Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-15 · Administracinė byla Nr. I-2941-473/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-15
Bylos Nr.
I-2941-473/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00896-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
T. M.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2941-473/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00896-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjui T. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir jo papildymu (b. l. 1, 9), kuriame prašo panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017-01-19 sprendimą Nr. S2-332 ir įpareigoti priimti naują sprendimą – perkelti pareiškėją iš Pravieniškių pataisos namų-atvirtosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Vilniaus pataisos namus (Vilniaus PN). Skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad nori būti perkeltas į Vilniaus pataisos namus dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų nepagarbaus elgesio ir grasinimo bei dėl pastarojoje pataisos įstaigoje esančių priešų. Pravieniškių PN-AK pareiškėjas jaučiasi nesaugiai, bijo dėl savo ateities ir sveikatos. Pareiškėjo manymu, Pravieniškių PN-AK yra itin didelė korupcija, pareigūnai nedirba savo darbo, yra pikti, su nuteistaisiais elgiasi neadekvačiai. Vilniaus PN pareiškėjas jaustųsi visavertis ir saugus.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (18-19). Nurodo, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas nustato pagrindus, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Nurodė, jog aiškinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, matyti, jog jose įtvirtinta administravimo subjekto teisė (diskrecija), o ne pareiga (teisės normose vartojama formuluotė „leidžiama“) perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-662/2016). Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas. Paaiškino, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas T. M. 2016-12-23 prašymas dėl perkėlimo likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kadangi buvo priimtas naujas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir tuo metu pareiškėją perkelti į Vilniaus PN nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jeigu jis bus grąžintas į Pravieniškių PN-AK atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę ir šios pataisos įstaigos pareigūnai elgsis netinkamai arba pažeidinės teisės aktus, pareiškėjas turėtų kreiptis į įstaigos administraciją, nurodyti konkrečių pareigūnų vardus ir pavardes bei jų daromus neteisėtus veiksmus. Gavus konkrečią informaciją ir nustačius, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė teisės aktus, šios pataisos įstaigos administracija privalo imtis atitinkamų priemonių.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo. Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kalėjimų departamente 2016-12-27 gautas T. M. 2016-12-23 prašymas dėl perkėlimo likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti iš Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus į Vilniaus PN (b. l. 21-22).

Kalėjimų departamentas 2017-01-19 raštu Nr. 2S-332 „Dėl 2016-12-23 prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad pareiškėjas yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nes yra priimtas naujas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl prašymo nagrinėjimo metu perkelti pareiškėją į Vilniaus PN nėra teisinio pagrindo (b. l. 23). Atsakovas ginčijamame akte pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas bus grąžintas į Pravieniškių PN-AK atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę, ir jeigu šios pataisos įstaigos pareigūnai elgsis netinkamai ir pažeidinės teisės aktus taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pareiškėjas turėtų nedelsiant kreiptis į pataisos įstaigos administraciją nurodant konkrečių pareigūnų vardus, pavardes bei jų daromus neteisėtus veiksmus. Atsakovas minėtame rašte taip pat nurodė, kad gavus konkrečią informaciją ir nustačius, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė teisės aktus, šios pataisos įstaigos administracija privalo imtis atitinkamų priemonių.

Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento 2017-01-19 sprendimo Nr. S2-332 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Aprašas.

Pagal BVK 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje; perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka: kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga (Aprašo 3.2.1. papunktis).

Pareiškėjas, kreipdamasis į Departamentą dėl perkėlimo į Vilniaus PN, savo prašyme nurodė, jog nori likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti Vilniaus PN dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų nepagarbaus elgesio ir grasinimo bei dėl pastarojoje pataisos įstaigoje esančių priešų.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi tai, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015; 2015-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas BVK 69 straipsnio 1 dalimi, suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-0405 nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-662/2016). Be to, iš BVK 69 straipsnio 1 dalies matyti, jog perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą dėl išimtinių aplinkybių galima tik tada, kai šios aplinkybės kliudo nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Taigi, BVK 69 straipsnyje ir Apraše įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas 2016-12-27 prašymo ir ginčijamo Kalėjimų departamento priėmimo metu buvo kalinamas ne Pravieniškių PN-AK, o Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl prašymo pateikimo Kalėjimų departamentui metu 2016-12-27, Kalėjimų departamentas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir perkeltį jį iš Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus į Vilniaus PN. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei pareiškėjas bus grąžintas į Pravieniškių PN-AK atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę, ir jeigu šios pataisos įstaigos pareigūnai elgsis netinkamai ir pažeidinės teisės aktus ar bus kitų jo manymu, svarbių aplinkybių, pareiškėjas turės teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu perkelti jį į kitą laivės atėmimo bausmę vykdančią įstaigą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kalėjimų departamento 2017-01-19 nutarimas Nr. 2S-332 „Dėl 2016-12-23 prašymo nagrinėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti skunde išdėstytais, ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Nenustačius pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta BalčytienėJolanta MalijauskienėRūta Miliuvienė