- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-2673-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18875-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. Č.
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti R. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja viešoji įstaiga Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras kreipėsi į teismą su prašymu leisti priverstinai gydyti R. Č. (toliau – ir pacientą) vieną mėnesį nuo jo hospitalizavimo dienos. Pacientas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo priverstinai hospitalizuotas. Pacientui diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas. Klinikoje ūmios piktos manijos vaizdas – pakilus afektas su disforija, psichomotorinis pagreitėjimas, didybės, ypatingų galių, reformatorystės kliedėjimo idėjomis; sutrikęs miegas, liguistas išlaidumas, agresija prieš žmoną, o nevykdant daugybės neadekvačių, liguistų reikalavimų – grasinimai nusižudyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. Č. posėdyje paaiškino, jog su gydymu nesutinka, gydomas pažeidžiant Konstituciją, dėl to ketina pareikšti ieškinį prezidentui Gitanui Nausėdai dėl 1 milijardo žalos atlyginimo, o teisėjui ir advokatui ieškinius dėl 50 milijonų eurų žalos atlyginimo. R. Č. atstovas advokatas nurodė, kad jam nėra abejonių dėl gydymo būtinumo, todėl pareiškėjos prašymą palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido R. Č. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti viešojoje įstaigoje Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras vieną mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.
4. Teismas nurodė, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalis).
5. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškime nurodytus argumentus, į pareiškime nurodytą gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kurioje yra motyvuotas paciento gydymo būtinumas, teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, kad pacientas dėl psichikos būklės gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių gyvybei ar sveikatai (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), sprendė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo R. Č. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. Atskirajame skunde nurodo, kad tiek 2020 m. sausio 15 d., tiek 2022 m. rugsėjo 15 d. iš savo namų Vilniuje buvo išvežtas neteisėtai (be jo sutikimo ir (ar) teismo ar prokuroro sutikimo), prarado du dantis.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Atskirasis skundas grindžiamas deklaratyviais argumentais, kad suinteresuotas asmuo R. Č. neteisėtai gydomas viešojoje įstaigoje Vilniaus mieto psichikos sveikatos centras bei nurodomi nepagrįsti reikalavimai pareiškėjai skirti baudą.
7.2. Atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, nes Gydytojų konsultacinė komisija 2022 m. rugsėjo 16 d. išvadoje nurodė, kad R. Č. serga sunkia psichikos liga, šiuo metu yra reikšmingas psichikos būklės pablogėjimas, dėl ko yra reali grėsmė, kad pacientas savo veiksmais gali padaryti esminę žalą aplinkinių ir savo sveikatai ir gyvybei ir (ar) turtui. R. Č. diagnozė yra bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais. Paciento būsena išlikusi sudėtinga.
7.3. Suinteresuotas asmuo R. Č. nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl priverstinio gydymo būtinumo. Teismas teisingai aiškino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
9. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria leista apeliantą priverstinai hospitalizuoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja pateikė naujus įrodymus – 2022 m. spalio 3 d. gydytojų konsiliumo išvadą. Pareiškėja nurodo, kad paciento būklė išlieka sudėtinga, todėl pacientas išlieka pavojingas aplinkiniams ir yra būtinas tolimesnis stacionarinis gydymas.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
12. Byloje nustatyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. pacientas buvo priverstinai hospitalizuotas. Jam diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas. Klinikoje ūmios piktos manijos vaizdas – pakilus afektas su disforija, psichomotorinis pagreitėjimas, didybės, ypatingų galių, reformatorystės kliedėjimo idėjomis; sutrikęs miegas, liguistas išlaidumas, agresija prieš žmoną, grasinimai nusižudyti. Pats pacientas su gydymu nesutiko. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. Č. nurodo, kad buvo neteisėtai išvežtas iš savo namų Vilniuje.
13. CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.
14. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalį psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Taigi asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkią psichikos ligą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-603/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1039-580/2022).
15. Žmonės, ištikti psichikos ar proto negalios, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančios pagalbos sistemos sutrikusios psichikos asmenims sukūrimo – tokia priemonė nustatyta nurodytam strategijos principui dėl šių asmenų teisių apsaugos užtikrinimo įgyvendinti. Viena šios priemonės įgyvendinimo išraiškų laikytina Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio prievartinį asmens, sergančio sunkia psichikos liga, hospitalizavimą, nuostatos, pagal kurias toks asmuo gali būti hospitalizuojamas prievarta tik tuo atveju, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).
16. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog 2022 m. rugsėjo 15 d. R. Č. buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu, lydimu policijos pareigūnų, iš savo namų ir pristatytas į viešąją įstaigą Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą. Pagrindas pacientą išvežti buvo jo neadekvatus elgesys su šeimos nariais. 2022 m. rugsėjo 16 d. įvykusio gydytojų psichiatrų konsiliumo metu nustatyta, kad yra reikšmingas paciento psichikos būklės pablogėjimas, kas rodė esant realią grėsmę tiek paties paciento, tiek aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įstatymų numatytų nuostatų. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl priverstinio gydymo būtinumo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad leidimas priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantą R. Č. buvo teisėtas ir pagrįstas. Viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras 2022 m. rugsėjo 16 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog pacientas yra gydytas anksčiau – 2021 m. sausio 15 – 28 d., tuo metu diagnozė buvo manija su psichozės simptomais. Išraše nurodyta, jog paciento būklė yra pablogėjusi nuo 2022 m. birželio mėn. Patvirtinimu laikytina ir 2022 m. rugsėjo 16 d. gydytojų psichiatrų konsiliumo išvada. Pažymėtina, jog R. Č. hospitalizavimui pritarė ir jam paskirtas atstovas. 2022 m. spalio 3 dienos gydytojų psichiatrų konsiliumo išvadoje nurodyta, kad pacientas ir tada vis dar buvo piktos manijos būsenos; gydymo metu pacientas tapo mažiau priešiškas, nebėra psichomotorinio sujaudinimo epizodų, tačiau išlieka kliedesinė simptomatika, kuriai kritikos nėra. Pastebėtas teigiamas gydymo efektas, vaistų vartojimui R. Č. nebesipriešina, sutinka su gydymo planu. Vis dėlto, yra išlikęs pavojus aplinkinių sveikatai ir gyvybei.
17. Remiantis aukščiau pateiktais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido priverstinai hospitalizuoti ir gydyti R. Č. dėl jo būklės ir keliamos realios grėsmės paties ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.
18. Dėl apelianto reikalaujamų baudų ir žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys, nes tai ne šios bylos nagrinėjimo objektas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė priverstinio gydymo taikymo asmeniui klausimą, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.