ir apeliantui sumokėjus 140 Eur sūnaus išlaikymui, būtų pažeistas proprocingumo principas tarp sutuoktinių turto dalių.

5.2. N. K. yra pateikusi Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, pareiškimas priimtas nagrinėti (civilinė byla Nr. 2FB-534- 445/2016). Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ši byla privalomai sustabdyta iki Konstitucinis Teismas paskelbs nutarimą dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnio 7 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai ar įstatymams. Antstolis S. V., pasiūlydamas išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo CPK 667 straipsnio tvarka, pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies imperatyvias nuostatas, nes teismo nustatyta ½ dalis apelianto pajamų priklausytų skolininkei N. K., iš kurių išieškojimas stabdytinas. Tačiau tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka, teismas privalėjo civilinę bylą Nr. 2VP-5121-292/2016 sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) byloje Nr. 2FB-534-445/2016 (CPK 163 str. 3 p., 166 str. 1 d. 2 p.).

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas išieškotojos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrame turte nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Alytaus m. 2-ojo notarų biuro 2015-05-06 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2246/2014 dėl 11644,75 Eur, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. K. išieškotojos J. P. naudai. Šio vykdomojo dokumento pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese antstolis areštavo skolininkės sutuoktiniui A. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas 147,48 Eur, ir 2016-09-08 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išieškotojos prašymą patenkino ir nustatė skolininkei N. K. bei A. K. turto, priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dalis - po ½ dalį kiekvienam A. K. gautų pajamų iš darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitų jiems prilygintų išmokų ar pajamų. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad su N. K. kartu negyvena, neveda bendro ūkio nuo 2013 metų pabaigos, N. K. įsipareigojimai J. P. atsirado dar iki santuokos sudarymo, todėl skolininkės prievolė J. P. yra jos asmeninė, o apelianto darbinės ar kitokios pajamos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to apeliantas nurodo, kad antstolis, pasiūlydamas išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pažeidė imperatyvias Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros nereikia atlikti. Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad N. K. skoliniai įsipareigojimai pagal minėtą vykdomąjį dokumentą yra jos asmeninė prievolė, atsiradusi dar iki santuokos sudarymo. Taigi pats apeliantas iš esmės pripažįsta, jog išieškojimas turėtų būti vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o pagal skolininkės asmeninę prievolę. Todėl šiuo atveju sutuoktinio asmeninės prievolės pobūdis kaip tik nulemia galimybę taikyti CPK 667 straipsnį ir nustatyti skolininkės dalį sutuoktinių bendrame turte. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tik tokiu atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio skolininko turto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gautų pajamų iš darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitų jiems prilygintų išmokų ar pajamų, nenustatė, kokį turtą turi ir valdo skolininkė asmeninės nuosavybės teise, ar šio turto (ne)pakanka pareiškėjos reikalavimų patenkinimui pagal vykdomąjį raštą, nenukreipiant išieškojimo į kitą turtą (CPK 663 str. 1 d.), bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat nevertino ar nėra aplinkybių, sąlygojančių būtinumą nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja (išieškotoja) J. P., kreipdamasi į teismą su pareiškimu, tokių duomenų nepateikė, o teismas šių aplinkybių ir nesiaiškino, teismo išvados nėra pagrįstos nei skolininkės, nei jos sutuoktinio paaiškinimais (CPK 186 str.), nei kitais įrodymais byloje, nes byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims ir nesuteikiant visiems proceso dalyviams dėl pareikšto pareiškimo teikti paaiškinimus. Nors kaip jau buvo minėta, civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, t. y. bylos nagrinėjimo dalykas yra nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai. Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjos J. P. pareiškimo turinio matyti, kad jame pareiškėja suformulavo reikalavimą teismui nustatyti skolininkės turto dalį, esančią visoje bendrojoje nuosavybėje, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė klausimą vien tik dėl skolininkės dalies jos sutuoktinio iš darbinės veiklos gaunamose ar kitose pajamose nustatymo. Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, asmeninė sutuoktinio (buvusio sutuoktinio) prievolė vykdoma ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.115 str.), o tik iš asmeninio turto. Jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka, tai kreditorius, skolininkas ar kitas bendraturtis, turi inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ar turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.). Pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas, nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. priėmė A. K. ieškinį atsakovei N. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims kreditoriams: AB SEB banko Alytaus skyriui, Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, I. B. B., R. Ž., J. P., J. P., G. B., L. Č., K. S., Ž. P., Bigbank AS filialui, UAB ,,Monetų namai“, UAB ,,CCS“, OU Directmarketing, UAB ,,Omnitel“, AB DnB bankui, AB ,,Swedbank“ bankui, antstolei A. K., antstoliui S. V., antstolei D. K., antstolei D. M., dėl santuokos nutraukimo (Prienų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-68-962/2017). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai yra laikomasi nuostatos, jog bendro turto padalijimo ir kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo padarinių teismas turi išspręsti santuokos nutraukimo byloje, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Kreditorius, siekdamas apginti savo turtines teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir prievolių padalijimu, turi teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, konstatavo, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 str. 4 p). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Pažymėtina, kad bylos stabdymo minėtu teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo nuožiūra turėtų įvertinti susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, spręsti dėl būtinybės stabdyti šios bylos nagrinėjimą.Taip pat iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi priimtas pareiškimas dėl skolininkės N. K. bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. 2FB-6-445/2017). Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nuo pranešimo apie teismo priimtą nutartį dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Kasacinis teismas laikosi nuomonės, kad aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ turėtų būti laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu. Toks nurodytos nuostatos aiškinimas atitinka FABĮ paskirtį ir tikslus, užtikrina, jog sąžiningiems skolininkams bus sudarytos sąlygos atkurti jų mokumą tenkinant kreditorių reikalavimus FABĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015; 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą N. K. priėmimo, teismo pranešimas bei pareiškimo ir jo priedo kopijos tą pačią dieną buvo išsiųsti ir antstoliui S. V., todėl gavęs teismo pranešimą, kuriame buvo informuotas apie pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimą, antstolis privalėjo nedelsdamas sustabdyti skolininkės turto realizavimo ir (ar) išieškojimas procesą, tačiau, kaip patvirtina civilinės bylos medžiaga (b. l. 2), 2016 m. rugsėjo 8 d., vykdydamas CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, išsiuntė išieškotojai J. P. pasiūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės N. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pažymėtina, kad vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 str. 1 d.). Nors antstolio veiksmų teisėtumo klausimas ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolininkės N. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo klausimą taip pat turėtų įvertinti nurodytą galimai padarytų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK ir CPK teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą ir dalies nustatymą bendrojoje nuosavybėje, dėl šių pažeidimų byla išspręsta neteisingai. Kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimčių bei pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai padarius apeliacinės instancijos teisme, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų apribota galimybė pasinaudoti procesu žemesnės ir tik po to aukštesnės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal byloje esančią pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pradėjus šį apeliacinį procesą teismas turėjo 5,88 Eur tokių išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.