- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- T-21-470/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Nuteistasis
- A. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S. (A. S.) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) 2016-12-21 priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 straipsnį.
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2010-03-20 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 3 dalį - galutinė bausmė 10 m. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2009-11-19, pabaiga – 2019-11-19.
Nutarime nurodyta, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė skunde nepritaria lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui lygtinai paleisti nuteistąjį A. S. iš pataisos įstaigos ir prašo nutarimą pakeisti.
Nuteistasis A. S. atsiliepimo į prokurorės skundą nepateikė.
Komisijos 2016-12-21 nutarimą atsisakytina patvirtinti, o prokurorės skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo
BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis A. S. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2010-03-30. Atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau nėra BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių dėl žemos nusikalstamo elgesio rizikos ir pažangos ją mažinant, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, ji įvertinta kaip žema (22 balų pagal OASys). Teismas pažymi, kad vien konstatavimas, jog nusikalstamo elgesio rizika žema neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo elgesyje yra pakankama pažanga sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis A. S. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą. Ši nusikalstama veika itin pavojinga visuomenei. Už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamoji atsakomybė įtvirtinta net tarptautinėse sutartyse, siekiant kiek įmanoma visapusiškiau užkirsti kelią narkotikų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis Lietuvoje teistas vieną kartą, tačiau anksčiau buvo padaręs nusikaltimų užsienyje (3 kartus teistas Vokietijoje už vagystes), kas neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį.
Nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: darbinės patirties stoka (iki šiol neteko dirbti nors yra įgijęs keletą specialybių). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 1 kartą, o drausmine tvarka baustas 15 kartų. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė nuobauda paskirta 2015-11-10, tai yra artėjant lygtinio paleidimo svarstymo laikui. Daugelis iš padarytų pažeidimų yra grubūs - mobilaus ryšio telefono turėjimas, administracijos nurodymų nevykdymas, narkotinių medžiagų vartojimas ir kt. Nors nuobaudos negalioja, tačiau kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad toks didelis nuobaudų skaičius rodo, kad nuteistasis laikosi labiau savų, o ne visuotinai priimtinų elgesio normų, gyvena pagal savas taisykles. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas.
Be to, likusi didelė neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga 2019-11-19). Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu.
Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija nebuvo vieningos nuomonės, nes „už“ balsavo 4 nariai, „prieš“ - 4. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (BVK 157 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos namų atsisakytina tvirtinti.
Dėl prokuroro skundo
Prokurorai turi teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus (BVK 164 straipsnio 6 dalis). Tačiau skundu formuojami prašymai turi atitikti procesinius reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 360 straipsnio 4 dalies numatyta, kad išnagrinėjęs tokį skundą, teismas gali: atmesti skundą; patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, ar patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktai). Prokurorė šiuo atveju prašo teismo pakeisti Komisijos nutarimą, nurodydama argumentus, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Prokurorė, skųsdama Komisijos nutarimą, privalėjo ne tik formaliai paminėti, kad nutarimas yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, bet nurodyti, kodėl Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas, tačiau skunde ji to nenurodo, todėl toks prokurorės skundo prašymas laikytinas kaip neatitinkantis procesinių reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika ir įstatymo nuostatomis, prokurorės skundą laiko atsiliepimu dėl nagrinėjimo lygtinio paleidimo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, prokurorės skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016-07-12 nutartis byloje Nr. 1S-899-319/2016, 2016-10-31 nutartis byloje Nr. 1S-1300-238/2016, 2016-11-24 nutartis byloje Nr. 1S-1401-530/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-21 nutarimą Nr. 357-547 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-12-21 nutarimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.