- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2-294-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33357-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- T. I., I. R.
- Advokatai
- Karolis Bradauskas, Donatas Petrauskas, Natalija Filipova
- Kategorijos
- 2.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovėms I. R. ir T. I. dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad ieškovui R. R., T. I. ir I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kiekvienam bendraturčiui priklauso po 1/3 dalį aukščiau nurodyto žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1657- 464/2012 buvo panaikintas 2011 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-131-433/2011 ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo patenkintas atsakovių priešieškinis ir nustatyta visų bendraturčių naudojimosi aukščiau minimu žemės sklypu tvarka pagal UAB „Topotera“ 2009-11-18 parengtą žemės sklypo naudojimo planą, t. y. pagal atsakovių T. I. ir I. R. iniciatyva parengtą planą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 str. numato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tarp tų pačių šalių Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla Nr. 2-131-433/2011, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo tiek pagal ieškovo R. R. ieškinį, tiek pagal atsakovių I. R. ir T. I. priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas atmetė tiek ieškovo, tiek atsakovių reiškiamus reikalavimus, motyvuodamas, kad nei vienas iš šalių pateiktas planas dėl naudojimosi žemės sklypu nėra tinkamas, o patvirtinus tiek vienos, tiek kitos šalies žemės sklypo naudojimosi tvarką, tarp šalių nebūtų atkurta socialinė taika, nebūtų išspręstas tarp jų kilęs ginčas, nebūtų įgyvendintas vienas iš naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo principas. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą apeliacine tvarka, patenkino I. R. ir T. I. apeliacinį skundą ir nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal atsakovių pateiktą planą, parengtą 2009-11-18 UAB „Topotera“. Pagal Vilniaus apygardos 2012-10-23 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1657- 464/2012 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovas neteko buvusio įvažiavimo į sklypą, kuris buvo žemės sklypo dalyje, atitekusioje naudotis atsakovėms. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką, įvažiavimas į R. R. priklausančią sklypo dalį ir jame esantį pastatą eina itin minkšta (klampia) žemės sklypo dalimi, kuria nėra galimybės tinkamai naudotis pagal paskirtį - naudoti kaip įvažiavimą tiek į sklypą, tiek prie sklype esančių statinių. Siekiant dalį žemės sklypo naudoti kaip įvažiavimą, jį reikia tinkamai įrengti, dėl ko bus patiriamos papildomos išlaidos įvažiavimo kelio suformavimui. Ieškovas kreipėsi į rangovą siekdamas sužinoti, kokios išlaidos yra reikalingos, siekiant įrengti tinkamą įvažiavimą. Paaiškėjo, jog 190 kv. m. ploto įvažiavimo įrengimas, pagal UAB „Greitoji statyba“ parengtą darbų sąmatą, sudarytų 6525,00 Eur, t. y. nuimant klampų gruntą, vietoj jo naudojant žvyrą ir skaldą, jį sutankinant, tokiu būdu suformuojant kietesnę įvažiavimo dangą. Be to, kanalizacijos šulinys yra tarp ieškovo naudojamo žemės sklypo ribos posūkio taškų 5-27, į kurią nėra galimybės privažiuoti sunkiasvorei transporto priemonei, kuri galėtų išvežti susikaupusias nuotekas. Ieškovas nuo naudojimosi tvarkos nustatymo momento (Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo momento) iki šiol negali tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu - statiniu, kadangi iki šiol nėra išvežtos nuotekos dėl negalėjimo patekti sunkiasvorei transporto priemonei prie nuotekų šulinio, esančio ieškovui priklausančio ir naudojimo žemės sklypo ribose. Priešinga situacija yra atsakovėms atitekusioje žemės sklypo dalyje. Pagal naudojimosi tvarkos planą, sklype buvęs vienintelis tinkamai įrengtas įvažiavimas (kietos dangos) atiteko atsakovėms T. I. ir I. R.. Taigi šiuo metu ieškovas negali patekti į sklype esantį jam nuosavybės teise priklausantį pastatą naudojantis transporto priemone. Dėl šios priežasties ieškovo teisės yra pažeidžiamos, sudaromos nelygiavertės galimybės bendraturčiams įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Šiuo metu kiti minėto sklypo bendraturčiai yra pastatę tvoros laikančiąsias konstrukcijas tarp ribos posūkio taškų Nr. 5-6-12-13-5 (pagal UAB „Topotera“ 2009-11-18 parengtą žemės sklypo naudojimo planą), t. y. ieškovui priklausančioje naudojimosi tvarka nustatytoje žemės sklypo dalyje. Šios konstrukcijos taip pat neleidžia tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises ir tinkamai naudoti žemės sklypo plotu, kuris yra priskirtas ieškovui asmeniniam naudojimuisi. Šias aplinkybes tvirtina antstolio M. D. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas Nr. 28-135-2017K. Taigi šalims Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra nustatyta naudojimosi tvarka pagal atsakovių pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu siūlytą tvarką, kurios jos nesilaiko, kadangi ieškovo naudojamojoje žemės sklypo dalyje yra pastačiusios tvoros laikančiąsias konstrukcijas. Tik po to, kai ieškovė T. I. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo (civilinė byla Nr. e2-23256-987/2018), t. y. 2018 m. liepos - rugpjūčio mėn. pašalino dalį tvoros laikančiųjų konstrukcijų, iš jų palikdama vienintelę tvoros laikančiąją konstrukcija. Taip pat R. R. naudojamojoje žemės sklypo dalyje yra palikti kiti bendraturčių daiktai, t. y. kepsninė bei pasodintos daugiametės gėlės, kurios buvo prie pat tvoros laikančiųjų konstrukcijų. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad ieškovas neturi galimybės tinkamai naudotis jam paskirta žemės sklypo dalimi tiek dėl joje esančios tvoros laikančiosios konstrukcijos, tiek dėl tinkamai neįrengto įvažiavimo į sklypą. Įvažiavimas į sklypą yra žemės sklypo dalyje, kurioje yra itin klampi ir nelygi danga (anksčiau šioje teritorijoje buvo dirbama žemė), o tarp ribų posūkių 56 yra skardis, todėl siekiant tinkamai naudotis žemės sklypu pagal atsakovių pasiūlytą naudojimosi tvarką, būtina šioje vietoje įrengti tinkamą ir saugų įvažiavimą, turintį kietą ir kiek įmanoma lygesnę dangą. Pažymėtina, kad prie R. R. priklausančio pastato pateikti neįmanoma iš kitos pusės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi yra status šlaitas. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus nesprendė klausimo dėl kompensavimo R. R. už tai, kad jam atitenka naudojimui žemės sklypo dalis, kurioje nėra suformuotas kietos dangos įvažiavimas (atsakovėms yra atitekusi žemės sklypo dalis su vieninteliu buvusiu kietos dangos įvažiavimu, kuriuo naudojosi visi žemės sklypo bendraturčiai iki naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo) tiek į patį sklypą, tiek prie žemės sklype esančių statinių. Dėl šios priežasties ieškovas prašo teismo priteisti kompensaciją iš atsakovių už įvažiavimo į sklypą įrengimo būsimas išlaidas, sudarančias 4350,00 Eur (iš kiekvienos atsakovės po 2175,00 Eur). 190 kv. m. ploto įvažiavimo įrengimas, pagal UAB „Greitoji statyba“ parengtos darbų sąmatos, sudarytų 6525,00 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus), todėl kiekvienam bendraturčiui (įskaitant ir ieškovą) tektų padengti 2175,00 Eur dydžio išlaidas. Kadangi ieškovas neturi galimybių tinkamai naudotis ir patekti į jam paskirtą žemės sklypo dalį, teisėtai jam paskirtą 2012-10-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimu Nr. 2A-1657- 464/2012, jis 2018-04-05 kitiems bendraturčiams pateikė pretenziją/reikalavimą, kuriame buvo pateikti argumentai ir prašymai išspręsti susidariusią situaciją taikiai, t. y. neteismine tvarka. Deja, atsakovės kategoriškai atsisakė bendradarbiauti, todėl ieškovas yra priverstas teikti ieškinį teismui dėl teisių pažeidimo pašalinimo ir įvažiavimo kelio įrengimo kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas nuosavybės priklauso visoms šalims po 1/3 dalį, todėl siekiant įrengti tinkamą įvažiavimą ieškovui priskirtinoje naudotis žemės sklypo dalyje (šioje dalyje niekada nebuvo įvažiavimo, o žemė toje vietoje yra klampi), tikslinga iš atsakovių priteisti proporcingą sumą pagal atsakovėms tenkančią žemės sklypo dalį, t. y. po 1/3 dalį, kad sudaro po 2175,00 Eur (6525,00 Eur/3). Nepagrįsta atsakovės T. I. pozicija, kad R. R., projektuodamas parduotuvę, statybos projekte buvo nurodęs asfaltuotą stovėjimo aikštelę. Reikalinga pažymėti, kad projekte buvo numatyta aikštelė, esanti šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau ši aikštelė nepatenka į žemės sklypo ribas. Tuo labiau, vietos, kurioje buvo planuojama automobilių stovėjimo aikštelė, ir žemės sklypo, kuriame yra ieškovo naudojamas pastatas, nesutampa aukščiai, t. y. tarp tuo metu planuotos aikštelės ir pastato yra status šlaitas, dėl ko įsirengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra objektyviai neįmanoma. Prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių T. I. ir I. R. 4350,00 Eur dydžio kompensaciją už 190 kv. m. ploto įvažiavimo į ieškovo R. R. naudojamos žemės sklypo dalį įrengimo būsimas išlaidas bei priteisti iš Atsakovių visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įvertintos pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas. Ieškovas nurodo, kad ketina įrengti kietos dangos įvažiavimą į savo dalį žemės sklypo. Ieškovas pateikė UAB „Greitoji statyba“ parengtą 190 kv. m kelio (įvažiavimo) pagrindo įrengimo darbų sąmatą (toliau - Sąmata). Sąmatoje nenurodyta planuojamų darbų vieta, tačiau nurodyti patys darbai ir medžiagos: grunto nukasimas ir išvežimas, žvyro, skaldos užpylimas, sutankinimas. Sąmatoje nurodyti darbai atitinka statybos darbų sąvoką. Statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose Statybos įstatymo 2 str. 1d. 90 p.). Ieškovas nurodo, kad planuoja kasti žemę, tiesti įvažiavimą, t. y. vykdyti statybos darbus Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus statybos darbų teisinis reguliavimas. Iš esmės ieškovas planuoja statyti nesudėtingą II grupės inžinerinį statinį. Statant naują nesudėtingą statinį mieste reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovių būsimas įvažiavimo įrengimo išlaidas yra nepagrįstas. CK 4.37 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymo leidėjas savininko teisių įgyvendinimą sieja ne tik su paties savininko, bet ir su kitų asmenų teisių apsauga. Ieškovui priklauso pastatas - parduotuvė, teismui pateiktas A. V. personalinės projektavimo firmos 2000.01 Maisto produktų parduotuvės (duomenys neskelbtini) Genplanas, kurio vienas iš pagrindinių sprendinių - mašinų stovėjimo aikštelės vieta. Šis sprendinys suderintas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriuje, Valstybinėje statybos inspekcijoje, Vilniaus m. VPK Kelių policijoje. Sprendinių keitimui numatytos analogiškos procedūros - pakeitimus reikia suderinti kompetentingose institucijose. Ieškovas neišnaudojo visų galimų ir objektyvių aplinkybių dėl jam priklausančios nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, t. y. nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl įvažiavimo įteisinimo kitoje, ne Genplane numatytoje vietoje. Ieškovo reikalavimas pagrįstas siekiu naudoti turimą žemės sklypo dalį savo nuožiūra, nepaisant kitų bendraturčių interesų. Parduotuvė buvo statoma 2001 metais, ieškovas tyčia padidino šlaitą, kuris pavaizduotas prie ieškinio pridėtoje nuotraukoje Nr. 2 tam, kad apsunkinti pateikimą į parduotuvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Ieškovas neišnaudojo visų techninių galimybių pašalinti patekimo į parduotuvę kliūtis, šiuo ieškiniu jis ketina prisiteisti kompensaciją už įvažiavimą, kurio įrengimas be statybą prižiūrinčių institucijų leidimo, yra neteisėtas. LR CPK 178 straipsniu, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, tuo tarpu atsakovių pateikti įrodymai byloje patvirtina, kad ieškovas neturi teisės įrengti įvažiavimą jo nurodytoje vietoje. Ieškovas nurodo, kad pagal Vilniaus apygardos 2012-10-23 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1657-464/2012 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, jis neteko buvusio įvažiavimo į sklypą, kuris buvo žemės sklypo dalyje, atitekusioje naudotis atsakovėms. Atsakovės nesutinka su šiuo argumentu, kadangi minėtame teismo sprendime, vienas iš atsakovių apeliacinio skundo patenkinimą lėmusių motyvų yra tai, kad ieškovas turi oficialių, visų kompetentingų institucijų patvirtintą įvažiavimą į jam priklausantį žemės sklypą. Vilniaus miesto apygardos teismo sprendime nurodyta, kad nors įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) prie ieškovui priklausančios parduotuvės nėra, tačiau nepaneigti atsakovių teiginiai, kad ieškovas pats pasinaikino įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) prie jam priklausančios parduotuvės, kuriuo sėkmingai naudojosi iki iškilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tai patvirtino tiek žodiniai, tiek rašytiniai atsakovių paaiškinimai: parduotuvės statybų projektinio suderinimo dokumente, kuriame indeksu „6“ įvardinta mašinų stovėjimo aikštelė su asfaltuota danga, esanti šalia suprojektuoto iš (duomenys neskelbtini) kelio (priedas Nr. 1). Vadinasi, objektyviai yra techninė galimybė įsirengti ir kitą, jau suprojektuotą privažiavimą prie pat parduotuvės (ar prie anksčiau planuotos turėti automobilių stovėjimo aikštelės), jeigu, pasak ieškovo, jis dėl kokių nors priežasčių negalėtų naudotis atsakovių siūlomu variantu - keliu, jų pateiktame plane prasidedančių tarp taškų 9 ir 11. Potencialią galimybę įsirengti įvažiavimą patvirtina ir statinio dislokacijos vieta - prie (duomenys neskelbtini), šalia nedidelio šlaito. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovas turi realią galimybę patekti į savo naudojamą žemės sklypą, vadinasi, jis tokios galimybės neprarado. Taip pat ieškovas nurodęs, kad pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, įvažiavimas į jam priklausančią sklypo dalį ir jame esantį pastatą eina itin minkšta (klampia) žemės sklypo dalimi, kuria nėra galimybės tinkamai naudotis pagal paskirtį - naudoti kaip įvažiavimą tiek į sklypą, tiek prie sklype esančių statinių, todėl išlaidos už kietos dangos įrengimą sudaro 6525,00 Eur. Vilniaus apygardos teismas, 2012 metais priimdamas sprendimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, įvertino tai, kad ieškovas pagal atsakovių pasiūlytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą turi realią galimybę įsirengti privažiavimą, todėl šalims sudarytos proporcingos naudojimosi atskiromis dviem sklypo dalimis sąlygos. Atsakovės nėra kokiu nors būdu atsakingos dėl ieškovo būsimų išlaidų atsiradimo. Ieškovas turi visas objektyvias galimybes įsirengti net kelis įvažiavimus, o atsakovės neriboja šios bendrasavininko teisės, todėl dėl šių ieškovo išlaidų atsakovės nesusijusios jokiais veiksmais ir priežastiniu ryšiu. R. R. kelio įrengimo išlaidos nėra susijusios su atsakovių veikimu ar neveikimu, dėl kurių jis galėtų patirti žalos bei reikalauti išlaidų atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad kanalizacijos šulinys yra tarp ieškovo naudojamos žemės sklypo ribos posūkio taškų 5-27, į kurią nėra galimybės privažiuoti sunkiasvorei transporto priemonei, kuri galėtų išvežti susikaupusias nuotekas, todėl jis nuo pat 2012 m. teismo sprendimo negali išvežti susikaupusių nuotekų. Tačiau galimybė privažiuoti prie esančio nuotekų šulinio yra (priedas Nr. 2, nuotraukoje matomas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis patvirtina, kad yra galimybė privažiuoti prie nuotekų šulinio), atsakovės neturi jokio ryšio su tuo, kad ieškovas iki šiol neišveža nuotekų, kadangi tai yra jo pareiga, kurios jis savavališkai nevykdo. Atsakovės nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovėms atiteko tinkamai įrengtas kietos dangos įvažiavimas. Šis faktas neatitinka tikrovės, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovės naudojasi minkšta žemės sklypo dalimi, apželdinta žole (priedas Nr. 3). Kietos dangos (asfalto, žvyro ir pan.) atsakovės savo žemės sklypo naudojamoje dalyje neturi. Esant poreikiui, gyvenamojo namo gyventojai gali įvažiuoti į T. I. nuosavybės teise priklausantį garažą, tačiau tai daroma tik išimtiniais atvejais, siekiant namo gyventojų saugumui užtikrinti bei palaikyti kiemo tvarką, kuriame auga žolė, gėlės. Parduotuvės, priklausančios R. R., lankytojai ar savininkai neturi teisės naudotis gyvenamojo namo kiemu. Kiekvienai šaliai yra suteiktos lygiavertės teisės naudotis kiekvienam paskirta žemės sklypo dalimi, R. R. priskirtas žemės sklypas yra vientisas su suformuotu atskiru privažiavimu, kurį jis pats savavališkai savo veiksmais panaikino, todėl atsakovės neprivalo įrengti atsakovui įvažiavimo asfaltuota kelio danga dėl jo paties veikimo. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas rodo, kad visas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl atsakovės daro išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki ir šis ieškinys vertintinas kaip būdas gauti iš atsakovių piniginių lėšų.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jų atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovė T. I. ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. R., T. I. ir I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kiekvienam bendratur
ai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Ieškovas ieškinį grindžia LR CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Pažymėtina, kad CK 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, savininkai gali ginti nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu pagal pagal CK ketvirtosios knygos normas dėl savininko teisių apsaugos. Savininko reikalavimas pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, vadinamasis negatorinis ieškinys. Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, ieškovas nurodo, kad neturi galimybių tinkamai naudotis ir pateikti į jam paskirtą žemės sklypo dalį). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems aukščiau paminėtiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta, byloje yra įrodymai, kad ieškovas yra dalies žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkas.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad jo, kaip dalies žemės sklypo savininko, teises atsakovės nepažeidžia.
Aukščiau minėta, kad būtent Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1657- 464/2012 nustatyta visų bendraturčių (ieškovo ir atsakovių) naudojimosi aukščiau minimu žemės sklypu, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal UAB „Topotera“ 2009-11-18 parengtą žemės sklypo naudojimo planą, t. y. pagal atsakovių T. I. ir I. R. iniciatyva parengtą planą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nustatydamas žemės sklypu naudojimosi tvarka išsamiai motyvavo ir argumentavo tikį savo sprendimą. Teisėjų kolegija priimtame sprendime konstatavo, kad nors įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) prie ieškovui (R. R.) priklausančios parduotuvės tuo metu nebuvo, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nepaneigti ir atsakovių (T. I. ir I. R.) teiginiai, kad anksčiau toks įvažiavimas buvęs, tik ieškovas jį pasinaikinęs. Šiuos atsakovių paaiškinimus iš dalies patvirtina ir rašytiniai duomenys - parduotuvės statybų projektinio suderinimo dokumentas, kuriame indeksu „6“ įvardinta mašinų stovėjimo aikštelė su asfaltuota danga, esanti šalia suprojektuoto iš (duomenys neskelbtini) kelio. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad objektyviai yra techninė galimybė įsirengti ir kitą, jau suprojektuotą, privažiavimą prie pat parduotuvės (ar prie anksčiau planuotos turėti automobilių stovėjimo aikštelės), jeigu, pasak ieškovo (R. R.), jis dėl kurių nors priežasčių negalėtų naudotis atsakovių siūlomu variantu – keliu, jų pateiktame plane prasidedančiu tarp taškų 9 ir 11. Tokią potencialią galimybę patvirtina ir nuotraukos, iš kurių matyti ieškovui priklausančio statinio dislokacijos vieta – prie (duomenys neskelbtini), šalia nedidelio šlaito. Teisėjų kolegija akcentavo, kad ieškovas (R. R.) neįrodė ir aplinkybės, kad prie jam priklausančio pastato (parduotuvės) galima būtų privažiuoti išimtinai tik per šio gyvenamojo namo kiemą, todėl minėta sklypo dalimi turėtų būti naudojamasi bendrai, kaip yra siūloma ieškovo pateiktame naudojimosi sklypu variante. Neįrodė ieškovas ir žodžiu deklaruojamos aplinkybės, kad atsakovių pasiūlytame variante paliktas keliui plotas yra per siauras, kad juo būtų galima privažiuoti prie parduotuvės transporto priemonėmis. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Jokių kitų pagrindų, dėl ko atsakovės privalo mokėti jam kompensaciją už kelio (įvažiavimo) į jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį įrengimą, ieškovas nenurodo.
Teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis ketina atlikti kelio (įvažiavimo) įrengimo darbus. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas yra parengęs kokį nors projektą, planą dėl kelio įrengimo, kad yra gavęs atitinkamų institucijų leidimus ar sutikimus atlikti statybos darbus (CPK 178 straipsnis). Nors pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dalis numatyto įrengti kelio eis per kaimynams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, teismui nepateikta jokių įrodymų apie jų sutikimus suteikti ieškovui teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.
Iš teismui ieškovo pateiktų dokumentų teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė ir iš atsakovių priteistinos kompensacijos dydžio. Ieškovas įvažiavimo į sklypą įrengimo būsimas išlaidas grindžia UAB „Greitoji statyba“ 190 kv. m. Kelio (įvažiavimo) pagrindo įrengimo darbų sąmata. Teismas kritiškai vertiną šį ieškovo pateiktą dokumentą. Sąmatoje nurodoma, kad jos užsakovas yra R. R., tačiau ieškinį teismui pateikęs R. R.. Sąmatoje nėra nurodyta jos sudarymo data, nėra šią sąmatą paruošusio asmens parašo, tik juridinio asmens antspaudas. Iš sąmatos visiškai neaišku kuo remiantis apskaičiuoti joje nurodytų numatomų atliktinų darbų mastai, nes kaip minėta teismui nėra pateiktas koks nors kelio (įvažiavimo ) įrengimo projektas. Visiškai neaišku, ir sąmatoje nėra nurodyta, iš kur paimti sąmatoje nurodyti darbų įkainiai, todėl teismas daro išvadą, kad šis dokumentas negali būti pripažintas tinkamu rašytinių įrodymu, todėl teismas negali iš jo daryti kokių nors vienareikšmiškų išvadų (CPK 197 straipsnis).
Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovių nepriteisiamos.
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė T. I. šioje byloje advokatei už teisinę pagalbą sumokėjo 750,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos priteistinos atsakovei T. I. iš ieškovo R. R. (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl jos iš ieškovo valstybei nepriteisimos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750,00 (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) už teisinę advokatės pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.