Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. R. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja H. R. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriame prašo: 1) panaikinti 2022 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl prieštaravimų Nr. S-22-8-4115; 2) paskirti pakartotinę ekspertizę turto: 5525/69650 dalių žemės ūkio paskirties sklypo iš 0,6965 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3195/40250 dalių žemės ūkio paskirties sklypo iš 1,6100 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 26585/334940 dalių žemės ūkio paskirties sklypo iš 3,3494 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – areštuotas turtas, ginčo turtas) rinkos vertei nustatyti; 3) atšaukti paskelbtas areštuoto turto pardavimo varžytynes.

3. Pareiškėja pažymi, kad 2022 m. vasario 1 d. buvo gautas antstolio 2022 m. sausio 31 d. patvarkymas (toliau – skundžiamas patvarkymas), kuriuo antstolis nutarė: prieštaravimų netenkinti; pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti neskirti; prašymo nešaukti/atšaukti varžytynes netenkinti. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu patvarkymu, nes išvadas antstolis padarė nepakankamai įsigilinęs į prieštaravimuose nurodytus motyvus bei pridėtus aiškius įrodymus, patvirtinančius, jog analogiškas areštuotam turtui kitas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas net dešimt kartų didesne verte, atitinkamai, ekspertizės akto išvadų negalima laikyti teisingomis bei atitinkančiomis tikrąją areštuoto turto vertę.

4. Anot pareiškėjos, prieštaravimuose nurodytų argumentų visuma patvirtino, jog reali areštuoto turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei nustatytoji, tačiau savo patvarkyme antstolis apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog nekyla jokių abejonių dėl vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės, ir į prieštaravimuose išdėstytus argumentus visiškai neatsakė/jų nevertino. Atitinkamai skunde skolininkė pakartotinai atkreipia dėmesį į ekspertizės akto trūkumus, lėmusius neteisingą areštuoto turto rinkos vertės nustatymą:

– pirma, vertinamo turto rinkos vertę ekspertas nustatė taikydamas lyginamąjį metodą. Ekspertizės akte vertinamą areštuotą turtą ekspertas lygino su trimis sandoriais, įvykusiais 2019 m., 2020 m. ir 2021 m., tačiau nepagrindė, kuo vadovaujantis pasirinko būtent šiuos sandorius. Atitinkamai lieka neaišku ar ekspertas išvis neaptiko daugiau jokių panašaus į vertinamą turtą sandorių, ar jie buvo atmesti ir nevertinti dėl kitų priežasčių. Be to, pačiame ekspertizės akte nurodyta vidutinė žemės sklypų vieno aro pardavimo kaina vertinamais 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. laikotarpiais yra ženkliai didesnė nei pasirinktų lyginamųjų objektų: kaip nurodyta ekspertizės akto 37 lape, 2019 m. gruodžio mėn. vidutinė vieno aro pardavimo kaina buvo 4 413,23 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėn. – 5 177,03 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 5 505,97 Eur, 2021 m. lapkričio mėn. – 6 452,27 Eur. Taigi, vidutinė vieno aro kaina Vilniuje 2019 m. gruodžio mėn. – 2021 m. lapkričio mėn. laikotarpiu buvo 5 387,12 Eur, kai tuo tarpu eksperto nustatyta vieno aro vidutinė turto rinkos vertė sudaro vos 1 107 Eur, t. y. ekspertas nustatė beveik 5 kartus mažesnę turto kainą. Akivaizdu, jog esant tokiam ženkliam skirtumui, ekspertizės akte tokia išvada turėjo būti argumentuotai pagrįsta;

– antra, nepagrįstai mažos rinkos vertės nustatymą pagrindžia ir aplinkybė, jog toje pačioje vertinamoje teritorijoje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vienas aras 2020 m. rugsėjo mėn. buvo įvertintas 10 513,56 Eur, t. y. beveik dešimt kartų daugiau nei nurodyta ekspertizės akte, kas rodo, jog nurodytoje teritorijoje žemės sklypų vertė yra didesnė nei kitose Vilniaus teritorijoje. Atitinkamai lieka visiškai neaišku kokiu pagrindu į vertinamų sandorių sąrašą nebuvo įtraukti tokią vertę turintys objektai. Pažymi, jog apie tokią turto vertę negalėjo būti nežinoma ir pačiam ekspertizę užsakiusiam antstoliui, kadangi skolininkei priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo areštuotas antstolio Irmanto Gaidelio. Priešingai nei nurodyta skundžiamame patvarkyme, skolininkės pozicija buvo grindžiama ne vien tik jos pačios nuomone, bet ir pridedamu įrodymu, kurio antstolis taip pat visiškai nevertino, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams“ bei Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 20041722, kurie patvirtina, jog 2020 m. balandžio 24 d., t. y. ekspertizės akto vertinamuoju laikotarpiu, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., plotas 0,4128 ha, buvo įvertintas 434 000 Eur suma. Kadangi šio vertinimo užsakovas buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, negali kilti jokių abejonių dėl šio vertinimo objektyvumo ir teisingumo.

5. Pareiškėjos įsitikinimu, nurodytų aplinkybių visuma lemia būtinybę skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos kainai nustatyti.

6. Pažymi, kad 2022 m. sausio 24 d. skolininkės atstovę antstolis informavo, jog pakartotinės ekspertizės kaina būtų 2 000 Eur ir pasiteiravo ar skolininkė apmokės šią sumą; 2022 m. sausio 25 d. skolininkės atstovė nurodė antstoliui, jog informuos papildomai. Teigia, jog antstolis nurodytame užklausime nenurodė termino per kurį skolininkė turėtų sumokėti nurodomą ekspertizės kainą, taigi skolininkės atsakymo nepateikimas iki priimto patvarkymo negali būti laikomas atsisakymu apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas.

7. Pareiškėja nurodo, kad įstatymas nedraudžia skolininkei siūlyti kitų ekspertų areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, atitinkamai, atsižvelgdama į tai, jog antstolio nurodyta ekspertizės atlikimo kaina yra neprotingai didelė, skolininkė savo iniciatyva kreipėsi į kitus nekilnojamojo turto vertinimą turinčius teisę atlikti teismo ekspertus su paklausimais dėl galimybės atlikti areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Atsakydamas į paklausimą, teismo ekspertas D. G. nurodė, jog tokios ekspertizės atlikimo kaina būtų 600 Eur, todėl, anot pareiškėjos, yra galimybė pakartotinę ekspertizę atlikti kur kas mažesnėmis sąnaudomis.

8. Galiausiai, pareiškėja pažymi, jog aplinkybė, kad ji nėra pasiūliusi savo pirkėjų areštuotam turtui įsigyti, nepanaikina antstolio pareigos imtis visų priemonių, jog būtų nustatyta objektyvi ir teisinga areštuoto turto vertė parduodant šį turtą iš varžytynių, taip pat užtikrinti, jog būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininkės nuostoliams. Priešingu atveju, būtų paneigta nepriklausomo turto vertinimo turto rinkos vertei nustatyti reikšmė vykdymo procese.

9. Antstolis 2022 m. vasario 11 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

10. Antstolis nurodo, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės H. R. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai.

11. Aiškina, kad atliekant priverstinius vykdymo veiksmus areštuotas skolininkei priklausantis turtas. Vykdymo procese buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto nekilnojamojo turto vertės ekspertizės paskyrimo, ekspertizė pavesta atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S..

12. Anot antstolio, ekspertizės aktą parengė kvalifikuotas nekilnojamojo turto teismo ekspertas V. S.. Antstolio paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs nekilnojamojo turto teismo ekspertas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti nekilnojamojo turto teismo eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Taigi, antstoliui jokių abejonių nei dėl paskirto vertintojo veikimo laikantis įstatymo reikalavimų, profesinių žinių, nei dėl ekspertizės išvados pagrįstumo, tikslumo, nustatytos kainos atitikimo realiai rinkos kainai, išsamumo nekyla. Antstolio vertinimu, skolininkė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, o bet kokia nors kita vertė.

13. Antstolis pažymi, kad ekspertizės akte teismo ekspertas pateikė duomenis apie juridinę-techninę vertinamų sklypų charakteristiką, iš kurios aiškiai matyti objektus individualizuojantys požymiai, taip pat ir tai, kad žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties objektų teritorijoje. Nekilnojamojo turto teismo ekspertas pateikė duomenis apie ekspertizės objektus, kurie leidžia sklypus individualizuoti, leidžia individualizuoti sklypų būklę, įvertinti kaimynystę. Taigi, ekspertizės akte pateikiama detali vertinamo turto charakteristika. Teigia, kad ekspertas atsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir detaliai pasisakė pagal kiekvieną ginčo žemės sklypą. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad vertinant turtą lyginamuoju metodu naudoti ne mažiau kaip 3 faktiniai sandoriai, įvykę per paskutinius 36 mėnesius, prioritetine tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, kartu įvertinant skirtumus tarp vertinamo ir lyginamųjų objektų, todėl antstoliui jokio pagrindo abejoti eksperto pateiktais skaičiavimais nėra. Tuo tarpu vien tai, kad skolininkės nuomonė dėl turto vertės, dėl palyginamųjų objektų parinkimo ar pan. nesutampa su nekilnojamojo turto teismo eksperto, savo srities profesionalo, išvadomis, atliktu vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog ekspertizės aktas ir jame nustatyta turto rinkos vertė yra neteisinga, jog nekilnojamojo turto teismo ekspertas pažeidė teisės aktų reikalavimus.

14. Antstolis nurodo, kad ekspertizė, pavedant ją atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S., buvo skirta vykdymo procese antstolio patvarkymu, taigi, toks nekilnojamojo turto ekspertizės aktas yra eksperto išvada Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taikymo prasme, o tokios ekspertizės išvados pagrindžia areštuoto turto rinkos vertę (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstolio teigimu, skolininkė nepateikia jokių motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl vykdymo procese kvalifikuoto teismo eksperto nustatyta areštuoto turto rinkos vertė yra netinkama; vien skolininkės nuomonė, kad areštuotą turtą reikia tinkamai įvertinti, negali būti vertinama kaip pagrindas abejoti kvalifikuoto nekilnojamojo teismo eksperto nustatyta turto rinkos verte.

15. Be to, antstolis nurodo, kad neprivalo vykdyti turto vertintojų apklausos ir derinti skiriamo eksperto kandidatūros nei su skolininku, nei su išieškotoju, tuo labiau skirti vieno iš vykdymo proceso šalių siūlomų ekspertų/turto vertintojų; tokiu būdu išlaikoma skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra vykdymo procese, užtikrinama, kad ekspertizė bus atlikta nešališko ir nepriklausomo eksperto.

16. Antstolis pažymi, kad vykdymo procesas tęsiasi nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., o skolininkei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui areštas taikomas nuo 2015 m., tačiau per visą vykdymo laikotarpį skolininkė nesugebėjo atsiskaityti su išieškotoja. Aiškina, kad skolininkė turėjo daugiau nei pakankamai laiko, jog atsiskaitytų ar susitartų su išieškotoja. Be to, skolininkė, dėstydama teiginius apie individualius sklypo požymius, vis neva augančias sklypų kainas, per visą vykdymo proceso laikotarpį nesurado nei vieno galimo pirkėjo, kuris norėtų ir galėtų įgyti sklypus už skolininkės norimas kainas. Be to, skolininkė turi ir visas galimybes ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse, ir varžytynėse pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri tenkintų ir skolininkę.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 8 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2022 m. vasario 15 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai). 2022 m. kovo 8 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo atidėtas nutarties priėmimas ir paskelbimas 2022 m. kovo 10 d. 14.00 val.

18. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ (išieškotoja) atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

19. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

20. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0008/14/01382 duomenų nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 104 325,79 Eur skolos, 89 405,75 Eur palūkanų ir 4 550,51 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės H. R. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai.

21. Atliekant vykdymo veiksmus areštuotas skolininkei priklausantis turtas, į kurį patenka: 1) 5525/69650 dalys 0,6965 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 3195/40250 dalys 1,6100 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 26585/334940 dalys 3,3494 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

22. Vykdymo procese buvo priimtas antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. lapkričio 15 d. patvarkymas Nr. S-21-8-44634 dėl ekspertizės ir realizavimo, kuriuo turto vertinimo ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui V. S., kuris parengė 2021 m. gruodžio 20 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VS-2021/12-2. Ekspertizės aktu nustatyta, kad: 1) 5525/69650 dalių 0,6965 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamos dalies plotas – 5,525 aro), vertė yra 6 100 Eur; 2) 3195/40250 dalių 1,6100 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamos dalies plotas – 12,78 aro), vertė yra 14 100 Eur; ir 3) 26585/334940 dalių 3,3494 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamos dalies plotas – 26,585 aro), rinkos vertė yra 29 400 Eur.

23. Antstolis 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-8-717 nustatė areštuoto turto vertę ir jo realizavimą. Skolininkė 2022 m. sausio 18 d. antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės akto, paaiškino savo nesutikimą su eksperto nustatyta areštuoto nekilnojamojo turto rinkos verte ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę bei neskelbti areštuoto turto pardavimo varžytynių arba atšaukti paskelbtas varžytynes. Antstolis 2022 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. S-22-8-4115 skolininkės prieštaravimų netenkino, pakartotinės ekspertizės neskyrė, taip pat netenkino prašymo neskelbti (atšaukti) varžytynių. Antstolis patvarkyme nurodė, kad jokių abejonių dėl vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės nekyla, todėl pagrindo vykdymo procese skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę nėra.

24. Nustatyta, kad antstolis 2022 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-22-8-4747 paskelbė areštuoto turto varžytynes.

25. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

26. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

27. Kita vertus, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjos nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020).

28. Pareiškėja skunde nurodė, jog nesutinka su nustatyta areštuoto turto verte ir pažymi, kad reali areštuoto turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei nustatytoji; ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto vertė, yra neišsamus ir nepagrįstas.

29. Antstolis, įkainodamas skolininkei priklausantį areštuotą turtą – 5525/69650 dalis žemės ūkio paskirties sklypo iš 0,6965 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3195/40250 dalis žemės ūkio paskirties sklypo iš 1,6100 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 26585/334940 dalis žemės ūkio paskirties sklypo iš 3,3494 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rėmėsi 2021 m. gruodžio 20 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2021/12-2. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto turinį, sutinka su antstolio nuomone, kad ekspertizės aktą parengė kvalifikuotas nekilnojamojo turto teismo ekspertas V. S.. Antstolio paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs nekilnojamojo turto teismo ekspertas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti nekilnojamojo turto teismo eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu.

30. Be to, pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame pateikiama detali vertinamo turto charakteristika; ekspertas atsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir detaliai pasisakė pagal kiekvieną ginčo žemės sklypą. Ekspertizės akte taip pat išsamiai nurodyta, kodėl ekspertas pasirinko lyginamąjį metodą bei konkrečius sklypus, su kuriais buvo lyginami areštuoti žemės sklypai. Ekspertizės akte nurodyta, kad vertinant turtą lyginamuoju metodu naudoti ne mažiau kaip 3 faktiniai sandoriai, įvykę per paskutinius 36 mėnesius, prioritetine tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, kartu įvertinant skirtumus tarp vertinamo ir lyginamųjų objektų. Taigi, priešingai nei nurodo skolininkė, ekspertas nurodė, kodėl pasirinko būtent 3 konkrečius žemės sklypus, t. y. prioritetiškai pasirinko tuos sklypus, kurių sudaryti sandoriai buvo arčiausiai vertinimo datos ir ginčo sklypų vietos.

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atlikęs vykdomosios bylos analizę, teismas nustatė, kad areštuotą turtą antstolis vykdomojoje byloje siekė realizuoti ne vieną kartą: 1) 2015 m. gegužės 20 d. buvo paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės, kuriose, be kito turto, buvo siekiama parduoti ir 3195/40250 dalis žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 5525/69650 dalis žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panašiomis kainomis kaip ir šiuo metu (minėtos varžytynės neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis); 2) 2015 m. liepos 15 d. buvo paskelbtos antrosios areštuoto turto varžytynės, kuriose, be kito turto, buvo siekiama parduoti ir 3195/40250 dalis žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panašiomis kainomis kaip ir šiuo metu (minėtos varžytynės neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis) ir 5525/69650 dalis žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (minėtos varžytynės taip pat neįvyko, nes pirkėja nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą); 3) 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo paskelbtos areštuoto turto varžytynės, kuriose buvo siekiama parduoti 5525/69650 dalis žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panašiomis kainomis kaip ir šiuo metu (minėtos varžytynės neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis); 4) 2015 m. gruodžio 11 d. buvo paskelbtos areštuoto turto varžytynės, kuriose buvo siekiama parduoti 26585/334940 dalis žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panašiomis kainomis kaip ir šiuo metu (minėtos varžytynės neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis).

32. Taigi, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad areštuotą turtą buvo siekiama parduoti ne vieną kartą, tačiau minėtas turtas nebuvo parduotas, nes neatsirado pirkėjai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad areštuotas turtas nėra patrauklus nekilnojamojo turto rinkoje, kadangi jo niekas nesiekia įsigyti (kaip minėta, areštuotas turtas buvo realizuojamas panašiomis (ar net mažesnėmis) kainomis nei tai daroma šiuo metu).

33. Be to, pareiškėja šiam turtui (kuris, kaip buvo minėta, yra ne itin patrauklus nekilnojamojo turto rinkoje) nesiūlė/nerado pirkėjų, nors iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog tokia savo teise ne kartą naudojosi, t. y. kitam pareiškėjos nekilnojamam turtui, kuris buvo realizuojamas priverstine tvarka, pirkėjai buvo surasti pačios pareiškėjos. Ši aplinkybė taip pat, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad ginčo turtas nėra patrauklus potencialiems pirkėjams.

34. Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai, susiję su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jo nustatyta verte. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams“ bei Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 20041722 patvirtina, jog 2020 m. balandžio 24 d., t. y. ekspertizės akto vertinamuoju laikotarpiu, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., 0,4128 ha ploto, buvo įvertintas 434 000 Eur suma, tačiau siekiant nustatyti konkretaus nekilnojamojo turto vertę, turi būti atsižvelgiama į to turto individualius požymius (kokioje vietoje yra nekilnojamas turtas, kokia jo būklė, paskirtis, bendrasavininkų skaičius, savininkui priklausanti dalis, disponavimo ribojimai ir pan.). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Vilniaus mieste žemės sklypų kainos už 1 arą yra skirtingos ir kiekvieną kartą vertinamos pagal individualius to žemės sklypo požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini pareiškėjos argumentai, jog areštuotas turtas turi būti parduodamas už panašią aro kainą kaip žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (ar remiantis kitų Vilniuje parduodamų žemės sklypų vidutine verte), nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad areštuotas turtas yra panašus/identiškas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (ar kitiems sklypams). Kaip minėta, kiekvienas žemės sklypas vertinamas individualiai, nesuabsoliutinant kitų, nors ir panašių, žemės sklypų verčių.

35. Be to, kaip matyti iš skundžiamo antstolio 2022 m. sausio 31 d. patvarkymo, šiuo patvarkymu nebuvo atlikti jokie turto įkainojimo ir/ar turto rinkos vertės nustatymo veiksmai, o buvo atsisakyta tenkinti skolininkės prieštaravimus. Pradinės kainos nustatymas atliktas ankstesniu antstolio 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu, kurio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas pareiškėjos skunde nėra keliamas.

36. Taigi, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis turto vertę nustatė remiantis ekspertizės aktu (surašytu mažiau nei prieš tris mėnesius), kuris vykdomojoje byloje nėra nuginčytas. Pareiškėja kartu su skundu iš esmės nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti antstolio nustatytą turto vertę (ar sukelti pagrįstų abejonių dėl jo vertės), t. y. tik deklaratyviai nurodo, jog nesutinka su nustatyta turto verte, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią būtent šių konkrečių žemės sklypų vertę, nepateikė. Be to, kaip minėta, nustatyta turto vertė nėra lygi pardavimo vertei, todėl ginčo turtas gali būti parduotas dar brangiau (potencialiems pirkėjams varžantis varžytynėse).

37. Pažymėtina, kad vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog skolininko (šiuo atveju pareiškėjos) pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie turto vertę, bet ir realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

38. Kaip minėta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė realiais skaičiavimais pagrįstų motyvuotų prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, jog nustatyta nepagrįsta skolininkės nekilnojamojo turto vertė, nėra pagrindo naikinti 2022 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. S-22-8-4115; tuo labiau, kad, kaip jau minėta, tikroji realizuojamo turto rinkos kaina/vertė bus nustatyta varžytynių metu (ar pareiškėjai pačiai pasiūlius turto pirkėjus).

39. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu buvo nustatyta netinkama turto (5525/69650 dalių žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3195/40250 dalių žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 26585/334940 dalių žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) vertė; be to, pareiškėja skundu neprašė panaikinti šio patvarkymo, todėl pagrindo atšaukti paskelbtas areštuoto turto pardavimo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra (kurios, tuo labiau, šiuo metu jau yra atšauktos).

40. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

41. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Irmantas Gaidelis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Pažymėtina, kad teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-7184-1154/2022, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki įsiteisės galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos H. R. skundo dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.