Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė) ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 357-390 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir, subendrinus skirtą bausmę su 2008-05-15 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2008 m. spalio 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai 1 (viena) diena (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 7 d.).Komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 357-390 nutarta nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 1 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad R. K. elgesys vertinamas teigiamai, bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą – 2011 m. už nepriekaištingą elgesį paskatintas aštuonis kartus, po paskutinio Komisijos posėdžio buvo paskatintas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2010 m. pataisos namuose dirba statybos būryje, užduotis atlieka laiku ir stropiai, su pareigūnais elgiasi mandagiai, būrio viršininko nurodymus vykdo. Nuteistasis optimistiškai vertina savo galimybes ir ateitį, pripažįsta turimas problemas, jas sprendžia, lanko savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, laisvėje taip pat planuoja atsisakyti alkoholio vartojimo. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnio svarstymo Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdė, turi ateities planų, finansinius įsipareigojimus sprendžia, turi teigiamas nuostatas, jo socialiniai ryšiai nenutrūkę. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėja – buvo vertinama 57 balais, o šio svarstymo metu vertinama 53 balais.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis R. K. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisija jo pažangą įvertino teigiamai. Teigia, kad kiekvieno lygtinio paleidimo svarstymo metu prokurorė nurodo tą patį motyvą, kad jis yra teistas keturis kartus ir daro nusikaltimus, tačiau laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau ilgą laiką ir jokių nusikaltimų nedaro. Nurodo, kad yra jauno amžiaus, nori reabilituotis visuomenėje, t. y. išėjęs į laisvę dirbti, mokėti mokesčius, auginti savo dukras, kurių jau ilgą laiką nėra matęs. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad R. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 53 balai. Taigi sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. K. anksčiau teistas keturis kartus už įvairius nusikaltimus, o šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą, kurį padarė būdamas paleistas lygtinai, taigi jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, anksčiau jam paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė, kol galiausiai padarė labai sunkų nusikaltimą. Paskutinį nusikaltimą jis padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, taigi nuteistasis yra laikytinas recidyvistu, be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertintini ir visi ankstesni teistumai, nepaisant to, ar jie yra išnykę. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, visa tai apibūdina nuteistąjį kaip linkusią nusikalsti asmenybę ir rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu R. K. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, dažnai vartojo alkoholį, nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, pavartojęs alkoholio, jam pasireikšdavo agresija, savitvardos praradimas ir smurtinis elgesys. R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 57 iki 53 balų, tačiau išlieka vidutinė ir netgi nėra artima žemai, o pakartotinio smurtinio nusikaltimo elgesio rizika taip pat yra vidutinė, o tai neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados apie nuteistojo pasitaisymą. Vien tai, kad pastaruosius metus nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyta ir reikšmingų kriminogeninių veiksnių: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog R. K. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. K. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliekama galioti.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

Nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimas Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo nepatvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo R. K. taikymo. Visų pirma toks prokuroro skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų, be to, prokuroro skundas paduotas praleidus LR BVK 164 straipsnio 6 dalyje numatytą septynių dienų nuo Komisijos nutarimo priėmimo terminą (teisme skundas gautas 2016 m. rugsėjo 15 d.).LR BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš LR BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo. Tačiau prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti R. K. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo teisę pateikti atsiliepime pareikšdama savo poziciją dėl LR BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Taigi teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė LR BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal LR BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokuroro skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta LR BPK 360 straipsnio 3 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1, 3 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.