Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

dalyvaujant prokurorams Valentui Gritei (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones), Jolitai Inčienei,

nuteistajam R. J. (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones), jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams. BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu, prie paskirtos bausmės pridėtos dalys neatliktų bausmių, paskirtų Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, nustatant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Nuteistajam R. J. paskira baudžiamojo poveikio priemonė – už parduotą pagrobtą automobilį gautos 250 Eur sumos konfiskavimas. Paliktos galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 5 (penkis) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę; automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 830 Eur – konfiskavimas. Iš R. J. nukentėjusiosios R. A. naudai priteista 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti nukentėjusiajai turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Iš nuteistojo R. J. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos atvirosios automobilio vagystės, o skundžia pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas – nukentėjusiajai R. A. priteista 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti, pažymėdamas, kad teismas nustatė neteisingą pagrobto turto vertę, neatsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su defektais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai pripažino, jog R. J. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų (jeigu nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai) – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą 1 500 Eur dydžio turtinę žalą (1 t., b. l. 49).

8. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019).

9. Pažymėtina tai, kad bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, be kita ko, ir nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bylose, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

10. Atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, taigi, tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad dėl R. J. nusikalstamų veiksmų, t. y. automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo, nukentėjusioji R. A. neteko jai priklausančios transporto priemonės, t. y. patyrė turtinę žalą ir įgijo teisę reikalauti patirtos turtinės žalos atlyginimo. Tai, kad automobilis „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nukentėjusiajai, nes jos sūnus E. P. ilgam išvykdamas į užsienį jai „perrašė“ savo automobilį, pagrindžia pačios nukentėjusiosios bei liudytojo E. P. parodymai, be kita ko, ir byloje esanti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 41–43, 59, 84–86; 2 t., b. l. 35). Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios 2021 m. liepos 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties tarp R. A. (pirkėjas) iš E. P. (pardavėjas) matyti, kad automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo kaina nurodyta 190 Eur (1 t., b. l. 59).

12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte nusikalstamos veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, o tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).

13. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pateiktos išvados matyti, kad automobilio „BMW 318d“, pagaminto 2001–2003 metais, vidutinė rinkos vertė yra 1 610 Eur su PVM (1 t., b. l. 62). Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl pagrobtos transporto priemonės, taigi, ir nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, dydžio turi būti įvertinta konkretaus automobilio techninė būklė bei kiti byloje esantys duomenys, kurie sudarytų pagrindą neabejotinai spręsti, kad būtent už konkrečioje situacijoje pagrobtą transporto priemonę nukentėjusysis galėtų gauti vidutinę transporto priemonės rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistojo R. J. pagrobto automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reali vertė neatitinka vidutinės automobilio rinkos vertės ir yra mažesnė nei nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu priteista 1 500 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

16. Akivaizdžius automobilio defektus patvirtina ir byloje esantis nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo R. J. filmuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilis yra be galinio bamperio, o vairuotojo pusės galinis langas yra užklijuotas (2 t., b. l. 14). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors automobilio apžiūra buvo atlikta 2021 m. spalio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės, be kita ko, ir apžiūros protokolo priede – fotolentelėje – pateiktos automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos taip pat patvirtina nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus (1 t., b. l. 12–31). Išanalizavus aptartus bylos duomenis jų visuma patvirtina, kad automobilio pagrobimo metu transporto priemonė turėjo paminėtus defektus.

17. Skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, atsižvelgia į VšĮ „Emprekis“ nustatytą automobilio vertę. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad vidutinė transporto priemonės rinkos vertė yra orientacinio pobūdžio, nustatoma atsižvelgiant į techninius, šiuo atveju automobilio BMW 318, duomenis, t. y. kėbulo tipą, durų skaičių, kuro tipą, variklio darbinį turį ir galią, bei gamybos metus, ir lyginant tokių techninių duomenų automobilius, esančius pardavimo rinkoje, tačiau vidutinė rinkos vertė neatspindi konkretaus automobilio vertės, nustatytinos įvertinus individualios transporto priemonės būklę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VšĮ „Emprekis“ internetinėje svetainėje (http://www.emprekis.lt/abour.php) viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, jog vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, tačiau kainos yra tik orientacinės. Kiekvienos baudžiamosios bylos situacija yra individuali, todėl ir turtinės žalos dydis turi būti nustatomas vertinant kiekvienos situacijos specifiką. Nagrinėjamu atveju byloje nesant individualaus pagrobto automobilio vertinimo, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį, privalėjo atsižvelgti į byloje nustatytas automobilio būklę nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtinančias aplinkybes.

18. Nors iš nuteistojo R. J. parodymų (juos patvirtina ir liudytojų G. L., P. Š. parodymai) matyti, kad R. J. pagrobtą automobilį pardavė už 250 Eur dydžio sumą (1 t., b. l. 67–69, 97–99, 109–111, 35), tačiau šiame kontekste svarbu tai, kad daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo, žymiai didesnę, tačiau ne lemiamą, reikšmę suteikiant daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę.

19. Nukentėjusioji R. A. teisme parodė (2 t., b. l. 35), kad jos sūnus E. P. jai pasakė, jog už automobilį jie būtų gavę 1 500 Eur sumą. Iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad dėl civilinio ieškinio dydžio ji tarėsi būtent su E. P.. Vis tik, kad ši suma neatitiko automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės pagrobimo metu leidžia spręsti minėtų parodymų gretinimas su kitais bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. J. parodė, kad nukentėjusiosios sūnus E. P., sužinojęs apie automobilio vagystę, paskambino jam ir pareikalavo, jog pastarasis atiduotų 700–800 Eur už automobilį (2 t., b. l. 35). Šiuos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. P. parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojas susirašinėjo su R. J. ir reikalavo, jog šis grąžintų pavogtą mašiną arba pinigus. Liudytojo teigimu, R. J. pažadėjo jam grąžinti 700 Eur ir jis sutiko, nurodydamas, kad šis jam pervestų minėtus pinigus. Liudytojas pabrėžė, kad šių pinigų iš nuteistojo negavo (1 t., b. l. 84–86). Iš byloje esančių liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnei atsiųstų SMS žinučių matyti, kad toks susirašinėjimas tarp minėtų asmenų vyko (1 t., b. l. 92–94). Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad iš 2021 m. liepos 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria E. P. pardavė automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. A., matyti, kad sutartyje nurodyta 190 Eur automobilio kaina (1 t., b. l. 59). Šios aplinkybės, jas vertinant jau aptartų įrodymų dėl automobilio defektų kontekste, paneigia R. A. skundžiamu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimui skirtos sumos dydžio pagrįstumą.

20. Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai nepagrįstai ir nemotyvuotai priteista 1 500 Eur dydžio suma, kuri laikytina per didele. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nukentėjusiajai R. A. pirmosios instancijos teismo priteista suma turtinei žalai atlyginti mažintina, priteisiant jai teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkančią 800 Eur dydžio sumą, su kuria, kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, sutiko nukentėjusiosios sūnus E. P..

21. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, atitinkamai keistinos ir nuosprendyje nustatytos bylos faktinės aplinkybės, kad R. J. pagrobė svetimą turtą – 1 500 Eur vertės automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiais nusikalstamais veiksmais, nukentėjusiajai R. A. padarė 1 500 Eur turtinę žalą, konstatuojant, jog pagrobto turto vertė buvo 800 Eur, atitinkamai nukentėjusiajai R. A. padaryta tokio dydžio turtinė žala. Minėtas faktinių aplinkybių pakeitimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

22. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo R. J. valstybės naudai prašoma išieškoti 206,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

24. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo R. J. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir, nors buvo organizuojami keturi posėdžiai, tačiau iš esmės byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Nuteistojo skundas buvo tenkintas. Apeliantas šiuo metu nedirba, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

tenkinti nuteistojo R. J. apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad R. J. pagrobė svetimą 1 500 Eur vertės automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajai R. A. 1 500 Eur turtinę žalą, nustatant, kad R. J. pagrobė svetimą 800 Eur vertės automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajai R. A. 800 Eur turtinę žalą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai R. A. iš R. J. priteista 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti, ir iš R. J. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. naudai priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo R. J. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.