Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. G. (V. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. G. prašymas atnaujinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžio apskundimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. skundas atmestinas

Nuteistasis pareiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam, nenustatyta, todėl nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nuteistajam nedalyvaujant.

Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Baudžiamasis procesas vyksta griežtai baudžiamojo proceso įstatymų reglamentuota tvarka. Joks teismas neturi teisės priimti, išnagrinėti ar patenkinti asmens skundo ar prašymo kitokia, nei įstatymuose nustatyta, tvarka. Baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, proceso veiksmai atliekami laikantis BPK nustatytų terminų (BK 99 str., 101 str. 1 d.). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus bei patikrinęs skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendyje, be kita ko, nuteistajam buvo išaiškinta, jog šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (T. 2, b. l. 98). Terminas nuosprendžiui apskųsti baigėsi 2014 m. birželio 2 d. Iki minėtos datos nuteistasis nuosprendžio neapskundė, todėl jis įsiteisėjo.

BPK 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Įstatymas nenumato, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per įstatymo numatytą terminą paduoti skundą. Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo skunde nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nuo jo valios nepriklausančiomis priežastimis, juolab, kad jam 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžio nuorašas buvo įteiktas tą pačią dieną, t. y. 2014 m. gegužės 13 d. (T. 2, b. l. 99). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nagrinėjamoje byloje naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba, dalyvavo teisiamajame posėdyje, kuriame paskelbtas teismo nuosprendis ir išaiškinta jo apskundimo tvarka bei terminai. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistieji nuosprendžio esmę, apskundimo tvarką, terminus bei paskirtų bausmių vykdymo ypatumus suprato (T. 2, b. l. 91). Nuteistasis V. G. iki 2014 m. birželio 11 d. buvo laisvėje (T. 2, b. l. 111), todėl būdamas pakankamai rūpestingu ir aktyviu, jis turėjo realią galimybę pasinaudoti ne tik jį baudžiamojoje byloje gynusio advokato, bet ir kito teisininko pagalba, išsiaiškinant visas galimybes apskųsti jo netenkinantį nuosprendį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad V. G. nuteistas ne pirmą kartą (T. 2, b. l. 92), todėl su baudžiamuoju procesu susidūrė ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nuteistojo deklaratyvūs teiginiai dėl nežinojimo, manymo, kad nuosprendžius turi apskųsti advokatai, laikytini nepagrįstais, juolab, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka, joje nenurodyta, jog tik gynėjas gali rašyti skundą. Bet kuriuo atveju pastebėtina ir tai, kad gynėjas negali rašyti skundo, ginamajam neprašant ir neišreiškus savo nuomonės, kad su nuosprendžiu nesutinka.

Nuteistojo skunde nurodomos termino praleidimo priežastys dėl pergyvenimo dėl žmonos ir dukters bei adaptacijos pataisos namuose, šiuo konkrečiu atveju taip pat nelaikytinos svarbiomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis termino praleidimo priežastimis. Priešingai, iš tiesų rūpindamasis savo šeima bei iš ankstesnio teistumo žinodamas bausmės atlikimo sąlygas pataisos namuose, nuteistasis ne tik, kad būtų nenusikaltęs, bet ir dėjęs visas pastangas apskųsti jo netenkinusį nuosprendį. Tačiau šiuo konkrečiu atveju V. G. į teismą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžio kreipėsi praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo jo paskelbimo.

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad siekdamas apskųsti jo netenkinantį nuosprendį, nuteistasis nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus, pats be svarbių ir pateisinamų priežasčių delsė pateikti procesinius dokumentus (apeliacinį skundą), todėl nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad nuosprendžio apskundimo terminas buvo praleistas dėl išimtinių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta šioje nutartyje, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ar keisti šią nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo skunde reiškiamas prašymas sutrumpinti bausmę arba pakeisti laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 3 metams, paliktinas nenagrinėtu, kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir juo V. G. paskirtos bausmės dydis ar jos atlikimą lengvinančios priemonės nekvestionuojami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.