Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Remeikos ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundas ir atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013 m. rugpjūčio 5 d. Jonavos rajono apylinkės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams 18 dienų. Bausmės pradžia – 2014m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gegužės 1 d.Komisijos 2016 m. gegužės 4 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą teismui, kuriuo prašo komisijos nutarimo netvirtinti. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B..Nuteistasis V. B. skunde prašo patvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis abejoja teismo nutarties teisingumu ir pagrįstumu ir teigia, kad teismas be pagrindo pritarė prokurorės skundui ir paviršutiniškai peržiūrėjo bylą, neįvertinęs teigiamų veiksnių ir elgesio. Nutartyje neteisingai ir nemotyvuotai nurodyta, kad jis neprisideda prie vaiko išlaikymo, nes iš jo atlyginimo išskaičiuojama didelė suma ir antstolis paskirsto juos nuteistojo neinformavęs, kur ir kiek pinigų išskaito. Teigia, kad tik vieną kartą baustas, turi 4 paskatinimus, išleidžiamas dirbti be sargybos, dėl jo darbo niekas priekaištų neturi, laisvėje turės kur gyventi, turės kur dirbti. Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai vertino jo praeitį, o ne jo pokyčius dabar. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. B. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo keturis kartus paskatintas, dirba įvairius apdailos bei statybos darbus, palaiko socialinius ryšius su tėvais, sūnumi ir broliu. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistais priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 53, pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat vidutinė. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kolegija pažymi, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, anoniminių alkoholikų grupės lankymas bei dalyvavimas elgesio korekcijos programoje, rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vertino jo praeitį, o ne elgesio pasikeitimus dabar. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ankstesni teistumai bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumas nėra vertinamas svarstant lygtinio paleidimo galimybę, tačiau šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, jo dabartinį požiūrį į padarytą, kas taip pat turi būti įvertinta svarstant šį klausimą, todėl tai, jog V. B. jau buvo teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, kad lygtinis paleidimas kartą nuteistajam jau buvo taikytas, suponuoja pareigą teismui nuteistojo asmenybę bei jo daromą pažangą vertinti itin kruopščiai. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, paskutinės dvi veikos padarytos nuteistajam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas rodo, kad nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs smurtauti prieš partnerę, jo smurtinius nusikaltimus įtakojo alkoholio vartojimas, nes neblaivus jis tampa impulsyvus, greitai susierzina, pasireiškia agresyvus elgesys. Nuteistojo smurtinis elgesys artimoje aplinkoje, pasireiškiantis pavartojus alkoholio, nurodytas kriminogeniniu veiksniu, tačiau duomenų, kad nuteistasis pripažintų turimą problemą ir konstruktyviai ją spręstų, lankytų anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nėra. Pats nuteistasis alkoholio vartojimo didele problema nelaiko. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš esmės nesuvokia padarytų nusikalstamų veiksmų priežasčių ir todėl negali jų savarankiškai ir savanoriškai šalinti. Kolegija visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu teismo vertinimu, kad būtent teisingai nustatyti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai – tai ankstesnis smurtinis nusikaltimas, pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai, mąstymas ir elgesys, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl neprisidėjimo prie mažamečio vaiko išlaikymo. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie nuteistąjį, kuriais nėra objektyvaus pagrindo netikėti, ir kuriais kaip faktais rėmėsi apylinkės teismas, nuteistasis pataisos namuose dirba, gauna atlyginimą. Pagal vykdomuosius raštus jis jau didesnę dalį juose nurodytų sumų yra sumokėjęs. Tačiau iš paskutiniųjų metų nuteistojo pajamų ir išlaidų matyti, kad į jo asmeninę sąskaitą pervesta ir per tą patį laikotarpį išleista suma nedaug skiriasi, o pervedimų mažamečiam vaikui nėra. Šie duomenys pataisos namų buvo pateikti ir komisijai, tačiau jos nutarime tik pažymėta, kad nuteistais turi mažametį sūnų, o apie jo išlaikymą nepaminėta. Skunde apylinkės teismui nuteistais taip pat nurodė, kad laisvėje rūpinsis vaiku, todėl teismas, įvertinęs duomenis apie nuteistojo finansinę padėtį, padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis, turėdamas lėšų, neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir vertino tai kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę. Kolegija pažymi, kad nuteistojo V. B. lygtinio paleidimo klausimas Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą ir priimti nutartį šio nutarimo nepatvirtinti. Kolegijos vertinimu, toks prokurorės skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų, todėl jis negalėjo būti patenkintas. Šioje dalyje skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad išnagrinėjęs tokį skundą, teismas gali: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Taigi, teismo priimamų sprendimų sąrašas baigtinis. Šiuo atveju, kai prokurorės skundas buvo tenkinamas, teismas galėjo priimti tik BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą sprendimą – pakeisti komisijos nutarimą. Taigi, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, privalėjo nurodyti, kodėl, jos manymu, Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas, tačiau skunde ji nurodė argumentus tik dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistojo V. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą. Įvertinus įstatyme numatytus teismo galimus priimti sprendimus, darytina išvada, kad prokuroras šiuo atveju savo poziciją dėl komisijos nutarimo turėjo pateikti ne skunde, bet atsiliepime dėl nagrinėjamo klausimo. Teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo. Pažymėtina, kad sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Taigi, Komisijos nutarimo nepakeitus, o tik atsisakius jį tvirtinti, nėra pagrindo teigti, kad prokurorės skundas buvo patenkintas. Dėl šios priežasties skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – prokurorės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. B. skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.