Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2250-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
1-2250-988/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04729-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Gintarė Leškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2250-988/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04729-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei, vertėjaujant Erikai Vencevičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam A. M. (A. M.), jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2018 m. sausio 27 d., apie 20.19 val., Vilniuje, Eišiškių pl. – Metalo g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio Drager Alcotest 6810, patikros sertifikatas Nr. 0715647, 2018-01-27 20:36 pagalba nustatytos 1,95 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbo, išgėrė pora stikliukų, paskambino dukrai, kad atvažiuotų, sėdo prie vairo, pavažiavo apie 100 metrų, nesulaukė dukros, po kelių minučių atvažiavo policija, pripūtė maždaug 1,95 promilės. Tai vyko 2018 m. sausio 27 d. po 20 val. Eišiškių plente, važiavo automobiliu Toyota Rav4, kuris priklauso jo dukrai. Į darbą nuvažiavo blaivus. Išgėrė 2 stikliukus po 100 g viskio. Po išgėrimo vairavo po 10 minučių. Sutinka, kad vairavo automobilį, kai pripūtė virš 1,5 promilės. Pareigūnai siūlė pasitikrinti kraują, bet jis atsisakė, pasakė pripūtė ir tiek. Kai nuvyko į PK, sutiko priduoti kraujo, bet nebevežė.

Apklausta laiduotoja V. M. parodė, kad prašo leisti būti laiduotoja, jos sutuoktinis labai gailisi dėl to, ką padarė, ji įsitikinusi, kad ateityje nepažeis įstatymų, to nedarys. Jie kartu gyvena ir susituokę 35 metus, mano, kad galės daryti teigiamą įtaką savo vyrui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad dirbant su vyr. patruliu A. J. 2018-01-27 apie 20 val. 18 min. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjas mato, kaip neblaivus vairuotojas sėdo į automobilį ,,Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ruošiasi važiuoti link Naujininkų. Vykstant minėtu adresu, Metalo g. pradžioje pareigūnai pastebėjo minėtą automobilį, kuris, įjungus tarnybiniame automobilyje šviesos ir garso signalą, buvo sustabdytas Eišiškių pl., Vilniuje. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. M.. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo privalomuosius dokumentus, jis juos pateikė. Bendraujant su A. M., iš jo burnos buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu Alcotest 6810 2018-01-27 20 val. 36 min. jam buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas. Dėl techninių kliūčių alkotesterio parodymų kvite buvo išspausdinta neteisinga data ir laikas. Su alkotesterio parodymais A. M. sutiko, bet pasirašyti atsisakė, teigdamas, kad automobilio jis nevairavo. Atvykus prie Priklausomybės ligų centro atlikti vairuotojo medicininę apžiūrą, t. y. duoti kraujo mėginį, A. M. tai daryti kategoriškai atsisakė. Vairavimo faktas yra užfiksuotas vaizdo įraše. Automobilyje buvo tik vairuotojas, daugiau jame žmonių nebuvo. A. M. pasakė, kad automobilį vairavo jo dukra, nors pastaroji privažiavo prie pareigūnų vėliau, kaip užfiksuota vaizdo įraše. Automobilis buvo perduotas A. M. dukrai K. T. (b. l. 12).

Apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2018-01-27 dirbant su vyr. patruliu M. R. apie 20.15 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjas mato, kaip neblaivus vairuotojas sėdo į automobilį ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ruošiasi važiuoti link Naujininkų. Vykstant nuo Eišiškių pl. pusės minėtu adresu, Metalo g. pradžioje priešingoje kelio pusėje buvo pastebėtas važiuojantis minėtas automobilis. Įjungus tarnybiniame automobilyje šviesos ir garso signalą, minėtas automobilis buvo sustabdytas Eišiškių pl., Vilniuje. A. J. iškart priėjo prie automobilio vairuotojo, automobilyje jis buvo vienas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. M.. Vairuotojas pateikė reikiamus dokumentus. Bendraujant su A. M., iš jo burnos buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Neužilgo į sustabdymo vietą atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo moteris, kuri pasakė, kad yra A. M. dukra K. T.. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu Alcotest 6810 2018-01-27 20 val. 36 min jam buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas. Dėl techninių kliūčių alkotesaterio parodymų kvite buvo išspausdinta neteisinga data ir laikas. Tai pareigūnai pastebėjo jau po to, kai atspausdino kvitą. Šis alkotesteris buvo po metrologų patikros, kuri buvo atlikta 2017 m. gruodį, matyt, jame nusimušė laikas ir data. Konkrečiai šis alkotesteris nėra priskirtas A. J. ir M. R. ekipažui. Išeinant į tarnybą, jie paima tą alkotesterį, kuris yra laisvas. Su alkotesterio parodymais A. M. sutiko, bet pasirašyti atsisakė, teigdamas, kad automobilio jis nevairavo. Būnant Eišiškių pl., A. M. buvo paklausta, ar jis sutinka duoti kraują, jis atsisakė. Tada pareigūnai susisiekė su OVS, pranešė, kad vairuotojas atsisako duoti kraują, pasiteiravo, kur jį pristatyti. OVS pareigūnas nurodė vykti į 1 PK. Važiuojant į 1 PK, patruliai važiavo pro VPLC, kur stabtelėjo ir vairuotojui vėl pasiūlė priduoti kraują, bet jis tai padaryti atsisakė, tad nelipant iš automobilio jie nuvyko į 1 PK. Komisariate 21.16 val. vėl buvo patikrintas A. M. blaivumas, jis pripūtė 1,74 promiles. Apžiūrint A. M., prie jo ant diržo buvo rastas pistoletas Makarovas, kurį paėmė 1 PK pareigūnas (b. l. 19).

Pažyma iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilis TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). priklauso UAB (duomenys neskelbtini), automobilio valdytoja S. B. (b. l. 8).

Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad automobilio TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 4840 eurų (b. l. 7).

2018-02-28 vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, kuriame užfiksuotos A. M. sustabdymo bei sulaikymo aplinkybės (b. l. 16-17).

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451, patikros sertifikatas Nr.0715647, rodmenyse užfiksuota, jog 2018-01-27, 20.36 val. A. M. nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra 1,95 promilės (b. l. 21, 22).

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217, patikros sertifikatas Nr.0634661, rodmenyse užfiksuota, jog 2018-01-27, 21.16 val. A. M. nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra 1,74 promilės (b. l. 23).

2006-03-08 Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus įsakyme Nr.V-21 „Dėl alkotesterio Alcotest metrologinio įvertinimo“ nurodyta, kad Alkotesteris Alcotest 6810 tvirtinamas ir įrašomas į Lietuvos matavimo priemonių registrą (b. l. 24).

2006-03-08 Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjime Nr. 2089 nurodyta, kad Alkotesteris Alcotest yra nešiojamas prietaisas skirtas alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimui. Naudojamas policijos greitam testuojamo asmens alkoholio koncentracijos organizme nustatymui. Alcotest 6810 kiekybinis alkoholio nustatymas atliekamas elektrinį jutiklio signalą mikroprocesoriui perskaičiuojant į alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK) ir gautas rezultatas pateikiamas šviesos diodų indikatoriuje(ŠDI). matavimo intervalas alkoholio kiekio kraujyje (0,00...5,00) ‰.. Matavimo paklaida gali būti ± 0.017 (iki 1,00‰); ±1,7 (nuo 1,00 ‰) (b. l. 25-35).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. A. pranešime nurodyta, kad tikrinant blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 6810 yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis ‰. (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56 2000), „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika“ (toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641), „Bendros asmens būklės įvertinimo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641).

Taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, laisvės atėmimo įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų įgaliotų asmenų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltininkas turi būti pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ne vėliau kaip per vieną valandą nuo eismo įvykio (Taisyklių 9 punktas). Ši nuostata svarbi todėl, kad atlikus medicininę apžiūrą šiam terminui praėjus, jos rezultatai negali būti laikomi patikimais.

Metodikos 7 punkte nustatyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir kitose biologinėse terpėse žymima promilėmis (‰), nurodant du skaičius po kablelio. Promilė – tai alkoholio kiekis 1000 g biologinės terpės, gramais. Metodikos 11.4. punkte nurodyta, jog, nustačius neblaivumą, nurodomas laipsnis: lengvas (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės); vidutinis (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės); sunkus (alkoholio koncentracija kraujyje viršija 2,5 promilės).

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, jog tikrinant blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. 2100 koeficientas taip pat taikomas Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir kt. Būtent gautas rezultatas, t. y. alkoholio koncentracija kraujyje promilėmis (o ne iškvėptame ore) ir parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Tai reiškia, kad atspausdinus alkotesterio parodymus, matome alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis. Tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas (b.l. 36). Pagal pateiktą alkotesterio spausdintą kvitą (b. l. 21) darytina išvada, kad alkotesteris buvo nustatytas rezultatą rodyti promilėmis, kas reiškia, kad buvo matuojama alkoholio koncentracija kraujyje. Priešingu atveju, matuojant alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, būtų rodoma mg/L, bet ne promilės.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens neblaivumo nustatymas nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros arba iškilus abejonių dėl šios apžiūros rezultatų patikimumo, turi būti paremtas įrodymų viseto įvertinimu, kurie patvirtintų arba paneigtų šią aplinkybę. Taigi, apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams pasišalinus iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengus patikrinimo, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-613/2011, Nr. 2K-40/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. sausio 27 d. apie 20.19 val., Vilniuje, Eišiškių pl. - Metalo g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio Drager Alcotest 6810, patikros sertifikatas Nr. 0715647, 2018-01-27 20:36 pagalba nustatytos 1,95 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs, alkoholio matuoklio rodmenimis, Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatu Nr. 0715647, taip pat paties kaltinamojo A. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kita bylos medžiaga. A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. M. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, žala nepadaryta. Tačiau šioje byloje teismui kyla abejonių dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės egzistavimo, t. y. dėl to ar A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų.

Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t.y. pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Savanoriškumą paneigia parodymų keitimas, prisipažinimas tik dėl byloje surinktų įrodymų ir panašios aplinkybės.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu A. M. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad automobilį vairavo jo dukra, o ne jis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą A. M. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad tokia jo pozicija buvo deklaratyvi. Apklausos metu A. M. parodė, kad galvoja, jog alkoholio koncentracija jo kraujyje neviršijo 1,5 promilės, nes alkoholį vartojo 5 min. iki jo patikrinimo. Ir tik apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad alkoholio koncentracija kraujyje galėjo viršyti 1,5 promilės, tačiau ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuo alkoholio išgėrimo iki patikrinimo (vairavimo) galėjo praeiti apie 10 minučių. Tačiau tokius paaiškinimus (ir prisipažinimą) A. M. davė tik po prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikimo teismui.

Taigi pirmą kartą A. M. kaltę vertė kitam asmeniui, taip klaidindamas ikiteisminį tyrimą. Vertindamas antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu A. M. duotų parodymų turinį (kad alkoholio koncentracija kraujyje neviršijo 1,5 promilės, nes jis alkoholį vartojo 5 min. iki jo patikrinimo), teismas pažymi, kad pagal 2018-02-28 vaizdo įrašų apžiūros protokolą (b. l. 16-17) matyti, kad policijos pareigūnai jau važiuojantį A. M. automobilį Toyota pamatė 2018-01-27 20:16 val. O alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451, rodmenyse užfiksuota, jog 2018-01-27, 20:36 val. A. M. nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra 1,95 promilės (b. l. 21). Tai reiškia, kad nuo automobilio vairavimo galimo momento pradžios iki A. M. neblaivumo patikrinimo praėjo mažiausiai 20 minučių. Šie rašytiniai baudžiamosios bylos įrodymai paneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus A. M. parodymus, kurių tikslas (tikėtina) buvo suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl alkotesterio rodmenų patikimumo, sąmoningai nurodant labai trumpą laiką po alkoholio vartojimo iki patikrinimo (kai pagal alkotesterio instrukciją po alkoholio vartojimo reikia palaukti 15 minučių (b. l. 30). Todėl teismo vertinimu toks A. M. savo kaltės pripažinimas nėra nuoširdus ir visiškas, nes A. M. iš esmės nepripažino pagrindinio būtino nusikalstamos veikos požymio – neblaivumo laipsnio, o priešingai – dėl šio požymio buvimo siekė sukelti abejones. Kartu pažymėtina ir tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi taip pat būtina įvertinti jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą: A. M. elgesį iškart po nusikalstamos veikos padarymo (atsisakant tikrintis neblaivumą kraujyje), jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nenuoseklumą ir keitimą (tokiu elgesiu nuo pat sustabdymo momento mėginant išvengti baudžiamosios atsakomybės), daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad A. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Teismo vertinimu teisiamojo posėdžio metu pateiktas A. M. pripažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo formalus, siekiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Taigi nesant vienos iš būtinų sąlygų atleidžiant asmenį pagal BK 40 straipsnį, A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad pastaruoju klausimu teismas išsamiai pasisakė sprendžiant dėl laidavimo taikymo galimybės (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64(1) straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2018-01-27 20.36 val. iki 2018-01-28 16.30 val. išbūtas laikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis A. M., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas be to, kad atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki tol neteistas, nebaustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas, be kita ko, įvertina ir tai, jog iš kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2018 m. sausio 28 d., laikinas leidimas vairuoti jam neišduotas, vadinasi, kaltinamasis teise vairuoti transporto priemones faktiškai nesinaudoja nuo 2018 m. sausio 28 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 28 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamasis A. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė trečiajam asmeniui – S. B..

Asmenį traukiant baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, gali būti taikomas ir turto (automobilio) vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas. Tai paprastai būna atvejai, kai tretiesiems asmenims priklausantis automobilis nekonfiskuojamas, nes nenustatytos tokiam konfiskavimui būtinos BK 72 straipsnio 4 dalies sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, jog, įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus Teisių Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta automobilio „Toyota RAV4“, 2005 metų, vertė yra 4840 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, taip pat įvertinus automobilio vertę, skirtinos bausmės dydį, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo A. M. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4840 Eur. Teismo nuomone tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.

Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti bausmę – 90 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmė laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018-01-27 20:36 val. iki 2018-01-28 16.30 val. išbūtą laiką, kas atitinka 2 MGL ir laikyti, kad neatlikta baudos dalis yra 58 MGL (2900 Eur).

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 28 d.

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš A. M. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4840 Eur.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Įpareigoti A. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi baudos bausmę sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka