- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-68-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02660-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Loreta Miltenytė, Ignas Totilas
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice projektai“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Loretos Miltenytės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice projektai“ dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. R. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad 2022 m. birželio 16 d. sudaryta darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta neteisėtai Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto pagrindu; 2) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 3) priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam ieškovo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, bet ne daugiau kaip šeši vidutiniai darbo užmokesčiai; 4) priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios susikaupė priverstinės pravaikštos metu; 5) priteisti 3000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje (toliau – Darbo ginčų komisija) buvo išnagrinėta darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo L. R. prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ecoservice projektai“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. 2024 m. lapkričio 14 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė netenkinti ieškovo L. R. prašymo atnaujinti praleistą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, taip pat atsisakė nagrinėti L. R. prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir išmokos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kadangi buvo praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas.
3. Ieškovas nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos vertinimu, teismui pateiktame ieškinyje pabrėžė, jog 2022 m. birželio 16 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovę (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 27 d. darbo sutarties 2 punktas buvo pakeistas, nustatant, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartis tampa neterminuota. 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. kovo 27 d. ieškovas pateikė pareiškimus atsakovei dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo, poilsio režimo sąlygų nesilaikymo ir galimo mobingo darbovietėje. 2024 m. balandžio 26 d. atsakovė pateikė ieškovui raštą dėl išvadų pateikimo, kuriame nurodyta, kad tyrimo komisija, atlikusi išsamų tyrimą ir įvertinusi pareiškime nurodytas aplinkybes, mobingo apraiškų prieš darbuotoją nenustatė. Tyrimo komisija taip pat pateikė administracijai rekomendacijas vykdymui, tarp jų – užtikrinti, kad darbuotojui organizuojant darbą būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatyto darbo ir poilsio režimo reikalavimų. Papildomai buvo paaiškinta, kad tyrimo komisija įvertino ir kitas ieškovo pretenzijas, kurios buvo išspręstos teigiamai, pasirašius 2024 m. vasario 29 d. susitarimą.
4. 2024 m. birželio 12 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kad kol nesusitiks su atsakovės Šiaulių padalinio direktore ir nepakalbės, nežada dirbti už 4,28 Eur už valandą. 2024 m. birželio 17 d. ieškovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, gavus 2024 m. birželio 12 d. teritorijų priežiūros vadybininko E. B. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2024 m. birželio 12 d. atsisakė dirbti žolės pjovimo darbus nurodytose teritorijose. 2024 m. birželio 20 d. ieškovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, gavus 2024 m. birželio 17 d. teritorijų priežiūros vadybininko E. B. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2024 m. birželio 17 d. atsisakė vykdyti darbo užduotis, t. y. nuo 6.41 val. iki 15.44 val. praleido įmonės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko.
5. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. birželio 12 d. buvo darbo vietoje, paklausė dėl nemokėjimo už padarytus darbus, su vadybininke kalbėjo po 14 val. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kad negauna darbo užmokesčio, todėl priverstas nedirbti ir kreiptis į instancijas dėl išaiškinimo, kiek turi būti mokama. Nurodė, kad lauks pavedimo už skolas, būdamas darbo vietoje.
Šalies argumentai
6. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą, kuriuo prašė išieškoti 50 000 Eur sumą, susijusią su darbo santykiais. Šią sumą sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, susijusios išmokos bei neturtinės žalos atlyginimas. 2024 m. liepos 31 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė ieškovo L. R. prašymą tenkinti iš dalies. Išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 281,06 Eur darbo užmokesčio nepriemoką. Kitus ieškovo reikalavimus atmetė.
7. 2024 m. liepos 8 d. atsakovė surašė ieškovui pranešimą apie padarytą darbo pareigų pažeidimą bei įspėjimą dėl galimo atleidimo iš darbo už antrą tokį patį pažeidimą. Priimdama šį sprendimą, atsakovė turėjo pareikalauti ieškovo rašytinio paaiškinimo dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo.
Šalies argumentai
8. 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas pateikė prašymą ir skundą, kuriuose kėlė klausimus dėl darbo užmokesčio skaičiavimo, kadangi, jo nuomone, jam buvo taikomas per mažas valandinis tarifas.
9. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui buvo įteikti du reikalavimai pasiaiškinti: 1) dėl darbo funkcijų neatlikimo. 2024 m. rugpjūčio 8 d. teritorijų priežiūros vadybininkė L. S. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovas tą dieną nuo 12.00 val. atsisakė vykdyti paskirtus miesto šaligatvių valymo darbus pagal jam įteiktą valymo darbų grafiką. Nuo 12.00 val. iki 16.00 val. Ieškovas praleido įmonės teritorijoje, tačiau darbo funkcijų neatliko. Pagal patvirtintą darbo (pamainų) grafiką ieškovas tą dieną turėjo dirbti nuo 7.00 val. iki 16.00 val.; 2) dėl netinkamo elgesio. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Regionų teritorijų priežiūros administravimo vadovė A. S. ir teritorijų priežiūros vadybininkė L. S. pateikė tarnybinius pranešimus apie ieškovo netinkamą elgesį. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad ieškovas, dalyvaudamas susirinkime, kurio metu buvo aptariami jo darbai ir darbo užmokestis, elgėsi nemandagiai, grubiai ir nepagarbiai. Jis kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo kolegas, sakydamas: „koks debilas skaičiavo atlyginimą“, ir vadino juos vagimis. Nepasibaigus susirinkimui, ieškovas trenkė durimis ir pasišalino. 2024 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas pateikė paaiškinimą dėl 2024 m. rugpjūčio 21 d. gautų dviejų tarnybinių pranešimų.
10. 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė surašė pranešimą apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė įsakymą, kuriame konstatuota, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. atsisakydamas atlikti darbo funkcijas (dirbti paskirtus miesto šaligatvių valymo darbus) per 12 mėnesių laikotarpį padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, kaip ir 2024 m. birželio 12 ir 17 dienomis, kai ieškovas atsisakė vykdyti priskirtas darbo funkcijas, t. y. dirbti žolės pjovimo nurodytose teritorijose darbus. Ieškovas pažeidė Teritorijų priežiūros įrangos vairuotojo - darbininko pareiginių instrukcijų nuostatas; dėl to buvo įspėtas apie galimą atleidimą už pakartotinį antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, tačiau nesiekė taisytis, atitinkamų išvadų nepadarė, nekoregavo savo elgesio. Ieškovas tyčiniais veiksmais padaręs pakartotinį darbo pareigų pažeidimą prarado darbdavio pasitikėjimą. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, darbo sutartis su darbuotoju nutraukta nuo 2024 m. rugsėjo 6 d.
11. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose ieškovas pabrėžė, kad atsakovė nesudarė jam galimybės tinkamai susipažinti su darbdavio pateiktais įtarimais, pažeidė darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrą, o tai lėmė neteisėtą sprendimą skirti ieškovui įspėjimą. Atsakovė atleido ieškovą už tariamą pakartotinį darbo pareigų pažeidimą, teigdama, jog 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuo 12 iki 16 val. ieškovas neatliko jokių darbo funkcijų. Tačiau priimdama sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, atsakovė neįvertino visų svarbių aplinkybių, todėl sprendimas yra neteisėtas.
12. Ieškovo vertinimu, priimdama sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, atsakovė neįvertino ieškovo asmenybės bei ankstesnės darbo istorijos. Iki konflikto su darbdaviu dėl darbo užmokesčio skaičiavimo nebuvo jokių nusiskundimų dėl ieškovo elgesio ar darbo kokybės. Kaip matyti iš nurodytų faktinių aplinkybių ir pridėtų rašytinių įrodymų, ieškovas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovę dėl darbo ir poilsio organizavimo bei darbo užmokesčio skaičiavimo. Tačiau atsakovės pateikti atsakymai buvo formalūs ir neaiškūs, nesuteikiant konkretumo į užduotus klausimus. Dėl to tarp šalių susidarė konfliktinė situacija. Po to bet kokie ieškovo veiksmai, siekiant gauti atsakymus dėl darbo organizavimo, virto atsakovės grasinimais atleisti ieškovą iš darbo.
Šalies argumentai
13. Atsakovė neturėjo pagrindo ieškovo veiksmų vertinti kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes darbdavys netinkamai vykdė pareigą nagrinėti darbuotojo pateiktus prašymus ir skundus. Atsakovė nebuvo sukūrusi tinkamų ir aiškių prašymų bei skundų nagrinėjimo taisyklių. Be to, šalys nevykdė bendradarbiavimo pareigos, būtinos siekiant tinkamai vykdyti pasirašytą darbo sutartį. Net pripažinus aplinkybę, kad ieškovas nevyko dirbti pagal grafiką į jam paskirtą teritoriją, o liko darbovietėje, toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip savarankiškas darbo pareigų pažeidimas, už kurį būtų galima taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo.
14. Taigi šiuo atveju ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, visiškai neatsižvelgus į ieškovo pasiaiškinime nurodytas aplinkybes, dėl ko ieškovo atleidimas iš darbo turi būti pripažintas neteisėtu.
15. Esant atleidimui iš darbo neteisėtam, o ieškovui nenorint grįžti į darbą, kuriame prieš jį buvo vartojamas psichologinis spaudimas, ieškovas reiškė reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Esant tokiai situacijai kartu priteistina ir kompensacija už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, kadangi ieškovas pas atsakovą išdirbo daugiau kaip 2 metus.
16. Pripažinus, kad ieškovas atleistas iš darbo neteisėtai, priteisus jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat turi būti išspręstas ir klausimas dėl kasmetinių atostogų kaupimosi priverstinės pravaikštos laiku. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal DK 127 straipsnio 4 dalies 7 punktą, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių privalo būti įskaitytas priverstinės pravaikštos laikas, atsakovė turi pareigą išmokėti ieškovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios susikaupė priverstinės pravaikštos laikotarpiu.
Šalies argumentai
17. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas ieškinyje nurodė, kad šiuo atveju ieškovo teisių į fiziškai ir psichologiškai saugią darbo aplinką, garbę ir orumą bei pagrįstą darbo santykių tęstinumo ir stabilumo lūkestį pažeidimą sudaro visuma atsakovo veiksmų ir darbo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų pažeidimų, įskaitant: i) psichologinį spaudimą dėl darbo sutarties nutraukimo; ii) netinkamą darbo proceso organizavimą, kai nesudaroma galimybė darbuotojui turėti pertraukų poilsiui; iii) grasinimus ieškoti priežasčių, kurių pagrindu būtų galima ieškovą atleisti be jokių DK numatytų išmokų.
18. Atsakovės veiksmai, staigus darbo santykių nutraukimas darbdavio iniciatyva, sukėlė ieškovui didelį psichologinį spaudimą, nerimą, nežinią ir baimę dėl ateities, taip pat kitus psichologinius išgyvenimus, dėl kurių sutriko ieškovo miegas. Be to, dėl darbo nutraukimo pagrindo ieškovas negavo išmokų iš Užimtumo tarnybos ir susidūrė su neigiamu požiūriu iš potencialių darbdavių. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 3000,00 Eur suma, kuri, jo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintus proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus.
Šalies argumentai
19. Atsakovė UAB „Ecoservice projektai“ su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, kad darbuotojas, gavęs iš darbdavio įspėjimą apie galimą atleidimą už pakartotinį antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, nesiekė taisytis, atitinkamų išvadų nepadarė, nekoregavo savo elgesio. Tokiu būdu darbuotojas tyčiniais veiksmais padaręs pakartotinį darbo pareigų pažeidimą prarado darbdavio pasitikėjimą. Šio ginčo atveju ieškovas padarė tokius pačius pažeidimus per 12 mėnesių, t. y. ieškovas atsisakė vykdyti savo darbo funkcijas be jokio teisėto pagrindo tuo pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 39.1, 39.2, 39.3, 39.8, 39.10, 63.9, 63.15 punktus ir Pareiginės instrukcijos 3.2 skyriaus 4 punktą.
21. Be to, ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai, kurie būtų vertintini kaip tokie patys, yra padaryti net trys per itin trumpą laikotarpį, t. y. 2024 m. birželio 12 d., 2024 m. birželio 17 d. ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovė kiekvieno pažeidimo atveju kreipėsi į ieškovą su reikalavimais pasiaiškinti dėl kiekvieno epizodo, tačiau ieškovo pateikti paaiškinimai neeliminavo padarytų darbo pareigų pažeidimų.
22. Šiuo atveju darbuotojas, gavęs iš darbdavio įspėjimą apie galimą atleidimą už pakartotinį antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, nesiekė taisytis, atitinkamų išvadų nepadarė, nekoregavo savo elgesio. Priešingai, darbuotojas po to, kai gavo pirmąjį įspėjimą ne tik, kad nekoregavo elgesio, bet ir vėliau elgėsi nekorektiškai, bendravo pakeltu tonu, įžeidinėjo kolegas, trankė duris, dėl ko buvo įspėtas dar kartą dėl kitų darbo pareigų pažeidimų. Tokiu būdu darbuotojas tyčiniais veiksmais padaręs pakartotinį darbo pareigų pažeidimą dėl atsisakymo vykdyti darbo funkcijas prarado darbdavio pasitikėjimą ir todėl buvo atleistas iš darbo. Darbdavys nebematė galimybių dirbti kartu su ieškovu, šiam ignoruojant bendrovėje galiojančią darbo tvarką, negerbiant kolegų, nevykdant darbo funkcijų ir kritiškai nevertinant savo elgesio, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti siejusius darbo santykius.
Atsiliepimas
23. Atsakovė nesutiko, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, tačiau pažymėjo, kad jeigu teismas nuspręstų, jog ieškovo atleidimas iš darbo vis dėlto nebuvo teisėtas, prašė negrąžinti ieškovo į darbą, kadangi atsakovė dėl ieškovo elgesio prarado bet kokį pasitikėjimą ieškovu ir nebemato galimybės tolimesniam bendradarbiavimui. Kartu pažymėjo, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas, juo labiau kad analogiškus argumentus dėl neturtinės žalos ieškovas buvo nurodęs ir jau išnagrinėtoje darbo ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, o pakartotinis tokio klausimo sprendimas nėra pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
24. Skundžiamu 2025 m. birželio 5 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai ieškovo ieškinį atmetė bei iš ieškovo L. R. priteisė 2 994,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Ecoservice projektai“ ir 55,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas tris kartus atsisakė dirbti jam paskirtus darbus. 2024 m. birželio 12 d. atsisakė dirbti žolės pjovimo darbus nurodytose teritorijose ir nuo 6.35 val. iki 15.32 val. praleido laiką darbovietės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. birželio 17 d. vėl atsisakė vykdyti darbo užduotis, t. y. nuo 6.41 val. iki 15.44 val. praleido laiką darbovietės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. liepos 8 d. L. R. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir jis buvo įspėtas, kad per 12 mėnesių laikotarpį pakartotinai padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti su juo darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Atsakovė pagrįstai galėjo manyti, kad po šių veiksmų atlikimo, L. R. kritiškai įvertino savo elgesį, nors kaltės ir nepripažino, kadangi jis elgėsi tinkamai, paskirstus darbus atlikdavo. Taip pat atsakovė pagrįstai galėjo galvoti, kad gali pasitikėti ieškovu, nes ieškovas buvo darbštus ir geras darbuotojas.
26. 2025 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė surengė susirinkimą, kad būtų taikiai išspręsti klausimai dėl L. R. gaunamo atlygio už darbą, darbo grafiko ir laiko įskaitymo. Į šį posėdį buvo pakviestas L. R. ir jame dalyvavo, tačiau, kaip matyti iš pateiktų tarnybinių pranešimų, šio posėdžio metu L. R. elgėsi netinkamai. 2024 m. rugpjūčio 8 d., po susirinkimo, nuo 12.00 val. iki 16.00 val. L. R. atsisakė dirbti paskirtus darbus.
27. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad darbdavys pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su L. R., kadangi pakartotinis ieškovo pažeidimas parodė, jog jis kritiškai neįvertino savo elgesio, toliau ignoravo nustatytą darbo tvarką ir prisiimtus įsipareigojimus, darbo funkcijų atlikimo svarbą, parodė nepagarbą kitiems darbuotojams.
28. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tenkinti ieškovo reikalavimą, pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtu, nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo, nes darbuotojo elgesys tiek per 12 mėnesių laikotarpį padarant pakartotinius pažeidimus, tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimus, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio įsakymu su kuriuo darbuotojas supažindintas pasirašytinai tą pačią dieną.
29. Skundžiamame sprendime kartu nurodyta ir tai, jog ieškovui per paskutinius dvylika mėnesių nuo pirmo pažeidimo padarymo padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, jis buvo teisėtai atleistas už darbo pareigų pažeidimus ir neteko teisės į išeitinę išmoką, išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2025 m. gegužės 15 d., kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios susikaupė priverstinės pravaikštos laikotarpiu, todėl reikalavimas dėl nurodytų išmokų ir kompensacijos yra nepagrįstas.
30. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo jam iš atsakovės priteisti 400 Eur dydžio nepriemoką už 2022 m., tačiau dėl šios nepriemokos 2024 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Šiaulių darbo ginčų komisija, o sprendimas yra įsiteisėjęs ir galutinis.
31. Kaip nepagrįstą, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą priteisti 800 Eur už 2023 m. ieškovo naudotą nuosavą automobilį, priekabą ir jo užpiltą kurą atliekant darbines funkcijas ir likusius nesumokėtus 120 Eur, kuriuos atsakovė jam liko nesumokėjusi už jo įdarbintą žmogų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų šias prašomas priteisti sumas, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat yra nepagrįstas.
32. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas, o ieškovo argumentas, kad jis jautė psichologinį spaudimą dėl sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi įspėjimas dėl sutarties nutraukimo ieškovui buvo skirtas dėl jo paties padarytų pažeidimų. Be to, net ir būdamas įspėtas, ieškovas padarė pakartotinį pažeidimą. Kita ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovė ieškojo priežasčių, kurių pagrindu būtų galima ieškovą atleisti be jokių išmokų taip pat yra nepagrįsta, kadangi atsakovė ieškovą įspėjo įstatymų numatytą tvarka ir taikė įstatymo numatytus terminus, reikalavimus dėl ieškovo atleidimo. Tokių priemonių atsakovė ėmėsi dėl paties ieškovo padarytų trijų pažeidimų. Teismas nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl ieškinys ir šioje dalyje buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai argumentai
33. Apeliaciniu skundu ieškovas L. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
33.1. Nurodo, kad bendra žala yra 37 809,84 Eur, visi turėti įrodymai buvo pateikti, todėl nebuvo pagrindo priimti jam nepalankaus sprendimo. Šią sumą sudaro piniginės lėšos už 2022 m. lauko ir lauko priedus; suvaržytą laisvą darbą dieną-naktį, poilsio režimo nesilaikymą, susitarimo dėl darbo žiemos metu nebuvimo; nuosavo automobilio, priekabos ir kuro naudojimą; žmogaus įdarbinimą; priedai žiemos periodu dirbant lauke; atlyginimo nepriemokos; turtinė žala; mokėjimai už pravaikštas; neteisėtai priteistą „bauda“; pašto išlaidas; kopijavimo paslaugas.
33.2. Apeliaciniame skunde ieškovas dėsto aplinkybes dėl mobingo ir korupcijos egzistavimo pas atsakovę, dėl nemokėto atlyginimu pagal jo dirbtas darbo valandas, dėl neatliktų mokėjimų už viršvalandžius, darbą naktį, švenčių bei poilsio dienomis, taip pat priedų nemokėjimo ir susitarimo nesudarymo dėl darbo žiemos periodu.
33.3. Pažymi, kad dirbo be poilsio laiko ir pertraukų, jo faktiškai dirbtos darbo valandos yra daugiau nei dvigubai ilgesnės, be to jis darbo reikmėms naudojo savo nuosavą automobilį, priekabą bei pylė kurą, o dalis jo darbo laiko apskaitos dokumentų yra sunaikinti ar suklastoti.
Šalies argumentai
33.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo atlyginimas buvo nepagrįstai sumažintas 400 Eur dirbant tą patį darbą, taip pat nepagrįstai nemokėtas sutartas 200 Eur atlyginimas. Nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta, kad jis patyrė skausmus, dvasinius išgyvenimus, sumenko bendravimas su kolegomis
33.5. Papildomai pabrėžia esantis nepatenkintas advokato paslaugomis, kadangi nebuvo tinkamai atstovautas, advokatas nepateikė visų jo teiktų įrodymų teismui.
Atsiliepimas
34. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ecoservice projektai“ prašo apeliacinį procesą nutraukti arba, jeigu byla bus nagrinėjama apeliaciniame procese, atmesti ieškovo L. R. apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti, kadangi pirmosios instancijos teismas, rezoliucija priimdamas 2025 m. spalio 22 d. apeliacinį skundą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio reikalavimų taip pat neįvertino aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas anksčiau nei prieš 3 mėnesius, t. y. 2025 m. birželio 5 d., dėl ko pažeidė CPK 307 straipsnio 3 dalį, kadangi teismas negalėjo spręsti klausimo dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.
Šalies argumentai
34.2. Atsakovė pažymi, jog teismas ieškovo teiktų visų apeliacinių skundų nepriėmė, aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinamas jų trūkumus, todėl ieškovas turėjo visas galimybes pateikti reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą bei pateikti prašymą atnaujinti jo padavimo terminą nepraėjus 3 mėnesiams po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
34.3. Pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo turinio, atsakovė pastebi, jog ieškovas apeliaciniu skundu pateikia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti teisme, be to, dalis reikalavimų ir motyvų išvis nėra suprantami.
Atsiliepimas
34.4. Kartu atsiliepime pažymima, jog atsakovė tinkamai vykdė DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą ir sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priėmė tik po to, kai gavo paaiškinimą, dėl ieškovo padarytų darbo pareigų pažeidimų; ieškovo padaryti pažeidimai yra nustatyti tinkamai ir atitinka jo atleidimo pagrindą, dėl ko ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas.
34.5. Pabrėžia ir tai, kad šiuo atveju darbuotojas gavęs iš darbdavio įspėjimą apie galimą atleidimą už pakartotinį antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, nesiekė taisytis, atitinkamų išvadų nepadarė, nekoregavo savo elgesio. Priešingai, darbuotojas po to, kai gavo pirmąjį įspėjimą ne tik, kad nekoregavo elgesio, bet ir vėliau elgėsi nekorektiškai, bendravo pakeltu tonu, įžeidinėjo kolegas, trankė duris, dėl ko buvo įspėtas dar kartą dėl kitų darbo pareigų pažeidimų. Tokiu būdu darbuotojas tyčiniais veiksmais padaręs pakartotinį darbo pareigų pažeidimą dėl atsisakymo vykdyti darbo funkcijas prarado darbdavio pasitikėjimą ir todėl buvo atleistas iš darbo.
34.6. Papildomai atsakovė pažymi, kad nors nesutinka, jog darbuotojo atleidimas buvo neteisėtas, tačiau esant nustatytai aplinkybei dėl darbuotojo atleidimo neteisėtumo, prašo darbuotojo negrąžinti į buvusias pareigas, taip pat pažymi nesant sąlygų neturtinės žalos priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
35. Ieškovas L. R. apeliacinės instancijos teismui 2025 m. lapkričio 27 d. bei 2025 m. gruodžio 30 d. pateikė eilę dokumentų – skundus, pareiškimus – skundus įvairioms institucijoms, paaiškinimus, ieškinį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. liepos mėnesio raštą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos 2025 m. liepos 23 d. raštą, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartis, kuriomis atsisakyta priimti ieškovo apeliacinį skundą, ieškinį ir netenkintas prašymas dėl terminio atnaujinimo neribotam laikui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2025 m. spalio 3 d. raštą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą į gautą skundą dėl teismo sprendimo.
36. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto papildomai pridedamų prijungti dokumentų turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateikiami nauji, su teisingo procesinio sprendimo priėmimu susiję įrodymai, taip pat, kad dalies jų nebuvo galima pateikti anksčiau ar pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nepriėmė, juo labiau, kad apeliantas nesuformulavo nei prašymo prijungti naujus įrodymus, nei nurodė motyvus, pagrindžiančius naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, dalimi pateiktų paaiškinimų yra pildomas pateiktas apeliacinis skundas, ką procesinės teisės normos taip pat daryti draudžia (CPK 323 straipsnis).
38. Dėl išdėstytų aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad apelianto pateikiamų naujų įrodymų priėmimo būtinumas nėra pagrįstas, dėl ko šiuos naujai pateikiamus įrodymus yra atsisakoma priimti.
39. Papildomai pažymėtina, kad dar Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutartyje teismas yra pažymėjęs, kad L. R. eilę kartų teikė įvairius prašymus, skundus, papildymus, pareiškimus, skundus – papildymus, pareiškimus – papildymus, kurie neatitinka procesiniams dokumentams keliamų turinio ir formos reikalavimų, dėl ko L. R. buvo ne kartą išaiškinta, jog savo procesines teises asmuo gali įgyvendinti laikydamasis nustatytų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, taip pat įstatyme nustatytos jų pateikimo tvarkos. Tai papildomai patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismui teikti nauji įrodymai ir papildomi paaiškinimai yra susiję ne su konkrečių naujai atsiradusių aplinkybių pateikimu, o su ieškovo subjektyviai vertinamu ir interpretuojamu teisminiu procesu.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
40. Panevėžio apygardos teisme 2025 m. lapkričio 27 d. taip pat buvo gautas apelianto prašymas be jo nenagrinėti ir nevesti teismo posėdžio, taip pat atsiųsti šaukimą į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas tokį ieškovo prašymą vertina kaip reikalavimą šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
41. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose, ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka bus neįvertintos šioje civilinėje byloje egzistuojančios reikšmingos aplinkybės bei priimtas neteisingas procesinis sprendimas.
43. Kita vertus, apeliantas jokių konkrečių motyvų ir argumentų, pagrindžiančių žodinio proceso būtinumą, taip pat nenurodė.
Dėl apeliacinio proceso
44. CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
45. CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokių pagrindų yra tada, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Be to, CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
46. Taigi, iš pirmiau aptartų imperatyvaus pobūdžio civilinio proceso teisės normų turinio matyti, jog įstatymas nustato konkretų ir aiškų apeliacinio skundo padavimo terminą, įtvirtina naikinamąjį apeliacinio skundo padavimo terminą, taip pat apibrėžia praleisto termino atnaujinimo sąlygas.
47. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje susiklosčiusias aplinkybes, pirmiausia pažymi tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokių reikalavimų taikymas yra susijęs ne tik su sklandaus civilinio proceso eiga, tačiau ir su teismo galimybe tinkamai vykdyti įstatymo numatytas pareigas.
48. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2025 m. birželio 5 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei UAB „Ecoservice projektai“ dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad apeliantas L. R. šio teismo sprendimo nuorašą 2025 m. birželio 5 d. gavo asmeniškai ir tą patvirtino savo parašu.
49. Taigi, trisdešimties dienų apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2025 m. liepos 7 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2025 m. liepos 8 d. buvo atlikta žyma dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo.
50. Kartu iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas L. R. 2025 m. liepos 21 d. pateikė apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas šį apeliacinį skundą 2025 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, kurio apeliantas neprašė atnaujinti. Papildomai teismas pažymėjo, jog pateiktas skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, numatytų CPK 306 straipsnyje. Nutartyje buvo nurodyta ir jos apskundimo tvarka bei terminas.
51. 2025 m. liepos 30 d. pirmosios instancijos teisme vėl gautas L. R. apeliacinis skundas, kurį pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Teismas nurodė, jog apeliacinio skundo padavimo termino apeliantas atnaujinti neprašė, o aplinkybės, susijusios su apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimu apeliantui jau buvo išaiškintos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartyje. Be to, šioje teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad pateikdamas teismui naują skundą apeliantas nepašalino jo trūkumų, taip pat pateiktas skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, numatytų CPK 306 straipsnyje. Nutartyje buvo nurodyta ir jos apskundimo tvarka bei terminas.
52. 2025 m. rugpjūčio 11 d. apeliantas pirmosios instancijos teismui vėl pateikė apeliacinį skundą. Teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė priimti šį skundą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Teismas nurodė, jog apeliacinio skundo padavimo termino apeliantas atnaujinti neprašė, o aplinkybės, susijusios su apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimu apeliantui jau buvo išaiškintos teismo 2025 m. liepos 23 d., rugpjūčio 1 d. nutartyse. Be to, šioje teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad pateikdamas teismui naują skundą apeliantas nepašalino jo trūkumų, taip pat pateiktas skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, numatytų CPK 306 straipsnyje. Nutartyje buvo nurodyta ir jos apskundimo tvarka bei terminas.
53. 2025 m. rugpjūčio 21 d. pirmosios instancijos teisme vėl gautas L. R. apeliacinis skundas, kurį teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, apeliantas jokių svarbių priežasčių dėl termino praleidimo nenurodė, o įstatymo nuostatų nežinojimas nėra laikytina svarbia priežastimi. Kartu teismas nurodė jau anksčiau priimtas nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti apeliacinius skundus, jose išdėstytas aplinkybes, taip pat pažymėjo, jog L. R. pateiktas skundas neatitinka apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti CPK 306 straipsnyje. Nutartyje buvo nurodyta ir jos apskundimo tvarka bei terminas.
54. 2025 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teisme buvo vėl gautas L. R. apeliacinis skundas, kurį teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti, taip pat netenkino prašymo atnaujinti apeliaciniam skundui paduoti nustatytą terminą. Teismas, įvertinęs tai, kad L. R. jau du kartus yra pateikęs prašymus atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau šie jo prašymai 2025 m. rugpjūčio 12 d. ir 2025 m. rugpjūčio 21 d. teismo nutartimis netenkinti, tai, kad L. R. nenurodė jokių apeliacinio skundo padavimo praleidimo priežasčių, todėl prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino. Papildomai teismas pažymėjo, jog pagal CPK 307 straipsnio 3 dalies nuostatas, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nutartyje buvo nurodyta ir jos apskundimo tvarka bei terminas.
55. 2025 m. rugsėjo 15 d. pirmosios instancijos teisme vėl gautas L. R. apeliacinis skundas. Šį skundą teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, kurio praleidimo priežastys nepripažintos svarbiomis. Teismas dar kartą pažymėjo, jog praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atsisakė priimti (CPK 307 straipsnio 3 dalis). Nutartyje buvo nurodyta ir jos apskundimo tvarka bei terminas.
56. 2025 m. rugsėjo 23 d. pirmosios instancijos teisme vėl gautas ieškovo apeliacinis skundas, kurį teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Šioje teismo nutartyje buvo dar kartą nurodyta, kad apeliacinis skundas pateiktas praleidus nustatytą terminą neprašant jo atnaujinti, nenurodant jokių šio termino praleidimo priežasčių. Kartu teismas paminėjo jau anksčiau priimtų teismo nutarčių argumentus ir CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą. Teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminas.
57. 2025 m. spalio 3 d. pirmosios instancijos teisme vėl buvo gautas ieškovo apeliacinis skundas. Šį apeliacinį skundą teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė priimti praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, kurio praleidimo priežastys nepripažintos svarbiomis. Kartu teismas netenkino L. R. prašymo dėl termino atnaujinimo ir nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta nutarties apskundimo tvarka ir terminas.
58. 2025 m. spalio 15 d. pirmosios instancijos teisme vėl buvo gautas ieškovo prašymas dėl skundo padavimo termino prailginimo neribotam laikui. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino tokio ieškovo prašymo ir išaiškino, jog pagal CPK 307 straipsnio 3 dalies nuostatas, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nebegali būti paduotas, nes praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta jos apskundimo tvarka ir terminas.
59. 2025 m. spalio 22 d. pirmosios instancijos teisme vėl buvo gautas ieškovo prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo neribotam laikui ir apeliacinis skundas. Šis skundas 2025 m. sausio 23 d. rezoliucija buvo priimtas, 2025 m. spalio 23 d. lydraščiu informuota atsakovė ir jos atstovas advokatas apie priimtą apeliacinį skundą ir terminą atsiliepimui pateikti.
60. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, ieškovas L. R. byloje iš viso teikė 9 apeliacinius skundus. Ieškovo teiktus 8 apeliacinius skundus buvo atsisakyta priimti teismo nutartimis, jose buvo aiškiai nurodoma tiek apeliacinio skundo pateikimo tvarka, tiek ir termino praleidimo faktas, teisė prašyti jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas ne vienoje iš pirmiau aptartų nutarčių nurodė, jog 30 dienų apeliacinio skundo pateikimo terminas yra suėjęs, apeliantas neprašė tokio termino atnaujinti, o vėliau prašymo negrindė jokiomis aplinkybėmis ir duomenimis dėl ko šie prašymai buvo išspręsti juos atmetant, taip pat, kad apelianto pateiktas apeliacinis skundas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, o be to, kad galiausiai ir tai, jog apeliantas praleido ir CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių naikinamąjį apeliacinio skundo pateikimo terminą.
61. Nagrinėjamoje byloje ieškovas sužinojo apie priimtą sprendimą dar jo priėmimo dieną, t. y. 2025 m. birželio 5 d., ir asmeniškai gavo šio sprendimo nuorašą. Taigi, ką ne kartą akcentavo ir pirmosios instancijos teismas aptartose nutartyse, kuriomis buvo atsisakyta priimti apelianto teiktus apeliacinius skundus, ieškovui buvo tiksliai žinoma tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo data, tiek jo apskundimo terminas. Tačiau, nepaisant to, apeliantas pirmąjį apeliacinį skundą pateikė jau praleidęs apeliacinio skundo pateikimo terminą, dėl ko pirmosios instancijos teismas dar 2025 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą dėl praleisto jo padavimo termino, taip pat pabrėžė, jog šio termino nebuvo prašoma atnaujinti, apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nurodė tokios nutarties apskundimo terminą ir tvarką.
62. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas nekreipdamas dėmesio į pirmosios instancijos teismo nutartyse aiškiai ir konkrečiai nurodomas aplinkybes, jog jis prašydamas atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą turi nurodyti objektyviais priežastis lėmusias apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimą, tiek akcentavimą, jog jis privalo laikytis reikalavimų, įtvirtintų CPK 306 straipsnyje, vis teikė naujus apeliacinius skundus, kuriuos pirmosios instancijos teismas net 8 nutartimis atsisakė priimti.
63. Teismas taipogi išsprendė ir apelianto prašymus atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą juos atmesdamas. Dėl nutarčių, kuriomis pirmosios instancijos teismas atsisakydavo priimti ieškovo apeliacinį skundą, taip pat atsisakydavo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą, atskirųjų skundų gauta nebuvo, nors kiekvienoje iš teismo nutarčių, kaip jau minėta pirmiau, buvo aiškiai ir konkrečiai įvardinta jų apskundimo tvarka ir terminas.
64. Išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau aptartas CPK nuostatas, įtvirtinančias 30 dienų apeliacinio skundo pateikimo terminą, šio termino atnaujinimo pagrindus, taip pat naikinamąjį 3 mėnesių apeliacinio skundo pateikimo terminą ir draudimą keisti ar pildyti apeliacinį skundą, sudaro pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju L. R. sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutartyse nustatytų apeliacinio skundo priėmimo kliūčių pašalinimu, bei, ignoruodamas įstatymo reikalavimus, toliau teikė procesinius dokumentus, kuriais nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimu net ir praėjus naikinamajam 3 mėnesių terminui.
65. Šie aptarti L. R. veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis ne kartą buvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją, taip pat, kad jis įgyvendino savo teisę su ieškiniu kreiptis į pirmosios instancijos teismą, o teikdamas ieškinį naudojosi ir profesionalia teisine pagalba, sudaro pagrindą pripažinti, jog nors šioje civilinėje byloje ieškovas yra darbuotojas, tačiau toks jo statusas nesuteikia teisės piktnaudžiauti subjektinėmis ar procesinėmis teisėmis, taip pat neeliminuoja pareigų laikytis įstatymo nustatytų apeliacinio skundo formos ir turinio reikalavimų, pateikimo terminų.
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo elgesys, kai jis neskųsdamas pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti jo apeliacinį skundą, atsisakyta atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą, neteikė jokių konkrečių duomenų dėl objektyvių termino praleidimo priežasčių, tačiau ir toliau teikė apeliacinius skundus su tokiais pačiais turinio trūkumais, nepagrįstai apsunkino ir apkrovė teismo darbą, kadangi teismas buvo priverstas nagrinėti ir pasisakyti dėl jau faktiškai išspręstų klausimų. Tokia situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas sąžiningai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir sąžiningai jas įgyvendino.
67. Kartu pastebėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovui buvo apribotos ar apsunkintos galimybės kreiptis profesionalios teisinės pagalbos ar į teismą, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas šiuo metu jau įsiteisėjusiose nutartyse nebūtų tinkamai nurodęs egzistuojančių kliūčių apeliaciniam skundui priimti, o ieškovas net nuo 2025 m. liepos mėnesio neturėjo realios galimybės teismo nustatytas kliūtis pašalinti ar pateikti konkrečius duomenis dėl apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimo priežasčių.
68. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad ieškovas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie Komisijoje išnagrinėtą darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtu sprendimu buvo nuspręsta netenkinti ieškovo L. R. prašymo atnaujinti praleistą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, teikdamas apeliacinius skundus, jau turėjo asmeninės patirties dėl terminų laikymosi reikšmės ir galimų kilti neigiamų pasekmių jų nesilaikant, todėl, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutartyse aiškiai ir konkrečiai įvardijamus apeliacinio skundo pateikimo terminus, tokio termino praleidimo atnaujinimo procesą bei naikinamojo termino praleidimo pasekmes, turėjo suprasti ir įvertinti galimas kilti neigiamas pasekmes dėl to, jog apeliacinis skundas yra teikiamas praleidus jo padavimo terminą, taip pat nenurodant priežasčių ir aplinkybių dėl svarbių termino praleidimo priežasčių.
69. Aplinkybė, kad ieškovas 2025 m. spalio 15 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu formulavo reikalavimą dėl skundo padavimo termino prailginimo neribotam laikui, papildomai pagrindžia vertinimą, jog apeliantas, nors ir turėdamas konkrečios patirties, susijusios tiek su aktyviu savo teisių gynimu ir įgyvendinimu kreipiantis į Komisiją ar teismą, tiek su terminų praleidimo neigiamomis pasekmėmis, apeliacinio skundo pateikimo procesą vertino atsainiai ir piktnaudžiavo procesine teise teikti apeliacinį skundą praleidus jo pateikimo terminą.
70. Ieškovas nekreipdamas jokio dėmesio ir visiškai ignoruodamas teismo nutartis, kuriomis buvo išaiškinta jo pareiga teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą, tiek ir teisė prašyti atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą nurodant objektyvias šio skundo praleidimo priežastis, tiek ir priimtus sprendimus atsisakyti priimti jo apeliacinius skundus, atsisakyti atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą, ne vieną kartą konstatuotas aplinkybes, jog jis praleido ir naikinamąjį apeliacinio skundo pateikimo terminą dėl ko jo apeliacinis skundas negalės būti priimamas, toliau teikė vis naujus apeliacinius skundus demonstruodamas ryžtą šiuos skundus su tais pačiais trūkumais teikti tol, kol jie bus galiausiai priimti.
71. Ieškovo reikalavimas pratęsti apeliacinio skundo pateikimo terminą „neribotam laikui“ pagrindžia apelianto proceso normų ir taisyklių nepaisymą bei siekį, kad visuotinai taikomo teisės akto nuostatos apeliantui tiesiog nebūtų taikomos, o teisės aktų reikalavimų nesilaikymas – toleruojamas.
72. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog apeliantas demonstruodamas savo nusistatymą teisės aktų reikalavimų ir teismo nurodymų atžvilgiu atsisakė atlikti teismo nurodomus veiksmus. Esant priimtiems teismo sprendimams, kuriais buvo atsisakyta priimti jo teikiamus vis naujus apeliacinius skundus ar atsisakyta tenkinti prašymus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, aiškiai išaiškinus, kad nesutikdamas su priimtais sprendimais turi teisę juos skųsti apeliacinės instancijos teismui, jis sąmoningai neskundė šių procesinių sprendimų apeliacine tvarka bei toliau demonstratyviai teikė vis naujus apeliacinius skundus, prašymus atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą, tarp jų ir neribotam laikui, net ir teismui išaiškinus, jog jis praleido naikinamąjį apeliacinio skundo pateikimo terminą.
73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo galimybės įgyvendinti procesines teises ar kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo apribotos ar suvaržytos nebuvo, jo asmeninės savybės ir patirtis leido suprasti teismo nutartyse įvardijamas apeliacinio skundo pateikimo sąlygas.
74. Įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pažymi ir tai, kad šioje civilinėje byloje susiklostė ydinga situacija dar ir dėl to, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas jau 9 – to, 2025 m. spalio 22 d. gauto, ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, neatsižvelgdamas į pirmiau byloje jau priimtas ir įsiteisėjusias teismo nutartis, kuriomis ieškovo apeliacinius skundus buvo atsisakyta priimti, o prašymus dėl termino atnaujinimo nutarta netenkinti, ieškovui nepateikus jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, taip pat esant suėjusiam 3 mėnesių naikinamajam terminui apeliaciniam skundui pateikti, 2025 m. sausio 23 d. rezoliucija priėmė ieškovo apeliacinį skundą praleisto apeliacinio skundo pateikimo termino neatnaujinus.
75. Tokia faktinė situacija, nesant jokio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, vertinimo ir aptarimo dėl suėjusio naikinamojo apeliacinio skundo pateikimo termino (ne) taikymo, negali būti pripažįstama procesiškai tinkama, pagrįsta ir atitinkančia CPK 315 straipsnio nuostatas, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog priimdamas apeliacinį skundą aparta rezoliucija pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs esmines naujas iki tol neegzistavusias aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo termino praleidimo priežastimis.
76. Pirmosios instancijos teismo rezoliucija, kurioje nieko nurodoma apie termino apeliaciniam skundui pateikti, atnaujinimą, nors šiuo klausimu jau yra priimtos ir įsiteisėjusios teismo nutartys, kuriomis apeliacinio skundo pateikimo terminas nebuvo atnaujintas, taip pat nenurodomos jokios aplinkybės dėl 3 mėnesių naikinamojo termino suėjimo vertinimo ir taikymo, sukuria teisinį neapibrėžtumą ir pažeidžia esminius civilinio proceso principus, imperatyvias proceso teisės nuostatas, taip pat ir kitos bylos šalies teisėtus interesus grįstus CPK nuostatomis, tiek dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo, tiek dėl apeliacinio skundo padavimo terminų laikymosi.
77. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertindamas tai, jog ieškovo 2025 m. spalio 22 d. patektame apeliaciniame skunde nebuvo pateiktų jokių naujų ir reikšmingų aplinkybių, susijusių su apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimu ar 3 mėnesių naikinamojo termino taikymu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jau priimtas ir įsiteisėjusias teismo nutartis, taip pat apeliacinio skundo pateikimo terminą, dėl ko nepagrįstai 2025 m. spalio 23 d. priėmė ieškovo pateiktą apeliacinį skundą dėl 2025 m. birželio 5 d. teismo sprendimo esant neatnaujintam suėjusiam CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatytam naikinamajam 3 mėnesių apeliacinio skundo pateikimo terminui ir nesant jokių įrodymų dėl šio termino netaikymo.
78. Vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje ieškovo L. R. apeliacinis skundas buvo pateiktas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą jo neatnaujinus (suėjus naikinamajam 3 mėnesių terminui), dėl ko apeliacinis procesas pagal L. R. pateiktą apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 5 d. sprendimo yra nutraukiamas. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi ieškovas buvo visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovės prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas
79. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
80. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Ecoservice projektai“ pateikė prašymą iš ieškovo priteisti 2 631,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2025 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko mokėjimo duomenis.
81. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
82. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017.).
83. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl to, jog ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Šioje civilinėje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad bent dalis atsakovės patirtų išlaidų už atsiliepimo parengimą buvo sąlygotos jos pačios procesinio elgesio ar šio atsiliepimo rengimo priežastis buvo būtent atsakovės veiksmai. Priešingai, apeliacinis procesas šioje byloje buvo sąlygotas ieškovo teikto apeliacinio skundo, kuris buvo pateiktas esant jam informuotam apie teismo sprendimą neatnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti, naikinamojo apeliacinio skundo pateikimo termino suėjimą, taip pat esant priimtoms teismo nutartims dėl apeliacinio skundo neatitikimo CPK 306 straipsnio reikalavimams.
84. Taigi, nenustačius pagrindo pripažinti, jog atsakovės veiksmai bent iš dalies sąlygojo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ar kad buvo apeliacinio proceso, kuris yra nutraukiamas, priežastimi, yra pagrindas yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 2 631,75 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, kadangi jos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą, pagal ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 5 d. sprendimo, nutraukti.
Priteisti iš ieškovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 631,75 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt vieno euro 75 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.