Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimutės Martinavičienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. gegužės 4 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje A. P. pareikšti kaltinimai:

Motyvuojamoji dalis

1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, suklastojo transporto priemonės ridą, o būtent, kad 2018 m. laikotarpiu nuo birželio mėn. 29 d. 15.22 val. iki liepos 2 d. 16.37 val. telefoninių pokalbių su L. B. metu sukurstytas sumažinti transporto priemonės odometro parodymus, sutiko suklastoti automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ridą bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. liepos 2 d. apie 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių pardavimų aikštelėje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą iš L. B. gavęs priemonę nusikalstamai veikai daryti - automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytame kompiuteryje įdiegta programine įranga, skirta automobilių odometrų parodymų korekcijai, prisijungė prie automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), centrinio kompiuterio duomenų sistemos ir neteisėtai sumažino automobilio ridą nuo apie 670 000 km iki 389 105 km, taip L. B. sukurstytas ir padedamas suklastojo transporto priemonės ridą.

1.2. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai vertėsi ūkine - komercine veikla, o būtent, kad pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“; 2005 m. balandžio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (galiojusio iki 2013 m. birželio 27 d.) tvarką ir 2013 m. birželio 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“ (įsigaliojusio po 2013 m. birželio 27 d.) 6.1, 7 ir 9.5 punktų reikalavimus, įpareigojančius fizinius asmenis, pradedančius vykdyti individualią veiklą, tinkamai užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (duomenys neskelbtini) formą (toliau -prašymas) pateikiant VMI, bei prašymą pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną; 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravęs įmonės ar individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 14 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kai turėjo įsigijęs verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas gauti pajamų ir išvengti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla - variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, tai yra versliškai ir stambiu mastu, pasinaudodamas asmeniniais nešiojamaisiais kompiuteriais: (duomenys neskelbtini), kuriuose yra įdiegta programinė įranga, skirta transporto priemonių diagnostikai ir konfigūravimui, komponentų programavimui, auto įvykių ištrynimui, prietaisų skydelio, apsaugos sistemų ar kitų automobilių elektroninių sistemų programavimui ar derinimui, transporto priemonių variklių valdiklių programavimui (parametrų keitimui), automobilių valdiklių nuskaitymui ir įrašymui, automobilių raktelių atsakiklių programavimui bei kitais įrenginiais (specialūs lagaminėliai su įrangos rinkiniais, USB jungtys, perėjimai, kabeliai, adapteriai) skirtais transporto priemonių diagnostikai ir derinimui, pats pagal fizinių asmenų žodinius prašymus organizuodamas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent (duomenys neskelbtini), ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, už atlygį teikdamas įvairias transporto priemonių diagnostikos, konfigūravimo, derinimo, prietaisų skydelio klaidų šalinimo, apsaugos sistemų, elektronikos programavimo ir kitų automobilių elektroninių sistemų remonto ir priežiūros paslaugas, versliškai stambiu mastu vykdė pastovią ūkinę komercinę veiklą – variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kuria versdamasis per visą laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 14 d (išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kai turėjo įsigijęs verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini)) gavo ne mažiau kaip 182470 Eur pajamų (2011 metais - 159642 Lt (46236 Eur), 2012 metais – 84146 Lt (24370 Eur), 2013 metais - 90888 Lt (26323 Eur), 2014 metais – 61840 Lt (17910 Eur), 2015 metais – 1754 Eur, 2016 metais – 21485 Eur, 2017 metais – 37750 Eur, 2018 metais – 6382 Eur, 2019 - 2020 metais – ikiteisminio tyrimo metus tiksliai nenustatytą sumą, bet ne mažiau 260 eurų.

2.1. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 306² straipsnio 1 dalį užtai, kad jis prašydamas pakeisti transporto priemonės ridą sukurstė ir suteikdamas priemonę padėjo vykdytojui A. P. suklastoti transporto priemonės ridą, o būtent, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. nuo 15.22 val. iki 2018 m. liepos 2 d. 16.37 val. telefoninių pokalbių su A. P. metu paprašydamas sumažinti transporto priemonės odometro parodymus sukurstė A. P. suklastoti automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ridą bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. liepos 2 d. apie 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių pardavimų aikštelėje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu, (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą pateikė A. P. priemonę nusikalstamai veikai daryti - automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytame kompiuteryje įdiegta programine įranga, skirta automobilių odometrų parodymų korekcijai, neteisėtai sumažino automobilio „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ridą nuo apie 670000 km iki 389105 km, taip sukurstė ir padėjo A. P. suklastoti transporto priemonės ridą.

2.2. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: kad jis pagal savo užimamą pareigybę (kodas - 702 Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurių veiklą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas, profesinės karo tarnybos karininkai) turėdamas prievolę teikti Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas FR0001 bei Metines pajamų deklaracijas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas: 1) Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktų nuostatas, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, ir turi laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus); 2) Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo, bei 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį; 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario mėn. 9 d. įsakymu Nr. VA-13 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. VA178 redakcija), dėl Metinės gyventojo ( šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės, privalėdamas deklaruoti pinigines lėšas, turimas bankuose, kitose kredito įstaigose jeigu jų bendra suma didesnė nei 5000 Lt 2011-2014 metais ir didesnė nei 1500 Eur 2015-2018 metais; ir siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, bei suvokdamas, kad į deklaracijas įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas ir nepagrįstai deklaracijose padidinant turto vertę bei pateikiant jas mokesčių administratoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijose pateikti duomenys yra neteisingi, o jo turtas ir išlaidos neatitinka deklaruotų teisėtai gautų pajamų, ir taip jis išvengs mokesčių už 334887 Eur dydžio pajamas, kurios yra nesusijusios su darbo santykiais ir nėra individualios veiklos pajamos, o buvo gautos iš nenustatytų šaltinių, įrašė į Metines turto deklaracijas FR0001 ir Metines pajamų deklaracijas (duomenys neskelbtini) už 2011, 2013, 2014, 2015 2016, 2017 ir 2018 metus žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas ir turtą, tai yra: - 2012 m. rugsėjo 5 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2011 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 280000 Lt/81159 Eur (2011 m. gruodžio 21 d. vertė pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 273000 Lt/79066 Eur) nepagrįstai padidino turto vertę 17000 Lt/4928 Eur ir 2012 m. gruodžio 6 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2011 metus nedeklaravo 126922 Lt/36759 Eur dydžio gautų kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir neindividualios veiklos, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2011 metus išvengė mokėtino į biudžetą 19209 Lt/5563 Eur dydžio gyventojo pajamų mokesčio; - 2014 m. gegužės 2 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2013 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 280000 Lt/81159 Eur (2011 m. gruodžio 21 d. vertė pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 273000 Lt/79066 Eur) nepagrįstai padidino turto vertę 17000 Lt/4928 Eur ir 2016 m. balandžio 20 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2013 metus nedeklaravo 46778 Lt/13548 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2013 metus išvengė mokėtino į biudžetą 7017 Lt/2032 Eur; - 2016 m. balandžio 20 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2014 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 350000 Lt/101367 Eur, nepagrįstai padidino turto vertę 70000 Lt/ 20290 Eur, ir 2015 m. balandžio 28 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2014 metus nedeklaravo 214224 Lt/62044 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2014 metus išvengė mokėtino į biudžetą 32 134 Lt/9307 Eur; - 2016 m. balandžio 20 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2015 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 120 000 Eur, nepagrįstai padidino turto vertę 18 630 Eur ir 2016 m. balandžio 20 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2015 metus nedeklaravo 31 970 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2015 metus išvengė mokėtino į biudžetą 4 795 Eur; - 2017 m. balandžio 28 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2016 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 200000 Eur (2016 m. gruodžio 14 d. vertė pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 154000 Eur), nepagrįstai padidino turto vertę 80000 Eur ir 2017 m. balandžio 28 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2016 metus nedeklaravo 68 913 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2016 metus išvengė mokėtino į biudžetą 10337 Eur; 2018 m. balandžio 30 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2017 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 250 000 Eur, nepagrįstai padidino turto vertę 50000 Eur ir 2018 m. balandžio 30 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2017 metus nedeklaravo 85274 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2017 metus išvengė mokėtino į biudžetą 12 791 Eur; - 2019 m. balandžio 18 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2018 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 260000 Eur, nepagrįstai padidino turto vertę 10000 Eur ir 2019 m. balandžio 18 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2018 metus nedeklaravo 36379 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2018 metus išvengė mokėtino į biudžetą 5457 Eur, ir pateikdamas deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai ‑ Valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vasario 16-osios g. 14, Vilniuje, iš viso išvengė į valstybės biudžetą privalomo mokėti 50282 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio už 334887 Eur dydžio pajamas, kurios yra nesusijusios su darbo santykiais ir nėra individualios veiklos pajamos, o buvo gautos iš nenustatytų šaltinių.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota prokurorui, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartyje konstatuota, kad kaltinamajame akte netinkamai nurodytas A. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, aprašymas ir veikos faktinės aplinkybės. Kaltinime nurodyta, kad jis neįregistravęs įmonės ar individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 14 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kai turėjo įsigijęs verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla - variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, tai darė versliškai ir stambiu mastu, tačiau kaltinime A. P. nenurodomi jokie konkretūs asmenys, kuriems kaltinamasis galimai teikė variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas, kada ir būtent kokias, kokias pajamas už tai gavo. Iš kaltinimo turinio neaišku, kuo galima A. P. veikla be nuolatinumo, prokuroro vertinimu, atitiko dar ir versliškumo požymį. Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas, teismo vertinimu, trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamojo A. P. teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje. Pažymėta, jog iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog dalis asmenų, nurodytų apklaustinų asmenų sąraše (būtent dėl šio epizodo), ikiteisminio tyrimo metu nurodė jokių paslaugų iš A. P. negavę.

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

4.1. Skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismo nurodytas kaltinamojo akto turinio pažeidimas, prokurorės vertinimu, negali būti pripažintas esminiu kaltinamojo akto trūkumu, sudarančiu pagrindą šioje proceso stadijoje grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams šalinti. Tai, kad kaltinime pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kaltinamajam A. P. nėra nurodyti konkretūs asmenys, kuriems kaltinamasis galimai teikė variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas, kada ir būtent kokias pajamas už kiekvieną suteiktą paslaugą jis gavo, negali būti vertinama būtinojo šios nusikalstamos veikos požymio turinio - versliškumo, neatskleidimu. Baudžiamojoje byloje kaltinant A. P. nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu nustatyta, kad jis įstatymų nustatyta tvarka neįregistravęs įmonės ar individualios veikos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą ir vykdomą veiklą galimai apie 9 metus nuolatos teikė paslaugas, susijusias su variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, turėjo nusistatęs konkrečias darbo vietas (duomenys neskelbtini) miestuose, specialiai šiai veiklai vykdyti turėjo įsigijęs daug įvairios kompiuterinės įrangos, ikiteisminio tyrimo metu ištirtuose kompiuteriuose buvo įdiegta išskirtinai šio pobūdžio veiklai vykdyti pritaikyta programinė įranga, transporto priežiūros ir remonto paslaugos buvo teikiamos itin plačiam žmonių ratui, tai yra ne tik pažįstamiems, bet ir įvairiems nepažįstamiems asmenims, apie šio asmens teikiamas paslaugas, akivaizdu, transporto priemonių prekybos ir remonto sektoriuje buvo gerai žinoma, nes klientai apie paslaugų teikėją ir jo kontaktinius duomenis sužinodavo „iš lūpų į lūpas“ principu, informacija apie A. P. teikiamas paslaugas ir jo kontaktais buvo dalinamasi socialiniuose tinkluose. Per visą minėtą laikotarpį A. P. oficialiai įteisinęs savo veiklą dirbo tik apie 6 mėnesius, nors visą šį laikotarpį variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas buvo pagrindinė jo veikla, iš kurios jis gaudavo finansinę naudą. Ši veikla nebuvo nustatyta tvarka įregistruota ir deklaruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ji vykdyta neturint tam leidimo. Specialisto tyrimo metu nustatytas konkretus piniginių lėšų dydis (iš viso 182 209 eurų), kuris pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą ir yra vertinamas, kaip iš neteisėtos ūkinės komercinės veiklos A. P. gautos pajamos.

4.2. Prokurorės vertinimu, kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, aprašymas, kuria kaltinamas A. P., pilnai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Kaltinamajame akte yra nurodytos visos svarbios šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų aprašymas pilnai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai yra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ((duomenys neskelbtini)), laikas (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 14 d., išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kai turėjo įsigijęs verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini)), būdai (naudojantis kompiuteriuose įdiegta specialia programine įranga pagal žodinius susitarimus teikė transporto priemonių diagnostikos, konfigūravimo, derinimo, prietaisų skydelio klaidų šalinimo, apsaugos sistemų, elektronikos programavimo ir kt. paslaugas), bei yra išdėstytos kitos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti (nustatyta iš neteisėtos veiklos gautų piniginių lėšų suma), aiškiai yra nurodytas kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką atitinkantis BK straipsnis (BK 202 straipsnio 1 dalis).

4.3. Skunde teigiama, jog teismo nutartyje paminėta aplinkybė, kad į prokuroro surašytą ir teismui pateiktą apklaustinų asmenų sąrašą (būtent dėl šio epizodo) yra įtraukti asmenys, kurie ikiteisminio tyrimo metu nurodė jokių paslaugų iš A. P. negavę, nėra pagrindas šiuos asmenis pripažinti netinkamais liudytojais ir šios aplinkybės laikyti kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų neatitikimu negalima, nes asmenys apie kaltinamojo galimai vykdomą nusikalstamą veiką suteikia kitos jiems žinomos reikšmingos informacijos. Šie asmenys prokurorės požiūriu turėtų būti apklausti teisme ir šių asmenų įtraukimas į sąrašą netrukdys bylos nagrinėjimui teisme.

5. Kaltinamojo A. P. gynėjas advokatas L. L. atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Grąžinti bylą prokurorei, kadangi kaltinamasis aktas surašytas iš esmės pažeidus BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus, t. y., kaltinamajame akte nėra aiškiai išdėstytos svarbiausios BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t. y., versliškumas ir stambus mastas.

5.1. Atsiliepime teigiama, jog kaltinamajame akte nenurodyti du esminiai BK 202 straipsnio 1 dalies požymiai - versliškumas ir stambus mastas. Nenustačius nė vieno iš šių požymių, neteisėta veikla užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnį. Kaltinamajame akte išvis nėra nurodyta konkrečios pinigų sumos ir jų šaltinis, t. y., kas (kokie asmenys) kada ir kiek (konkrečiai įvardinant iš asmens gautą pinigų sumą) atsiskaitė už neteisėtą ūkinę komercinę veiklą, bei kiek galimai buvo gauta iš konkrečiai tokios veiklos pajamų. Nesant tokių pajamų skaičiaus negalima vertinti ar tai apskritai yra baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Kaltinimo argumentas, kad kaltinamajame akte nurodyta galimos nusikalstamos veikos vieta ir būdas yra suprantama, dėl to ginčo apskritai nėra, to gynyba nenurodė ir teikiant prašymą bylą grąžinti prokurorui, todėl dėl to nepasisakytina plačiau.

5.2. Akcentuojama, kad kaltinime nėra nei vieno epizodo, kada, kur ir kaip, kaltinamasis vertėsi veikla, t. y., a) kokie asmenys buvo jo klientai, b) kokios paslaugos jiems buvo suteiktos, ir c) kiek už tai buvo sumokėta. Tokio pobūdžio bylose aiškiai nurodomos veikos epizodai, rodantys kuo konkrečiai asmuo vertėsi kaip neteisėta ūkine komercine veikla, tačiau šiuo atveju vien tik požymio nurodymas, be jo turinio, užkerta kelią suvokti, dėl ko asmuo yra kaltinamas. Aplinkybė, kad kaltinamajame akte yra nurodyti apklausti liudytojai, šių epizodų nesant kaltinime, neleidžia aiškiai identifikuoti veikos laiko ir veiklos būdo ar rūšies, taigi neįmanoma tinkamai pasiruošti gynybai.

5.3. Nurodoma, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad asmuo gavo iš neteisėtos ūkinės komercinės veiklos <...> nemažiau kaip 182470 Eur pajamų <...>. Prašo atkreipti dėmesį, kad šis skaičius yra nesusipratimas, nes remiasi 2019 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedais, tačiau specialistui buvo užduotas vienas klausimas, nieko bendro neturintis su BK 202 straipsnio 1 dalyje inkriminuota veika. Klausimas specialistui buvo toks - ar sandoriu sudarymo momentu A. P. ir O. P. turėjo pakankamai teisėtų pajamų įsigyti turtą, turimą po 2010 m. gruodžio 31 d.?

5.4. Kaltinimo skunde nenurodoma kaip pasireiškė „versliškumas“, tai kad išvardinami daiktai - kompiuterinė įranga, nėra versliškumo požymis, kadangi tai susiję su konkrečiais nusikalstamos veikos epizodais, t. y., turi būti nurodoma kur ir kam buvo versliškai teikiamos galimai neteisėtos paslaugos, to kalinamajame akte nėra. Stambus mastas yra apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, kuri susideda iš veikos epizodų, tačiau to vėl gi nėra niekaip apibūdinama. Nėra galimybės nuspręsti iš kur toks požymis atsirado kaltinamajame akte. Esant tokiems reikšmingiems kaltinamojo akto trūkumams, neįmanoma pasiruošti gynybai, t. y., neįmanoma nuspėti kaip gintis nuo kaltinimo dalies dėl stambaus masto kriterijaus - kai tai galbūt susiję su įplaukomis piniginių lėšų gautų galimai iš fizinių asmenų, bet nenurodoma kiek gauta iš konkrečios veiklos, taip pat kada ir kur. Taip pat neidentifikuojama versliškumo požymis, t. y., kada ir kokios buvo suteiktos paslaugos. Kaltinamasis negali gintis tuo kaltinimo, kuris neišvardina pagrindinių objektyviosios nusikalstamos veikos numatytos BK 202 straipsnio 1 dalies požymių.

Skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnio 3 punkte įtvirtina, kad kaltinamajame akte nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012 m. spalio 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2012; 2013 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2013; 2013 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2013). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nutartį, skundo ribose konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pateiktas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

8. BK 202 straipsnis nustato atsakomybę už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Atitinkamai jis suskirstytas į dvi dalis, kurių pirmoje baudžiamoji atsakomybė kyla už vertimąsi teisėta veikla, tik vienu įstatyme ar teismų praktikoje uždraustu būdu – neturint licencijos ar kitu neteisėtu būdu, teismų praktikoje įvardijant tokias alternatyvas: 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; 4) licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013, 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009). Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus objektus. Verslo tvarkos reglamentavimas apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. BK 202 straipsnio 1 dalies prasme vertimasis kuria nors iš išvardytų veiklų yra neteisėtas, kai vykdant veiklą padaromi ne atskiri pažeidimai (pvz., neapskaičiuojamos, nuslepiamos pajamos), o pažeidžiami esminiai teisiniai reikalavimai, keliami veiklos (verslo) legalumui. Taigi, taikant BK 202 straipsnio 1 dalį nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos sąsajumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. tai, kad tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016, 2K-7-358-303/2015, 2K-7-102-222/2018). Pažymėtina, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai. Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą siejama su tokiais objektyviaisiais požymiais kaip versliškumas arba stambus mastas.

9. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, nuspręsdamas baudžiamąją bylą perduoti prokurorei, nurodė, kad kaltinime A. P. nenurodomi jokie konkretūs asmenys, kuriems kaltinamasis galimai teikė variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas, kada ir būtent kokias, kokias pajamas už tai gavo. Iš kaltinimo turinio neaišku, kuo galima A. P. veikla be nuolatinumo, prokuroro vertinimu, atitiko dar ir versliškumo požymį. Tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad pateiktame kaltinamajame akte A. P. inkriminuota nusikalstama veika aprašyta išsamiai, nurodytos visos esminės aplinkybės pagal buvusio ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja BPK 219 straipsnio nuostatos, todėl darytina išvada, kad byloje pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia kaltinamojo teisių į gynybą, o kaltinimo formuluotė ir jame nurodytos aplinkybės objektyviai leidžia įvertinti konkrečius kaltinamojo neteisėtus veiksmus, kurie jam inkriminuoti kaltinamuoju aktu.

10. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad versliškumas ir stambus mastas yra įrodinėjimo dalykas, o ne paties kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo esmė. Kaip matyti, kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad jame aprašyta A. P. inkriminuota nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, aplinkybes, kilusius padarinius. Aukštesniojo teismo vertinimu, veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje aprašymas atitinka BK normą, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, todėl priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, A. P. pareikšti kaltinimai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajame akte nurodytas kvalifikavimas ir visos esminės aplinkybės yra pateiktos pagal byloje esančius duomenis, o teismui kylantys neaiškumai gali būti pašalinami ir bylą nagrinėjant iš esmės.

11. Dar daugiau, nors skundžiamoje teismo nutartyje teismas atkreipė dėmesį, jog kaltinime nesukonkretinti asmenys, galimai gavę paslaugas iš A. P., kokios konkrečios pinigų sumos gautos, ar A. P. neapskaitytos lėšos gautos būtent iš jo neteisėtai vykdomos veiklos, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y., neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepakanka duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti, turi galimybę pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis teisėmis. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą. Jeigu tokių veiksmų atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

12. Dėl skundžiamoje nutartyje nurodyto argumento, jog dalis asmenų, nurodytų apklaustinų asmenų sąraše, ikiteisminio tyrimo metu nurodė jokių paslaugų iš A. P. negavę, aukštesnysis teismas pažymi, kad teismui pateikiamas apklaustinų asmenų sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti vertinamas kaip privalomas, nes kviesti proceso dalyvius į teismo posėdį yra išimtinė teismo teisė, įtvirtinta BPK 233 straipsnio 3 dalyje. Plačiau apie liudytojų apklausose užfiksuotus parodymus, aukštesnysis teismas nepasisako.

13. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį BK straipsnį ji atitinka. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, bei kartu nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikoma kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir netgi pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar veikos kvalifikavimą (BPK 256, 287 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija turi atspindėti prokuroro poziciją, tai yra prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas gali būti keičiamas nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

14. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės bei nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Šiuo atveju nėra ir pagrindo manyti, kad dėl skundžiamoje nutartyje paminėtų aplinkybių buvo suvaržyta kaltinamojo teisė gintis. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimutės Martinavičienės skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota prokurorui ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.