Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

3. 2018-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės V. S. analogiškas ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris 2018-12-07 buvo priimtas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-02-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-22 nutartis atsisakyti priimti ieškovės V. S. ieškinį yra apskųsta ir atskirąjį skundą nagrinėja Kauno apygardos teismas. 2019-02-21 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama Panevėžio apylinkės teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.1. Apeliantės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo Panevėžio apylinkės teismo iki šiol nėra priimtas, todėl teigti, kad nagrinėjama teisme byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalima. Ieškovės teigimu, nėra jokių garantijų, kad ieškinys bus priimtas ir nagrinėjamas būtent Panevėžio miesto apylinkės teisme.

9.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme byla jau pradėta nagrinėti, pateikti atsiliepimai į ieškinį, įvyko parengiamasis teismo posėdis ir buvo nustatyta teismo posėdžio data. Apeliantė parengiamojo teismo posėdžio metu pasisakė tik dėl to, kad būtų tikslinga sulaukti apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl akivaizdžiai nepagrįstos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018-11-22 nutarties.

11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas tuo pagrindu, jog teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu nustato, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

15. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, jog CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad ieškovės ieškinys Panevėžio apylinkės teismui buvo įteiktas anksčiau, nei Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas (t. y. Kauno apygardos teismas) pripažino ieškovės teisę kreiptis į teismą pagal ieškovės gyvenamąją vietą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai turės iš naujo nagrinėti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą. Apeliantė su tokiais teismo argumentais nesutiko nurodydama, jog jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo Panevėžio apylinkės teismo iki šiol nėra priimtas, todėl teigti, kad nagrinėjama teisme byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalima. Ieškovės teigimu, nėra jokių garantijų, kad ieškinys bus priimtas ir nagrinėjamas būtent Panevėžio miesto apylinkės teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantės teiginiais.

17. Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškovė V. S. 2018-11-20 kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos 150 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2018-11-22 nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. S. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kadangi teismo vertinimu, ieškovė neturi teisės rinktis teismingumo pagal savo pasirinkimą, t. y. pagal jos gyvenamąją vietą, esančią Panevėžio mieste. 2018-11-27 ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Panevėžio apylinkės teismo apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2018-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės V. S. analogiškas (t. y. tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos dėl 150.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, kuris 2018-12-07 teisėjo rezoliucija buvo priimtas. Kauno apygardos teismas 2019-02-21 nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-22 nutartį ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą Panevėžio apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, jog pagal CPK 30 straipsnio 7 ir 12 dalis ieškovė V. S. turėjo teisę pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą, t. y. pateikti ieškinį Panevėžio apylinkės teismui, nes ieškovė gyvena Panevėžyje, kadangi tą numato alternatyvaus teismingumo taisyklė ir šiuo atveju, reiškiant ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų ieškovė turėjo teisę pasirinkti, ar reikšti ieškinį pagal valstybės institucijų, atstovaujančių valstybei, buveinių vietą, ar pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjo 2019-03-06 rezoliucija buvo priimtas ieškovės V. S. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 2019-03-06 pranešimu „Dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo“ įpareigojo atsakovę Lietuvos Respubliką pateikti atsiliepimus į ieškovės V. S. ieškinį. 2019-03-20, 2019-03-26 ir 2019-03-27 buvo gauti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimai į ieškovės V. S. ieškinį.

18. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia apeliantės skunde dėstomus argumentus, jog nėra jokių garantijų, kad ieškovės ieškinys bus priimtas ir nagrinėjamas būtent Panevėžio miesto apylinkės teisme. Priešingai nei teigia apeliantė, Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinys yra priimtas, 2019-03-20, 2019-03-26 ir 2019-03-27 buvo gauti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimai į ieškovės V. S. ieškinį, o 2019-03-29 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta kol pasibaigs apeliacinis procesas ir įsiteisės 2019 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3345-466/2019.

19. Pažymėtina, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kuomet yra iškeltos ir priimtos nagrinėti dvi civilinės bylos skirtinguose miestuose esančiuose apylinkės teismuose pagal tapatų ieškovės V. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys Panevėžio apylinkės teismui buvo įteiktas anksčiau, nei Vilniaus miesto apylinkės teismui, bei į tai, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovės teisę kreiptis į teismą pagal ieškovės gyvenamąją vietą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai turės iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą, ieškovės V. S. ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų elementų sutaptį, t. y. kad teisme buvo nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl to skundžiama nutartimi pagrįstai, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, ieškovės V. S. 2018-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nesuteikia pagrindo ir apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme byla jau pradėta nagrinėti, pateikti atsiliepimai į ieškinį, įvyko parengiamasis teismo posėdis ir buvo nustatyta teismo posėdžio data. Pasisakydamas dėl šių ieškovės argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjas pažymi, jog analizuojant CPK nuostatas, vertintina, kad teismas turi teisę konstatuoti, jog teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bet kurioje proceso stadijoje, net ir teismui išsprendus ieškinio priėmimo klausimą ir jau įvykus parengiamajam teismo posėdžiui (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas šiuo pagrindu ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą yra teisėtas ir pagrįstas. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas ginčo byloje turėjo teisinį pagrindą ir visas sąlygas palikti ieškovės V. S. ieškinį nenagrinėtą.

21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.