Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų S. M. ir S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui R. N.,

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba) atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. M. ir S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), J. G., J. G., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos principu, skyriaus nuomone, tikslingiausia būtų šį ginčą išspręsti taikiai, neiškeldinant motinos su nepilnamečiu vaiku iš gyvenamųjų patalpų.

Teismo posėdžių metu ieškovų atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad šalys 2019 m. gruodžio 26 d. sudarė trišalę nuomos sutartį, sutartyje šalių buvo numatyta sąlyga, kad bus galima pasinaudoti turto atpirkimo teise, jei bus mokamas nuomos mokestis. Nuomos mokestis pagal sutartį kurį laiką buvo mokamas, buvo atlikti 7 mokėjimai ir sumokėta 1520 Eur nuomos mokesčio, tačiau jau 2020 m. gegužės mėn. mokėjimas buvo atliktas ne pilnas, birželio – rugpjūčio mėnesiais atsakovai nuomos mokesčio visiškai nemokėjo. Atstovas nurodė, kad atsakovė J. G. be teisinio pagrindo gyvena ieškovams priklausančiame gyvenamajame name, su ieškovais atsakovė J. G. asmeniškai nėra ir nebuvo sudariusi jokių sutarčių. Iki 2019 m. gruodžio 26 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) turto atpirkimo teise nepasinaudojo, nepranešė apie atpirkimą ieškovams ir kitaip tos teisės neįgyvendino.

Teismo posėdžių metu atsakovė J. G. nurodė, kad sutinka su ieškovų ieškiniu iš dalies – sutinka išsikraustyti iš gyvenamojo namo, turi įsigijusi kitą būstą, tačiau nesutinka su ieškovų reikalavimu priteisti nuomos mokestį, kadangi mokėjo ieškovams paskolą, o ne nuomą, sutinka, jog yra skolinga ieškovams 4980 Eur. Nurodė, jog internete rado skelbimą apie tai, kad ieškovas S. M. suteikinėja paskolas įkeičiant turtą. Ji susisiekė su ieškovu, nusiuntė jai reikiamus dokumentus ir Plungėje pas notarą buvo sudaryta sutartis, notarė minimaliai paaiškino apie sudaromą sutartį, jog turtas yra įkeičiamas su atpirkimo teise. Atsakovė nurodė, kad ji ne taip suprato pasirašomą sutartį, manė, kad sudaro paskolos sutartį su turto įkeitimu, sutarties teksto prieš ją pasirašydama neskaitė, kadangi nebuvo laiko, pasitikėjo ieškovu, ieškovas skubėjo, patyrė psichologinį spaudimą, nebūtų pasirašiusi sutarties, jei būtų supratusi jos esmę. Atsakovė nurodė, kad yra verslininkė beveik 3 metus, tuo metu kai buvo sudarytos sutartys, jos vadovaujama (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių sunkumų, įmonės vardu buvo pirktas turtas.

Teismo posėdžių metu atsakovės J. G. atstovė nurodė, jog prašo ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovė J. G. buvo suklaidinta, kadangi norėjo pasirašyti paskolos su įkeitimu sutartį. Nurodė, jog atsakovė sutinka geranoriškai išsikelti iš turto, todėl ginčas šioje dalyje nebeaktualus.

Teismo posėdžių metu atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, jog įmonės direktorė buvo suklaidinta dėl pasirašomų sutarčių esmės, neįsiskaitė į sutarčių sąlygas. Nurodė, jog vieną iš reikalavimų, t. y. išsikelti iš turto, atsakovė J. G. įvykdė, todėl šis reikalavimas neturėtų būti tenkinamas.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje keliamas reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovai negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu dėl to, kad atsakovai juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, taip pat dėl įsiskolinimo už nesumokėtą nuomos mokestį priteisimo.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovo S. M. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta notarinė žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise (toliau pirkimo – pardavimo sutartis), pagal kurią ieškovas S. M. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje pardavėjui (duomenys neskelbtini) buvo numatyta turto atpirkimo teisė iki 2019 m. gruodžio 26 d. Pirkimo – pardavimo sutarties 6.2 punkte buvo numatyta, kad pardavėjas, norėdamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai pranešti pirkėjui, toks pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki pasinaudojimo atpirkimo teise dienos Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“, taip pat apie pageidavimą pasinaudoti atpirkimo teise turi būti pranešta ir viešo registro tvarkytojui. 2019 m. gruodžio 26 d. tarp ieškovo S. M. ir S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria panaudos davėjas S. M. neribotam laikui, neatlygintinai suteikė teisę S. M. įmonei (duomenys neskelbtini) naudotis turtu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 26 d. tarp ieškovų S. M. ir S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) bei atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta trišalė turto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis (toliau – nuomos sutartis).

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta atpirkimo teise nepasinaudojo, t. y. iki 2019 m. gruodžio 26 d., nepranešė nustatyta tvarka pirkėjui S. M. apie pasinaudojimą turto atpirkimo teise, atsakovė (duomenys neskelbtini) įrodymų, jog pasinaudojo sutartyje numatyta atpirkimo teise, teismui nepateikė ir jų byloje nėra. Atsakovė J. G. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog sudarydama su ieškovais pirkimo – pardavimo sutartį ir nuomos sutartį nesuprato šių sutarčių esmės, manė, jog sudaro paskolos sutartį su turto įkeitimu. Akcentuotina tai, jog byloje atsakovai, nors buvo atstovaujami advokatų, nereiškė priešieškinio ir reikalavimų dėl pirkimo – pardavimo ar nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pripažįstant, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, byla yra dispozityvaus pobūdžio ir joje yra sprendžiamas privatus šalių ginčas, todėl teismas nevertina šalių ginčo minėtų sandorių negaliojimo aspektu. Pažymėtina, jog atsakovė J. G. pirkimo – pardavimo ir nuomos sutartis sudarė ne kaip fizinis asmuo, o kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovė (direktorė) ir verslininkė. Atsakovė J. G. nurodė, jog su ieškovais pasirašomų sutarčių teksto neskaitė, kadangi tam nebuvo laiko, nebūtų pasirašiusi sutarčių, jeigu būtų supratusi jų esmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta notarinės formos, todėl nėra jokio pagrindo netikėti tuo, jog notaras tvirtindamas pirkimo – pardavimo sutartį išaiškino sutarties sąlygų juridinę reikšmę sandorių šalių teisėms bei pareigoms ir tai, tikėtina, iš esmės galutinai leido susiformuoti sandorio šalių valiai – sudaryti sandorį, taigi prisiimti ir atitinkamus įsipareigojimus. Teismas nenustatė ir nė viena iš šalių neteikė įrodymų, jog notaras šiuo atveju atliko neteisėtus veiksmus ar sandorį patvirtino šalims sąmoningai nutylint tikrąją jų valią ar kuriai iš jų turint tikslą apgauti viena kitą ir pan. Pati atsakovė J. G. teismo posėdžio metu pripažino, jog notarė minimaliai paaiškino apie sudaromą sutartį, jog turtas yra įkeičiamas su atpirkimo teise. Atsakovė (duomenys neskelbtini) byloje neginčijo ir neginčija aplinkybės, jog 6500 Eur pinigų sumą, t. y. pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą turto kainą (sutarties 3.1 punktas), gavo. Galiojantis teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog nekilnojamojo daikto pardavėjas – šiuo atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) –, sutikęs, jog pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta atpirkimo teisė, galiojanti iki nustatyto termino supranta, jog neįgyvendinęs atpirkimo teisės sutartyje numatytu terminu, nuosavybės teisės į perleistą turtą neteks ir ši teisė pereis šio turto pirkėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei (duomenys neskelbtini) (pardavėjui) pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. gruodžio 26 d., neįgyvendinus turto atpirkimo teisės, gyvenamais namas bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), tapo ieškovo S. M. (pirkėjo) nuosavybe.

Minėta, jog 2019 m. gruodžio 26 d. tarp ieškovų S. M. ir S. M. įmonės (duomenys neskelbtini) bei atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta turto nuomos sutartis, pagal kurią atsakovės (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti ieškovei S. M. įmonei (duomenys neskelbtini) po 260 Eur kas mėnesį nuomos mokestį. Sutartis yra galiojanti ir vykdytina. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovai teismui nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal nuomos sutartį ir nuomos mokesčio iš dalies arba visiškai nemokėjo, dėl ko susidarė 1080 Eur įsiskolinimas ir pateikė teismui rašytinius įrodymus – sąskaitų išrašus iš laikotarpio nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. spalio 1 d. Atsakovė J. G. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog jos vadovaujama (duomenys neskelbtini) yra skolinga ieškovams 4980 Eur. Pažymėtina, jog nuomos sutartyje numatyta, kad jei pirkėjo ((duomenys neskelbtini)) kas kiekvieną mėnesį nebus mokama nuoma nuomotojui 260 Eur už kiekvieną mėnesį, tada ši sutartis automatiškai nutrūksta ir tampa negaliojanti. Ieškovai pateikė teismui įrodymus, jog 2020 m. spalio 7 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei J. G. 2020 m. rugsėjo 27 d. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir išsikraustymo iki 2020 m. spalio 28 d. Taigi nuomos sutartis baigėsi 2020 m. spalio 29 d. ir nuo nurodytos datos atsakovai neteko ginčo turto naudojimosi teisių, tačiau atsakovė J. G. nieko nedarė, ilgą laiką net ir bylą nagrinėjant teisme kitos gyvenamosios patalpos neieškojo, ir toliau liko gyventi ieškovui S. M. nuosavybės teise priklausančioje ginčo patalpoje. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir rašytinių duomenų, ieškovai su atsakove J. G. asmeniškai nebuvo ir nėra sudarę rašytinės nuomos, panaudos ar kt. sutarties, tačiau atsakovė kartu su nepilnamečiu sūnumi J. G. faktiškai gyveno gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta kito teisinio pagrindo atsakovams naudotis ginčo gyvenamąja patalpa bei ūkiniais pastatais. Nuomos sutarties pabaiga yra pagrindas reikalauti, jog nuomininkai išsikeltų. Atsakovė J. G. nurodė, jog geranoriškai sutinka išsikelti su nepilnamečiu sūnumi J. G. iš gyvenamojo namo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodė, jog turi įsigijusi kitą gyvenamąjį būstą. Darytina išvada, kad atsakovė J. G. ir jos nepilnametis sūnus J. G. ieškovui S. M. priklausančiose gyvenamosiose patalpose ir pagalbiniuose pastatuose gyvena be jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas būdamas ginčo turto savininku, turi teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Pažymėtina, jog ilgalaikis faktinis patalpų naudojimas, jų priežiūra nesukuria patalpų savininkui pareigos užtikrinti faktiniam patalpų naudotojui teisę į būstą. Faktinis ginčo turto naudojimas neatlygintinai be savininko leidimo yra neteisėtas, nesukuriantis atsakovams jokių teisių į ginčo turtą.

Atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, jog vieną iš ieškinio reikalavimų, t. y. išsikelti iš turto, atsakovė J. G. įvykdė, todėl šis reikalavimas neturėtų būti tenkinamas. Akcentuotina tai, kad byloje, išskyrus žodinius atsakovės J. G. paaiškinimus, nėra jokių rašytinių įrodymų ir atsakovai jų nepateikė, kad atsakovė J. G. su nepilnamečiu sūnumi J. G. išsikraustė kartu su jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl teismas vertina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog vienas iš ieškovų ieškinio reikalavimų dėl iškeldinimo šiuo metu yra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinio reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo tenkintinas, atsakovai iškeldintini iš ieškovui priklausančių patalpų. Teismas vertina, kad šiuo atveju atsakovės J. G. nepilnamečio sūnaus J. G. interesai nebus pažeisti, kadangi atsakovė paaiškino, jog turi įsigijusi kitą būstą ir galės užtikrinti, kad jos nepilnametis sūnus neliktų be gyvenamosios vietos.

Dėl skolos ir nuomos mokesčio priteisimo

Ieškovė S. M. įmonė (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1080 Eur skolą bei po 260 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo nuomotojui. Atsakovė J. G. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad yra skolinga ieškovei 4980 Eur, tačiau nurodė, jog nesutinka, jog yra skolinga nesumokėtą nuomos mokestį, kadangi laiko, jog buvo sudaryta paskolos sutartis.

Aukščiau nurodyta, jog atsakovai byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl nuomos sutarties pripažinimo paskolos sutartimi ir teismas neturi jokio pagrindo dispozityvaus pobūdžio byloje peržengti pareikštų reikalavimų ribas bei spręsti dėl nuomos sutarties galiojimo ar jos pripažinimo paskolos sutartimi. Šalių sudarytoje nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) moka ieškovei S. M. įmonei (duomenys neskelbtini) 260 Eur nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų atsakovė (duomenys neskelbtini) tinkamai nevykdė savo įsipareigojimo pagal nuomos sutartį mokėti nuomos mokestį dėl ko susidarė 1080 Eur įsiskolinimas ieškovei už laikotarpį iki 2020 m. spalio 31 d., atsakovė J. G. su šia įsiskolinimo suma sutiko, todėl teismas šią sumą priteisia iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai.

Ieškovė prašo teismo priteisti po 260 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo nuomotojui. Atsakovė J. G. teismo posėdžio metu pripažino, jog ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuomos mokestis už ginčo turtą ieškovei nebuvo mokamas visiškai, byloje nėra rašytinių įrodymų ir jų atsakovė nepateikė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos buvo sumokėta nors dalis mokėtino nuomos mokesčio.

CK 6.499 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą ir tuo atveju, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį priteisiama ne nuomos mokesčio skola – šioje normoje nustatytas nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, kuriuo įtvirtinta nuomininko pareiga kompensuoti dėl be teisėto pagrindo naudojamo daikto savininko ir (ar) nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokant pastarojo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, bei atlyginant kitus, nuomotojo įrodytus nuotolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Atsižvelgiant į tai, jog ginčo patalpos atsakovei (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamos po 260 Eur per mėnesį ir nutrūkus nuomos sutarčiai jos toliau faktiškai savavališkai naudojamos, spręstina, jog ieškovai nesinaudodami jiems nuosavybės (panaudos) teise priklausančiu turtu patiria 260 Eur per mėnesį dydžio nuostolius. Dėl to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovų reikalavimą tenkinti ir priteisti po 260 Eur per mėnesį nuomos mokestį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki atsakovų iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išsikėlimo ar iškeldinimo dienos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Tenkinamas ieškovų reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje (civ. byla Nr. 3K-P-537/2011) nurodė, jog pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o jų kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovų ieškinį tenkinus visiškai, spręstinas ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovai turėjo šias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 1000 Eur išlaidų už ieškinių parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir kt. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams priteistinos jų turėtos 1000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovai už ieškinio byloje pateikimą yra sumokėję 310 Eur žyminį mokestį. Ieškovų ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovams lygiomis dalimis priteistina po 103,33 Eur už ieškinio pateikimą valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistinos teisme turėtos 27,40 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei S. M. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1080 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimties eurų) skolą bei po 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), J. G. ir J. G. išsikėlimo ar iškeldinimo iš žemės sklypo, gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dienos.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M. įmonei (duomenys neskelbtini) 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iškeldinti atsakovus (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei J. G., gim. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais iš žemės sklypo, gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei J. G., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės J. G., po 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus ir trisdešimt tris euro centus) ieškovų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 103,33 Eur (vieną šimtą tris eurus ir trisdešimt tris euro centus) už ieškinio pateikimą ieškovų valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei J. G., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės J. G., po 9,13 Eur (devyni eurai ir trylika euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.