- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-95-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33090-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- M. K.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. (M. K.) ieškinį atsakovei E. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimu nustatytą jo ir atsakovės E. J. (toliau – ir atsakovė) nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su ieškovu; 2) Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, o lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 2) Priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, o lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė jį atmesti pilna apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – 1) Nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu M. K.; 2) Priteisė iš atsakovės E. J. laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 22 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 3) Paskyrė ieškovą M. K. nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra pagrindas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją (lot. status quo) – nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi nesiėmus šios laikinosios apsaugos priemonės vaikui būtų sukelta socialinė ir psichologinė žala, juolab, kad vaikas, yra aiškiai nurodęs norintis gyventi su tėvu, vaiko nuomonę palaiko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri rekomendavo ieškovui kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taip pat pažymėjo, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, todėl pagal ieškovo teismui pateiktus duomenis yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki bus priimtas teismo sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad priešingai nei pasisakė pirmosios instancijos teismas – byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jos elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams jų nepilnamečio vaiko interesams, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, kad buvo padaryta neteisėta ar nusikalstama veika. Sprendimas perduoti vaiką ieškovui buvo grindžiamas ne objektyvių aplinkybių nagrinėjimu, o išimtinai vaiko nuomone. Nenustatyta, kad atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
8. Ieškovas nurodė, kad vaiką palikus toliau gyventi smurtautojo šeimoje būtų iš esmės pažeistos (dėl galimo smurto pasikartojimo) nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, todėl teismas pagrįstai nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta kartu su ieškovu. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai nurodė tiek laikino išlaikymo, tiek jo dydžio nustatymo teisinius pagrindus ir motyvus bei nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria buvo išspręstas ieškovo M. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Iš pateikto atskirojo skundo nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia tuo, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su vaiko motina.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.
16. Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jos elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams jų nepilnamečio vaiko interesams, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, kad buvo padaryta neteisėta ar nusikalstama veika. CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Iš bylos duomenų matyti, kad policija 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė pranešimą apie įvykį, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, kuriame dėstomos aplinkybės susijusios su galimu patėvio L. J. smurtu prieš šalių nepilnametį vaiką. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas duomenų, kad šis ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas nėra, todėl tokie byloje esantys duomenys yra pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje esanti aplinka galimai nėra tinkama normaliam nepilnamečio vaiko vystymuisi ir yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Tuo labiau, atsižvelgiant į tai, kad išvadą byloje teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad pas tėvą nepilnamečiam vaikui yra sudarytos sąlygos gyventi saugioje, ramioje aplinkoje.
17. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui – netaikoma, nes nėra duomenų, kad atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nagrinėjamu atveju šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau pritaikius laikinąją apsaugos priemonę ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų yra priteistinas ir išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš tėvo, su kuriuo vaikas negyvena. Be to, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, kad ji ir šiuo metu teikia vaikui išlaikymą, todėl šią laikinąją apsaugos priemonę yra būtina taikyti, siekiant užtikrinti, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
18. Pažymėtina, kad ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kurios pritaikytos pagrįstai, byloje nustačius galimą grėsmę nepilnamečio vaiko interesams. Pirmosios instancijos teisme būtent ir yra sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl teismas dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo pasisakys, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Atsakovės E. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.