- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 1S-1401-530/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Danutė Giačaitė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio, Olego Šibkovo,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau-komisijos) 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2006-12-21 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 149 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia - 2006-06-17, bausmės pabaiga - 2018-06-17..
2. Skundžiama nutartimi teismas tenkino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir netvirtino komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti, taikyti BVK 157 str. ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
3.1. Skunde nuteistasis nurodė, kad jis nuteistas už sunkius nusikaltimus, bet tai nereiškia, kad jis negali bandyti taisytis. Taip pat pripažįsta, kad daug gėrė, buvo ir pataisos įstaigoje baustas už alkoholio vartojimą, bet šiuo metu padarė išvadas ir alkoholio nebevartoja, lanko anoniminių alkoholikų grupę, kursus dėl rizikos mažinimo, nes turi tikslą tapti virėju. Didžiausias jo pažeidimas – dėl alkoholio vartojimo, kiti pažeidimai už tai, kad buvo užsidaręs. Nuobaudos nebegalioja. Nuteistasis nurodė, kad yra nuskriaustųjų kastoje, dirba sveikatos priežiūros įstaigoje tvarkiniu, stengiasi atsiriboti nuo praeities ir pradėti normalų gyvenimą. Finansinių įsipareigojimų neturi, turi kur grįžti, taip pat turi suvirintojo profesiją, nori mokytis virėjo specialybės, todėl nori būti laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
5.2. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
5.3. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistasis V. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos ir materialiosios sąlygos – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, t. y. aplinkybių visuma.
5.4. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, V. J. charakterizuojančios aplinkybės, kurios nurodytos nuteistojo skunde – tai, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis lanko anoniminių alkoholikų grupę, dirba tvarkiniu, turi tikslą tapti virėju, stengiasi atsiriboti (kaip galima suprasti iš skundo konteksto) nuo subkultūros, kad neturi galiojančių nuobaudų, nelaikytinos prioritetinėmis vertinant nuteistąjį, kaip asmenybę bausmės atlikimo ir perauklėjimo proceso eigoje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad išlieka aktualūs nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam frustracinėse situacijose būdingas autoagresyvus elgesys, taip pat būdingas tų pačių klaidų kartojimas, nesugeba įvertinti patirties, todėl elgesyje kartojasi savitvardos praradimo ar agresijos panaudojimo atvejai, psichologinio ar fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis. Nuteistasis linkęs minimalizuoti pasekmes, sunkiai priima kitų nuomonę ar požiūrį. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad jis praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, o atlikdamas bausmę pataisos įstaigos taisyklių laikosi nenuosekliai, ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau jų pobūdis nuteistąjį charakterizuoja kaip asmenybę.
5.5. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo metu galimai stebima nuteistojo elgesio pozityvi kaita, tačiau nusikalstamo elgesio 70 balų vertinimas pagal OASys metodiką nepakitęs, kaip ir išlikusi smurtinio nusikaltimo vidutinė rizika bei aukšta seksualinio nusikaltimo rizika, todėl nustatytos aplinkybės šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką tokia apimtimi, kuri leistų teigti, kad V. J. galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas.
5.6. Tai, kad komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau aukščiau paminėta aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, šiuo metu jau būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei, kad, taikius lygtinį paleidimą, V. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą nuteistojo V. J. atžvilgiu teisėta ir pagrįsta.
Dėl proceso pažeidimų apylinkės teisme
Nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo klausimas apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su prokurorės skundu, kuriame ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 4 d. 3 p., prašė teismo nepatvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo V. J. taikymo. Tačiau toks prokurorės skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų.BVK 164 str. 6 d. numato prokurorui teisę skųsti komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 str. 4 d. turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl komisijos priimto nutarimo pakeitimo. Tačiau prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo teisę pateikti atsiliepime, pareikšdama savo poziciją dėl BPK 360 str. 2 d. numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 str. 4 d. nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 str. 2 d. Be to, teismas apie gautą prokurorės skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. J. skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.