- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1527-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33090-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- M. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. (M. K.) ieškinį atsakovei E. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. J., kuriuo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio sūnaus A. K. (A. K.) gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su ieškovu; 2) pakeisti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, o lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 3) teismo posėdyje išklausyti nepilnamečio vaiko A. K. nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, nustatė, kad nuo 2019 m. liepos 26 d. A. K. įgijo civilinį veiksnumą (sulaukė 18 metų), taigi nebeliko ginčo dalyko ir bylos nagrinėjimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla, pradėta pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei E. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo nutrauktina nelikus ginčo objekto (CPK 293 straipsnio 9 punktas, 294 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti nagrinėjamoje byloje patirtas 400 Eur išlaidas, susijusių su advokato pagalba rengiant atsiliepimą į ieškinį, teikiant konsultacijas ir atstovaujant ją teisme. Teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovė, kuri byloje iniciavo psichologinė-psichiatrinės ekspertizės sūnui skyrimą ir per teismo nustatytą terminą bei per papildomai suteiktą terminą, atsižvelgus į atsakovės atstovo paaiškinimus, kad jis sirgo, nors tai patvirtinančių dokumentų į bylą nebuvo pateikta, nepateikė teismui klausimų ekspertams, tokiu būdu vilkindama bylos nagrinėjimą, abi šalys neieškojo kompromiso ir nedėjo pakankamai pastangų veikti vaiko A. K., kuris nuo 2019 m. balandžio 26 d. gyveno Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre, interesais, todėl atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nebuvo tenkintas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė atskirąjį skundą.
5. Atsakovė nurodo, kad ieškovas inicijavo bylą dėl nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau ieškovo elgesys sukėlė tokias pasekmes, jog vaikas dėl netinkamo ieškovo elgesio atsisakė toliau gyventi pas tėvą ir laikinai, kol bus išnagrinėtas ginčas, buvo apgyvendintas Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vilniaus miesto krizių centre, taigi, atsakovė bylinėjimosi išlaidų turėjo ne dėl savo kaltės, o dėl ieškovo veiksmų.
Šalies argumentai
6. Atskirajame skunde nesutinkama su tuo, jog atsakovė vilkino bylos nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiavo procesu, kadangi 2019 m. gegužės 16 d. vykusiame teismo posėdyje ne ji, o teismas nusprendė, kad būtina atlikti psichologinę ekspertizę. Be to, aplinkybė, kad atsakovė nepateikė klausimų ekspertui, nereiškia, kad ji piktnaudžiavo procesu, kadangi ji sutiko su ieškovo 2019 m. gegužės 27 d. ekspertui pateiktais klausimais. Atsakovės atstovas 2019 m. birželio 3 d. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad serga, bei, kad palaiko ieškovo pateiktus klausimus ekspertui.
7. Apeliantė nurodo, kad daug posėdžių ar klausimų sprendimų buvo atidėta dėl ieškovo veiksmų/neveikimo, ar dėl to. kad į bylą neatvykdavo išvadą teikianti institucija. Nei į 2019 m. gegužės 16 d., nei į 2019 m. birželio 27 d. posėdį neatvyko ieškovo atstovas, bei išvadą teikiančios institucijos atstovai. Dėl šių priežasčių atsakovės elgesys buvo tinkamas.
8. Priešingai nei padarė išvadą teismas, atsakovė tiek proceso metu, tiek iki teisminio proceso dėjo labai daug pastangų dėl vaiko A. K. gyvenamosios vietos, kad jis liktų su atsakove. Atsakovė skundė visus, jos nuomone, neteisėtus teismo sprendimus, dėl jos nebuvo atidėtas nei vienas teismo posėdis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų (ir atsiliepimų į juo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovei nebuvo priteistos patirtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
12. Aptariamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jai nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, šį nesutikimą iš esmės grindžia įrodinėdama savo sąžiningą elgesį proceso metu.
13. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).
15. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas sūnaus A. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu bei prisiteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui. Ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tuo, jog sūnaus patėvis prieš sūnų naudoja fizinį smurtą, o sūnaus motina tokį elgesį toleruoja. Paduodamas ieškinį, ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Savo ruožtu, atsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė atsiliepimą į šį prašymą, 2018 m. lapkričio 15 d. buvo pateiktas prašymas terminui atsiliepimui į ieškinį pratęsti. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė atskirąjį skundą, o 2018 m. lapkričio 26 d. – atsiliepimą į ieškinį. 2018 m. gruodžio 12 d. teisme gautas atsakovės atstovo prašymas perkelti parengiamojo teismo posėdžio datą, kadangi atstovas turi dalyvauti kitoje, anksčiau paskirtoje, byloje, taigi parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas. 2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdis atidėtas nutarus pakartotinai šaukti liudytojus, ieškovas buvo įpareigotas pateikti papildomus duomenis. 2019 m. gegužės 3 d. buvo gautas atsakovės atstovo prašymas perkelti teismo posėdžio datą, kadangi dėl techninės klaidos renkant datą, nebuvo pastebėta, jog jis nurodytą dieną yra užimtas, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Atsakovės atstovas 2019 m. birželio 17 d. pateikė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdis buvo atidėtas. Atsakovė dėl atsisakymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones 2019 m. liepos 4 d. pateikė atskirąjį skundą. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovė aktyviai teikė teismui įvairaus pobūdžio duomenis.
16. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad ji nesuformulavo klausimų ekspertui. 2019 m. gegužės 16 d. vykusiame teismo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl psichologinės-psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Įvertinus teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovės atstovas išdėsto poziciją dėl ekspertizės skyrimo, o teismas ją išplėtoja, nurodydamas, kad ketino siūlyti tokį variantą. Teismas nutarė nustatyti terminą iki 2019 m. birželio 1 d. suformuluoti klausimus ekspertui. CPK 213 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti. Kaip matyti, CPK nustato teisę, o ne pareigą, byloje dalyvaujantiems asmenims suformuluoti klausimus ekspertams, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, nesuformuluodama klausimų ekspertui, elgėsi neatidžiai ar neapdairiai, nėra pagrįsta.
17. Pažymėtina ir tai, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad 400 Eur prašytiną atlyginti sumą sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį, atskiruosius skundus, prašymų rengimas. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bei remiantis priežasties teorija, akivaizdu, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dar iki sprendimo skirti ekspertizę, taigi aspektas, jog atsakovė neparengė klausimų ekspertui, niekaip nelėmė bylinėjimosi išlaidų byloje atsiradimo/padidėjimo.
18. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovės procesinis elgesys galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas, atsakovė nevilkino proceso, o aktyviai jame dalyvavo gindama savo, kaip proceso dalyvės, teises CPK įtvirtintais būdais ir priemonėmis, dalyvavo visuose teismo paskirtuose posėdžiuose. Analogiškai, tą patį galima teigti ir dėl ieškovo veiksmų, kadangi nenustatyta jokių piktybiškų veiksmų, neatvykimų į posėdžius, nepagrįstų prašymų teikimų, kuriais būtų vilkinamas teisminis procesas.
19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 44 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog ieškovas arba atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų nutraukus civilinę bylą. Dėl šios priežasties atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.