Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,

tretiesiems asmenims sodininkų bendrijos (toliau SB) „Vyturys“ pirmininkui V. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos (toliau prie LR ŽŪM) atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. S. ir A. A. S. ieškinį atsakovui J. M. M., tretiesiems asmenims SB „Vyturys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM dėl žemės sklypo ribų nustatymo, paženklinimo-parodymo akto suderinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės J. M. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimų (CK 4.45 str. 1 d.)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų teisės normos taikymą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde turi būti išsamūs teisiniai argumentai, jog teismas be teisinio pagrindo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos apeliantės keliamu teisės klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turi nurodyti ne tik konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, jose pateiktus išaiškinimus aktualiais bylai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, bet ir argumentuotai pagrįsti galėjimą jomis remtis nagrinėjamoje byloje, jų nurodomų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylų konkrečių faktinių aplinkybių esminį panašumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kasacinio teismo išaiškinimų nurodymas bendrais bruožais, nesusiejant jų su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu konkrečių faktų teisiniu kvalifikavimu, negali būti pripažįstamas pagrįsta vada apeliantės nurodomiems pažeidimams konstatuoti. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais keliamas netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos klausimas.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė į savo skundą perkėlė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarčių teksto dalis ir įvardijo savo skundo argumentais (pvz.: 2 tomas, 65 b. l., skundo 5 l., antros pastraipos paskutinis sakinys pažodžiui perkelta iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant suformuluotų skundo argumentų, nėra teisinio pagrindo plačiau analizuoti apeliantės skundo teiginių dėl materialinės teisės normų pažeidimų.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija atmeta atsakovės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamo procesinio sprendimo turinį bei apeliantės teiginių pagrindimą apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais.

Teisėjų kolegija atmeta skundo teiginius, kad SB ,,Vyturys“ neturi teisės platinti kelią „Gulbių takas“ atsakovės žemės sąskaita, kadangi šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės skundo teiginius, ką turėtų konstatuoti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (2 tomas, 65 b. l.), ir pažymi, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2, 3 d., Teismų įstatymo 3 str., CPK 21 str.). Todėl niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl prieš tai minėtų apeliacinio skundo teiginių.

Priešingai, nei skunde teigia apeliantė, kad ieškovų pateiktas planas neatitinka generalinio plano, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2008-09-12 pažymoje nurodė, kad matininkas G. A. atliko SB „Vyturys“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, vadovaudamasis sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirminiu privatizavimo planu, o minėto sklypo planas parengtas, nekeičiant privatizavimo metu nustatyto žemės sklypo ploto ir ribų (1 tomas, 37 b. l.). Pažymėtina, kad ir 2008-12-22 prieš tai minėtas žemėtvarkos skyrius informavo apeliantę, jog G. A. įmonės parengtas planas atitinka SB „Vyturys“ generalinį planą (1 tomas, 41 b. l.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo motyvus dėl jos sklypo sumažėjimo 12 kv. m, ir nurodo, kad remiantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1 priede patvirtinta maksimalia leistina paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus, apeliantės sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sumažėjimas 12 kv. m yra leistina paklaida. Tai savo atsiliepime į apeliantės skundą patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos (2 tomas, 98–99 b. l.).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, bylos esmės atskleidimo

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, negalima vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į teisiškai reikšmingus byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti ieškovų, atsakovės argumentus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliantės nurodomo civilinio proceso teisės normų pažeidimo dėl bylos esmės neatskleidimo.

Teisėjų kolegija atmeta skundo teiginius dėl deklaratyvių argumentų ir nurodo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimų

Nors apeliantė skunde teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip minėta, G. A. įmonės parengtas sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planas atitinka SB „Vyturys“ generalinį planą (1 tomas, 41 b. l.), todėl apeliantės teiginiai dėl kitų sklypų savininkų interesų pažeidimo yra nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Trečia, nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Nagrinėjamoje byloje užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme 2000 Lt dydis neviršijo to, kas rekomenduota, kadangi rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA (2400 Lt), o 8.18 punkte nurodyta, jog už vieno atstovavimo valandos teisme rekomenduojamas dydis – 0.15 MMA (120 Lt). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai sumokėjo 1000 Lt jų atstovei už ieškinio surašymą (1 tomas, 1–7, 10 b. l.), ir 1000 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (1 tomas, 66 b. l.). Priešingai, nei skunde teigia apeliantė, ieškovų atstovė dalyvavo 11 teismo posėdžiuose, kurie trukdavo ilgiau nei 5–10 min.: 2009-09-23 – 30 min., 2009-10-22 – 30 min., 2009-11-27 – 30 min., 2010-01-21 – 1 val., 2010-03-02 – 1 val., 2010-04-08 – 30 min., 2010-05-26 – 1 val., 2010-06-28 – 30 min., 2010-08-24 – 30 min., 2010-10-12 – 3 val. 30 min., taip pat ir 2011-04-18 (1 tomas, 75–76, 81–82, 86–87, 103, 107–108, 113–114, 121–122, 126, 135, 150–158 b. l., 2 tomas, 43–46 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsti.

Dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų Šiaulių apygardos teisme

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Nors 2000 Lt užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis neviršija rekomenduoto dydžio, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atstovauti joje ir rengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (ta pati advokatė atstovavo ieškovų interesus ir pirmosios instancijos teisme), ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, ir į atsiliepimo turinį, kuriame neanalizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme mažintinas iki 1000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas.