Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1960-981/2019 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei E. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl atsakovės prašomų panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad nepilnametis A. K. atsisakė gyventi pas tėvą M. K.. Šalių sūnus nuo 2019 m. balandžio 26 d. gyvena Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre. Nei vienas iš tėvų neatvyko ir nepateikė prašymo dėl vaiko grąžinimo.

6. 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdyje ieškovas M. K. nurodė, kad iš atsakovės sūnui nuskaitomos lėšos yra pervedamos į ieškovo sąskaitą, jis šias lėšas naudoja, kadangi turi dar du vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

7.1. Atmesti atsakovės E. J. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones;

7.2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. laikinąją gyvenamąją vietą Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre;

7.3. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovės E. J. priteisto po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. K. tvarkytoju paskirti Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centrą;

7.4. Priteisti iš ieškovo M. K. nepilnamečiam vaikui A. K. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikiną išlaikymą ir jo tvarkytoju paskirti Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centrą.

7.5. Nustatyti, kad laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui teikiamas nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki pasibaigs nepilnamečio vaiko A. K. globa ir (ar) bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje.

7.6. Nutartį vykdyti skubiai.

8. Teismas nustatė, kad nepilnametis A. K. nuo 2019 m. balandžio 26 d. gyvena Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre, jam nuo 2019 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu yra teikiamos trumpalaikės socialinės globos paslaugos.

9. Teismas konstatavo, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo pasikeitė faktinė situacija, t. y. pasikeitė šalių sūnaus A. K. gyvenamoji vieta, nes jis su tėvu M. K. nebegyvena.

10. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir pasikeitusią situaciją, yra teisinis pagrindas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją, t. y. pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus A. K. laikiną gyvenamąją vietą ir ją nustatyti Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre.

11. Teismas, pakeitęs šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą, sprendė, kad yra teisinis pagrindas pakeisti iš atsakovės E. J. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi priteisto laikino po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis A. K. išlaikymo tvarkytoją uzufrukto teise, skiriant juo Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centrą.

12. Teismas nurodė, kad abiejų tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas, atsižvelgęs į šalių ir išvados teikiančios institucijos nurodytas aplinkybes, jog nepilnametis šalių sūnus šiuo metu gyvena Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre, taip pat į tai, kad vaiko poreikių ir jo interesų pakankamam užtikrinimui būtinas pastovus abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, o ieškovas M. K. vaikui A. K. jokio išlaikymo neteikia, sprendė, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš ieškovo M. K. laikiną išlaikymą vaikui A. K.

13. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus tarpsnio nepilnamečio vaiko poreikius, nusprendė iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisti laikiną išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centrą. Teismo vertinimu, priteisto išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai būtų patenkinti.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2019 m. balandžio 26 d. gyvena Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre, nustatė, kad ieškovas ir atsakovė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikia nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki pasibaigs nepilnamečio vaiko globa ir/ar bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje (CK 3.65 str., 3.192 str., 3.196 str.; CPK 144–145 str., 148 str.).

15. Atsakovė E. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centras nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu ir nedavė sutikimo dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas negalėjo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos centre, kuris tokios funkcijos neatlieka ir tokių paslaugų neteikia. Šalių nepilnametis vaikas Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre nuo 2019 m. balandžio 26 d. yra apgyvendintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu, kuris vykdytinas iki kol pasikeis/pasibaigs aplinkybės, sudarančios pagrindą A. K. būti Vilniaus miesto krizių centre, todėl vaiko interesai nėra pažeidžiami, o skundžiama nutartis yra perteklinė.

15.2. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę nuo 2019 m. balandžio 26 d. mokėti laikiną išlaikymą. Atsakovė laikiną išlaikymą tinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. mokėjo vaiko išlaikymui po 180 Eur per mėnesį. 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad ieškovės mokamas lėšas vaiko išlaikymui naudojo ne pagal paskirtį, todėl skundžiama nutartimi atsakovė nepagrįstai buvo įpareigota dar kartą įvykdyti jau įvykdytą prievolę už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo 2019 m. birželio 28 d. Teismas apie vaiko gyvenimą krizių centre buvo informuotas 2019 m. gegužės 16 d., tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių iki skundžiamos nutarties priėmimo.

15.3. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą vaikui iš atsakovės, kadangi atsakovė nevengia pareigos išlaikyti vaiką, o Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centras nepareiškė reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Byloje išvadą teikianti institucija neprieštaravo, kad byloje būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, pakeitęs laikino išlaikymo mokėjimo pradžią, taip pat neišsprendė atsakovės iki skundžiamos nutarties priėmimo sumokėtų sumų grąžinimo iš ieškovo.

15.4. Teismas nepagrįstai nustatė šalių vaiko išlaikymo pabaigos terminą, t. y. iki pasibaigs vaiko globa ir (ar) bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, kadangi byloje nėra sprendžiamas vaiko globos nustatymo klausimas, o termino susiejimas su sprendimo priėmimu reiškia, kad išlaikymas turės būti mokamas ilgą laiką, net ir vaikui sulaukus pilnametystės (CK 2.5 str., 3.65 str., 3.192 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoją, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

17. Pagal CPK 148 str. teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

18. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 str., 23 str., CK 3.161 str. 2 d., 3 d.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str.), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme (CK 3.160 str. 2 d.) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. J., prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su ieškovu; 2) pakeisti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, o lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti sūnaus A. K. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies: 1) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu M. K.; 2) priteisti iš atsakovės E. J. laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 22 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 3) paskirti ieškovą M. K. nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės E. J. atskirąjį skundą, 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-95-852/2019 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą. 2019 m. birželio 17 d. atsakovė E. J. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi šalių sūnus nuo 2019 m. balandžio 26 d. negyvena su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė: 1) atmesti atsakovės E. J. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; 2) pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. laikinąją gyvenamąją vietą Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre; 3) pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovės E. J. priteisto po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. K. tvarkytoju paskirti Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centrą; 4) priteisti iš ieškovo M. K. nepilnamečiam vaikui A. K. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikiną išlaikymą ir jo tvarkytoju paskirti Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centrą; nustatyti, kad laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui teikiamas nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki pasibaigs nepilnamečio vaiko A. K. globa ir (ar) bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, kad teismas nepagrįstai nustatė šalių vaiko laikiną gyvenamąją vietą Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre ir prievolę mokėti vaiko išlaikymą, nes nurodyta įstaiga nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu ir net neteikia laikinos gyvenamosios vietos paslaugų.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė: nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei E. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu šalių sūnui sukako metų, t. y. jis tapo pilnametis. Teismas nurodė, kad šalių sūnus tapo pilnametis ir įgijo civilinį veiksnumą, todėl ginčo dalykas ir šios bylos nagrinėjimas tapo negalimas. Pasibaigus tėvų valdžiai, šalių sūnus savarankiškai sprendžia dėl savo teisių įgyvendinimo, todėl bylos nagrinėjimas tapo netikslingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei E. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, nelikus ginčo objekto. Teismas nurodė, kad bylos nutraukimo atveju žyminis mokestis grąžinamas, jeigu ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti, todėl nusprendė ieškovui jo sumokėtą 100 Eur žyminį mokestį negrąžinti. Teismas nutarė atmesti atsakovės prašymą priteisti byloje patirtas 400 Eur išlaidas, susijusias su advokato pagalba, rengiant atsiliepimą į ieškinį, teikiant konsultacijas ir atstovaujant ją teisme. Teismas nurodė, kad atsakovė, kuri byloje iniciavo psichologinės–psichiatrinės ekspertizės sūnui skyrimą ir per teismo nustatytą terminą bei per papildomai suteiktą terminą, atsižvelgus į atsakovės atstovo paaiškinimus, kad jis sirgo, nors tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė, nepateikė teismui klausimų ekspertams, tokiu būdu vilkindama bylos nagrinėjimą, abi šalys neieškojo kompromiso ir nedėjo pakankamai pastangų veikti šalių vaiko, kuris nuo 2019 m. balandžio 26 d. gyveno Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre, interesais (CPK 87 str. 1 d. 4 p., 293 str. 9 p., 294 str. 1 d., 2 d.).

22. Vilniaus apygardos teisme užregistruota civilinė byla Nr. e2S-1527-XX/2019 su atsakovės E. J. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl 480 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl šalių vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo išsprendė teisingai. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi šioje byloje šalių vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, kadangi 2018 m. rugsėjo 24 d. jis buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos (atsakovės šeimoje prieš jį panaudoto patėvio smurto) ir apgyvendintas Vilniaus miesto krizių centre. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio 2018 m. spalio 17 d. E. J. ir L. J. šeimos atvejo nagrinėjimo protokolas Nr. 90 patvirtina, kad atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta šalių vaiką atiduoti tėvui M. K., kuriam rekomenduota kreiptis į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo. Nepaisant to, kad vaiko tėvas kreipėsi į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau šalių vaikas dėl tėvo smurtavimo prieš jį nuo 2019 m. balandžio 26 d. gyvena Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre, kur jam nuo 2019 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu buvo teikiamos trumpalaikės socialinės globos paslaugos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos mėn. išvadoje, kuri buvo pateikta po apeliantės atskirojo skundo priėmimo, nurodyta, kad Vilniaus miesto krizių centras organizuoja ir teikia bendrąsias laikinos nakvynės, apgyvendinimo ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas Vilniaus miesto gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimu šalių vaiko apgyvendinimas Vilniaus miesto krizių centre buvo pratęstas iki 2019 m. liepos 26 d. Išvadoje taip pat nurodyta, kad šalių vaikas atsisako gyventi su tėvu, o vaiko motina neprašo grąžinti jai sūnų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šalys negali užtikrinti vaikui geriausių interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, buvo pagrindas nustatyti laikiną gyvenamąją vietą Vilniaus miesto krizių centre. Šiuo atveju apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Vilniaus miesto krizių centras nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nelaikytinos kliūtimi nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą Vilniaus miesto krizių centre. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės buvo apginti prioritetiniai vaiko interesai ir užtikrintos jo teisės į saugią aplinką, laikiną gyvenamąją vietą iki pilnametystės ir į laikiną išlaikymą, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su Vilniaus miesto krizių centro teikiamomis paslaugomis, laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta nepažeidė geriausių vaiko interesų ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti. Civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.). Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismo teismas, priteisdamas vaikui iš tėvų laikiną išlaikymą, kurį tvarkytojo uzufrukto teise paskyrė įstaigą, kurioje vaikas laikinai gyvena, laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindų laikėsi. Byloje nėra ginčo, kad šalių vaikas Vilniaus miesto krizių centre gyvena nuo 2019 m. balandžio 26 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė laikiną vaiko išlaikymą iš abiejų tėvų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, šalių vaikui bylos nagrinėjimo metu sulaukus pilnametystės, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei E. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo. Apeliacinės instancijos teisme bus nagrinėjamas apeliantės atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vadinasi, apeliantės argumentai apie neapibrėžtą išlaikymo teikimo laikotarpį yra nepagrįsti, nes laikinas išlaikymas skundžiamoje nutartyje buvo nustatytas nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki pasibaigs nepilnamečio vaiko A. K. globa ir (ar) bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl jau sumokėtų į ieškovo sąskaitą išlaikymo lėšų grąžinimo neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės jau sumokėtų į ieškovo sąskaitą išlaikymo lėšų grąžinimo klausimo tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėja, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, siekiant neriboti šalių teisės į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi klausimas dėl išlaikymo lėšų grąžinimo nebuvo sprendžiamas, nes, taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Apeliantė dėl nuo 2018 metų balandžio 26 d. sumokėtų į ieškovo sąskaitą išlaikymo lėšų grąžinimo (įvykdymo atgręžimo) turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pateikdama duomenis apie konkrečių sumų sumokėjimą.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą ir neatitikimą geriausiems vaiko interesams, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.3 str., 3.65 str., 3.160 str., 3.196 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144 str., 145 str., 148 str., 178 str., 330 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą.