- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2-1110-766/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02660-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas L. R. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti, kad 2022 m. birželio 16 d. sudaryta darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta neteisėtai darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto pagrindu; 2) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti ieškovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 3) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam ieškovo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, bet ne daugiau kaip šeši vidutiniai darbo užmokesčiai; 4) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios susikaupė priverstinės pravaikštos metu; 5) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 6) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK arba Komisija) buvo išnagrinėta darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo L. R. prašymą atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. 2024 m. lapkričio 14 d. DGK priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė netenkinti ieškovo L. R. prašymo atnaujinti praleistą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. DGK atsisakė nagrinėti L. R. prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir išmokos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kadangi buvo praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Ieškovas nesutiko su komisijos priimtu sprendimu, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalimi, teikė šį ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Nurodė, kad 2022 m. birželio 16 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovę (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 27 d. darbo sutarties 2 punktas buvo pakeistas, nustatant, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartis tampa neterminuota. 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. kovo 27 d. ieškovas pateikė pareiškimus atsakovui dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo, poilsio režimo sąlygų nesilaikymo ir galimo mobingo darbovietėje. 2024 m. balandžio 26 d. atsakovas pateikė ieškovui raštą dėl išvadų pateikimo, kuriame nurodyta, kad tyrimo komisija, atlikusi išsamų tyrimą ir įvertinusi pareiškime nurodytas aplinkybes, mobingo apraiškų prieš darbuotoją nenustatė. Tyrimo komisija taip pat pateikė administracijai rekomendacijas vykdymui, tarp jų – užtikrinti, kad darbuotojui organizuojant darbą būtų laikomasi Darbo kodekse numatyto darbo ir poilsio režimo reikalavimų. Papildomai buvo paaiškinta, kad tyrimo komisija įvertino ir kitas ieškovo pretenzijas, kurios buvo išspręstos teigiamai, pasirašius 2024 m. vasario 29 d. susitarimą. 2024 m. birželio 12 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kad kol nesusitiks su atsakovo (duomenys neskelbtini) padalinio direktore ir nepakalbės, nežada dirbti už 4,28 Eur už valandą. 2024 m. birželio 17 d. ieškovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, gavus 2024 m. birželio 12 d. teritorijų priežiūros vadybininko E. B. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2024 m. birželio 12 d. atsisakė dirbti žolės pjovimo darbus nurodytose teritorijose. Nuo 6.35 val. iki 15.32 val. praleido įmonės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. birželio 20 d. ieškovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, gavus 2024 m. birželio 17 d. teritorijų priežiūros vadybininko E. B. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2024 m. birželio 17 d. atsisakė vykdyti darbo užduotis, t. y. nuo 6.41 val. iki 15.44 val. praleido įmonės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. birželio 12 d. buvo darbo vietoje, paklausė dėl nemokėjimo už padarytus darbus, kuris paskambino vadybininkei (duomenys neskelbtini), su kuria ieškovas kalbėjo po 14 val. Ieškovas nurodo, kad laukė visą darbo dieną. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kad negauna darbo užmokesčio, todėl priverstas nedirbti ir kreiptis į instancijas dėl išaiškinimo kiek turi būti mokama. Nurodė, kad lauks pavedimo už skolas, būdamas darbo vietoje. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė darbo ginčų komisijai prašymą, kuriuo prašė išieškoti 50 000 Eur sumą, susijusią su darbo santykiais. Šią sumą sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, susijusios išmokos bei neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas prašyme nurodė, kad jis įsidarbino 2022 metais, tačiau jam nebuvo mokami priedai, įskaitant lauko priedus, ir buvo verčiamas dirbti be žiemos laikotarpio sutarties ar susitarimo, o atsisakymo atveju darbdavys grasindavo atleidimu. Jam mokėdavo tik už minimalias mėnesio darbo dienas, o už papildomas darbo valandas atlyginimo neskaičiuodavo (išdirbo 354 valandas, o apmokėta buvo tik už 186 valandas). Be to, ieškovas nurodė, kad nebuvo mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis. 2024 m. liepos 8 d. ieškovui atsakovas surašė pranešimą apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. 2024 m. liepos 31 d. DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-5699, kuriuo nusprendė ieškovo L. R. prašymą tenkinti iš dalies. Išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 281,06 Eur darbo užmokesčio nepriemoką. Kitus ieškovo reikalavimus atmetė. 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas pateikė prašymą ir skundą, kuriuose kėlė klausimus dėl darbo užmokesčio skaičiavimo, kadangi jo nuomone, jam buvo taikomas per mažas valandinis tarifas. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui buvo įteikti du reikalavimai pasiaiškinti: 1) dėl darbo funkcijų neatlikimo. 2024 m. rugpjūčio 8 d. teritorijų priežiūros vadybininkė L. S. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovas tą dieną nuo 12:00 val. atsisakė vykdyti paskirtus miesto šaligatvių valymo darbus pagal jam įteiktą valymo darbų grafiką. Nuo 12:00 val. iki 16:00 val. Ieškovas praleido įmonės teritorijoje, tačiau darbo funkcijų neatliko. Pagal patvirtintą darbo (pamainų) grafiką ieškovas tą dieną turėjo dirbti nuo 7:00 val. iki 16:00 val.; 2) dėl netinkamo elgesio. 2024 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini)vadovė A. S. ir teritorijų priežiūros vadybininkė L. S. pateikė tarnybinius pranešimus apie ieškovo netinkamą elgesį. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad ieškovas, dalyvaudamas susirinkime, kurio metu buvo aptariami jo darbai ir darbo užmokestis, elgėsi nemandagiai, grubiai ir nepagarbiai. Jis kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo kolegas, sakydamas: „koks debilas skaičiavo atlyginimą“, ir vadino juos vagimis. Nepasibaigus susirinkimui, ieškovas trenkė durimis ir pasišalino. 2024 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas pateikė paaiškinimą dėl 2024 m. rugpjūčio 21 d. gautų dviejų tarnybinių pranešimų. Savo paaiškinime Ieškovas nurodė: „Susirinkimo metu nieko neaiškinau ir balso nekėliau, tik paklausiau dėl darbo užmokesčio. Man atsakė, kad nieko daugiau nemokės, nei kiek dabar gaunu. Aš gaunu apie 800 eurų, o kiti už tokį pat darbą gauna 1200 eurų. Kur teisybė? Čia vykdomas mobingas. Dėl antro pranešimo, kad neva atsisakiau dirbti ir nedirbau nuo 12:00 iki 16:00 val., tai yra nesąmonė. Už tokį žiauriai skirtingą atlyginimą sakiau, kad nevažiuosiu, tačiau tuo metu tvarkiau ir valiau traktorių bei bunkerį“. 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovas surašė pranešimą apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė įsakymą, kuriame konstatuota, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. atsisakydamas atlikti darbo funkcijas (dirbti paskirtus miesto šaligatvių valymo darbus) per 12 mėnesių laikotarpį padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, kaip ir 2024 m. birželio 12 ir 17 dienomis, kai ieškovas atsisakė vykdyti priskirtas darbo funkcijas, t. y. dirbti žolės pjovimo nurodytose teritorijose darbus. Ieškovas pažeidė (duomenys neskelbtini)pareiginių instrukcijų nuostatas; dėl to buvo įspėtas apie galimą atleidimą už pakartotinį antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, tačiau nesiekė taisytis, atitinkamų išvadų nepadarė, nekoregavo savo elgesio. Ieškovas tyčiniais veiksmais padaręs pakartotinį darbo pareigų pažeidimą prarado darbdavio pasitikėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, nutraukta Darbo sutartis su Darbuotoju nuo 2024 m. rugsėjo 6 d.
2024 m. liepos 8 d. atsakovas surašė ieškovui pranešimą apie padarytą darbo pareigų pažeidimą bei įspėjimą dėl galimo atleidimo iš darbo už antrą tokį patį pažeidimą. Priimdamas šį sprendimą, atsakovas turėjo pareikalauti ieškovo rašytinio paaiškinimo dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2024 m. birželio 17 d. ir birželio 20 d. ieškovui buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl savo elgesio. Tačiau atsakovas priėmė sprendimą skirti ieškovui įspėjimą, vadovaudamasis 2024 m. birželio 12 d. ieškovo pateiktu paaiškinimu, kuris buvo pateiktas nesant jokio tyrimo ar reikalavimo pateikti paaiškinimą. Pažymėtina, kad kiti ieškovo paaiškinimai buvo surašyti ranka tiesiogiai ant dokumento, kuriuo reikalaujama pateikti paaiškinimą. Tai rodo, jog atsakovas nesudarė ieškovui galimybės tinkamai susipažinti su darbdavio pateiktais įtarimais. Atsakovas pažeidė darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrą, o tai lėmė neteisėtą sprendimą skirti ieškovui įspėjimą. Atsakovas atleido ieškovą už tariamą pakartotinį darbo pareigų pažeidimą, teigdamas, jog 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuo 12 iki 16 val. ieškovas neatliko jokių darbo funkcijų. Tačiau priimdamas sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, atsakovas neįvertino visų svarbių aplinkybių, todėl sprendimas yra neteisėtas. Pirma, ieškovo buvimas teritorijoje savaime nereiškia, kad jis neatliko jokių darbo funkcijų. Ieškovas pateikė paaiškinimą, jog tuo metu taisė ir valė savo darbo techniką. Atsakovas neatliko išsamaus tyrimo dėl galimo ieškovo darbo pareigų pažeidimo ir nesurašė išvados, kurioje būtų išsamiai analizuotas darbo funkcijų neatlikimas bei galimų rezultatų nepateikimas. Antra, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovas neįvertino ieškovo asmenybės bei ankstesnės darbo istorijos. Iki konflikto su darbdaviu dėl darbo užmokesčio skaičiavimo nebuvo jokių nusiskundimų dėl ieškovo elgesio ar darbo kokybės. Kaip matyti iš nurodytų faktinių aplinkybių ir pridėtų rašytinių įrodymų, ieškovas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą dėl darbo ir poilsio organizavimo bei darbo užmokesčio skaičiavimo. Tačiau atsakovo pateikti atsakymai buvo formalūs ir neaiškūs, nesuteikiant konkretumo į užduotus klausimus. Dėl to tarp šalių susidarė konfliktinė situacija. Po to bet kokie ieškovo veiksmai, siekiant gauti atsakymus dėl darbo organizavimo, virto atsakovo grasinimais atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovas neturėjo pagrindo ieškovo veiksmų vertinti kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes darbdavys netinkamai vykdė pareigą nagrinėti darbuotojo pateiktus prašymus ir skundus. Atsakovas nebuvo sukūręs tinkamų ir aiškių prašymų bei skundų nagrinėjimo taisyklių. Be to, šalys nevykdė bendradarbiavimo pareigos, būtinos siekiant tinkamai vykdyti pasirašytą darbo sutartį. Net pripažinus aplinkybę, kad ieškovas nevyko dirbti pagal grafiką į jam paskirtą teritoriją, o liko darbovietėje, toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip savarankiškas darbo pareigų pažeidimas, už kurį būtų galima taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, visiškai neatsižvelgus į ieškovo pasiaiškinime nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas gerbiamo Teismo prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu.
Kadangi ieškovo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto pagrindu yra akivaizdžiai neteisėtas dėl šio ieškinyje pateikiamų argumentų ir motyvų, tačiau ieškovas neturi jokio noro ir pagrindo grįžti į darbą, kuriame prieš ieškovą buvo vartojamas psichologinis spaudimas, ieškovas reiškia reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet neilgiau kaip už vienerius metus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti ieškovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, taip pat ir kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, kadangi ieškovas pas atsakovą išdirbo daugiau kaip 2 metus. Visgi, pažymėjo, jog pripažinus, kad ieškovas atleistas iš darbo neteisėtai, priteisus jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, turi būti išspręstas ir klausimas dėl kasmetinių atostogų kaupimosi priverstinės pravaikštos laiku. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal DK 127 straipsnio 4 dalies 7 punktą, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių privalo būti įskaitytas priverstinės pravaikštos laikas, atsakovė turi pareigą išmokėti ieškovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios susikaupė priverstinės pravaikštos laikotarpiu.
Šalies argumentai
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas ieškinyje nurodė, kad šiuo atveju ieškovo teisių į fiziškai ir psichologiškai saugią darbo aplinką, garbę ir orumą bei pagrįstą darbo santykių tęstinumo ir stabilumo lūkestį pažeidimą sudaro visuma atsakovo veiksmų ir darbo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų pažeidimų, įskaitant: i) psichologinį spaudimą dėl darbo sutarties nutraukimo; ii) netinkamą darbo proceso organizavimą, kai nesudaroma galimybė darbuotojui turėti pertraukų poilsiui; iii) grasinimus ieškoti priežasčių, kurių pagrindu būtų galima ieškovą atleisti be jokių Darbo kodekse numatytų išmokų. Atsakovo veiksmai, staigus darbo santykių nutraukimas darbdavio iniciatyva, sukėlė ieškovui didelį psichologinį spaudimą, nerimą, nežinią ir baimę dėl ateities, taip pat kitus psichologinius išgyvenimus, dėl kurių sutriko ieškovo miegas. Be to, dėl darbo nutraukimo pagrindo ieškovas negavo išmokų iš Užimtumo tarnybos ir susidūrė su neigiamu požiūriu iš potencialių darbdavių. Ieškovas nurodo, kad patirtą neturtinę žalą vertina 3000,00 EUR suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo. Taip pat pažymėjo, jog ši suma atitinka Civilinio kodekso 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintus proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus.
3. 2025 m. vasario 18 d. ieškovas pateikė papildomus dokumentus – L. R. susirašinėjimo su darbdavio atstove 2024 m. rugpjūčio 8 d. – 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuotraukas. Taip pat ieškovas prie šio dokumento pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje (toliau – Komisija arba DGK) buvo gautas ieškovo prašymas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Komisija priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą praleidus kreipimosi į Komisiją terminus. Ieškovas 2024 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas dirbo bendrovėje nuo 2022 m. birželio 16 d., ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. 2024 m. birželio 17 d. ieškovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti gavus 2024 m. birželio 12 d. teritorijų priežiūros vadybininko E. B. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2024 m. birželio 12 d. atsisakė dirbti žolės pjovimo nurodytose teritorijose darbus. Nuo 6.35 val. iki 15.32 val. laiką praleido įmonės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. birželio 20 d. ieškovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, gavus 2024 m. birželio 17 d. teritorijų priežiūros vadybininko E. B. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2024 m. birželio 17 d. atsisakė vykdyti darbo užduotis, t. y. nuo 6.41 val. iki 15.44 val. praleido įmonės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. birželio 12 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kad kol nesusitiks su atsakovo (duomenys neskelbtini) padalinio direktore ir nepakalbės, nežada dirbti už 4,28 Eur per valandą. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. birželio 12 d. buvo darbo vietoje, paklausė dėl nemokėjimo už padarytus darbus, paskambino (duomenys neskelbtini), su kuria ieškovas kalbėjo po 14 val. Ieškovas nurodė, kad laukė visą darbo dieną. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė dar vieną paaiškinimą, kad tariamai negauna darbo užmokesčio, todėl priverstas nedirbti ir kreiptis į instancijas dėl išaiškinimo kiek turi būti mokama. Nurodo, kad lauks pavedimo už skolas, bus darbo vietoje. 2024 m. liepos 8 d. ieškovui atsakovas surašė pranešimą apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui įteikti du reikalavimai pasiaiškinti: 1) dėl to, kad buvo 2024 m. rugpjūčio 8 d. gautas teritorijų priežiūros vadybininkės L. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuo 12.00 val. atsisakė dirbti paskirtus miesto šaligatvių valymo darbus pagal tą dieną įteiktą valymo darbų grafiką. Nuo 12.00 val. iki 16.00 val. praleido įmonės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. Pagal patvirtintą darbo (pamainų) grafiką 2024 m. rugpjūčio 8 d. turėjo dirbti nuo 7.00 val. iki 16.00 val.; 2) dėl to, kad buvo 2024 m. rugpjūčio 8 d. gauti (duomenys neskelbtini) vadovės A. S. ir (duomenys neskelbtini) vadybininkės L. S. tarnybiniai pranešimai dėl ieškovo nemandagaus, grubaus ir nepagarbaus elgesio. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. vykusio susirinkimo metu, kuriame buvo aptariami ieškovo darbai ir darbo užmokestis, kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo kolegas, sakydamas „koks debilas skaičiavo atlyginimą“, vadino kolegas vagimis. Nepasibaigus susitikimui, trenkęs durimis pasišalino. 2024 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas pateikė paaiškinimą: „Dėl 2024 m. rugpjūčio 21 d. gautus 2 tipo tarnybinius pranešimus, paaiškinu: kad susirinkimo metu išvis nieko neaiškinau ir nekėliau balso, tik paklausiau dėl darbo užmokesčio, pasakė, kad nemokės nieko daugiau kiek gaunu, aš gaunu apie 800 eurų, o už tokį pat darbą kitas gauna 1200 eurų, kur teisybė, čia vykdomas mobingas. Dėl antro, kad tipo atsisakiau ir nedirbau nuo 12 iki 16 val. yra nesąmonė, už tokį žiauriai skirtingą atlygi sakiau, kad nevažiuosiu ir tvarkiau ir valiau traktorių ir bunkeri“. 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovas surašė pranešimą apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Atsakovė atsiliepime pažymėjo atsakovės užfiksuotus ieškovo padarytus darbo pareigų pažeidimus: 1) 2024 m. birželio 12 ir 17 d. atsisakius vykdyti darbo funkcijas, t. y. dirbti žolės pjovimo nurodytose teritorijose darbus, pažeista (duomenys neskelbtini) pareiginių instrukcijų Nr. 57 (toliau – Pareiginės instrukcijos), 3.2 skyriaus „Pareigybės funkcijos“ 2 punktas: darbuotojas privalo vykdyti šienavimo darbus rankiniu ir /ar mechanizuotu būdu.; Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), punktai: 39.1 punktas „darbuotojas privalo laikytis darbo sutarties sąlygų “; 39.2 punktas „darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai“; 39.3 punktas „darbuotojas privalo laiku ir kokybiškai atlikti pavestus darbus“; 39.8 punktas „darbuotojas privalo vykdyti įmonės vietinių norminių teisės aktų (sutarčių, taisyklių, instrukcijų, nuostatų, įsakymų, nurodymų ir kt.) reikalavimus “; 39.10 punktas „laikytis darbo drausmės (laiku ateiti į darbą ir pradėti darbą, laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti darbui, ); 63.9 punktas „tiesioginių pareigų ir darbo užduočių neatlikimas, jų atlikimas nekokybiškai ir ne laiku“; 63.15 punktas „pareiginių nuostatų nesilaikymas“; 2) 2024 m. rugpjūčio 8 d. neleistinai elgdamasis su kolegomis, rodydamas savo nepasitenkinimą ir nepagarbą kolegoms, nesilaikydamas etikos principų bendraujant su bendradarbiais, keldamas konfliktines situacijas, vartodamas necenzūrinius žodžius kitų darbuotojų akivaizdoje, padarė darbo pareigų pažeidimus, atitinkančius Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), punktus: 39.6. punktą „kurti ir palaikyti gerą psichologinę atmosferą įmonėje, “; 39.8 punktą „darbuotojas privalo vykdyti įmonės vietinių norminių teisės aktų (sutarčių, taisyklių, instrukcijų, nuostatų, įsakymų, nurodymų ir kt.) reikalavimus “; 39.29. punktą „bendraujant su bendradarbiais laikytis etikos principų“; 39.30. punktą „elgtis pagarbiai vieni su kitais, vengti asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo, kito darbuotojo darbo menkinimo, neigiamų emocijų demonstravimo“; 63.14. punktą „necenzūrinių žodžių vartojimas įmonės darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidinėjimas, žeminimas“; 63.16. punktą „Darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas“; 3) 2024 m. rugpjūčio 8 d. darbuotojas nepagrįstai ir be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti priskirtas darbo funkcijas, t. y. atlikti paskirtus miesto šaligatvių valymo darbus, padarė darbo pareigų pažeidimus, atitinkančius Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), punktus: 39.1 punktą „darbuotojas privalo laikytis darbo sutarties sąlygų “; 39.2 punktą „darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai“; 39.3 punktą „darbuotojas privalo laiku ir kokybiškai atlikti pavestus darbus“; 39.8 punktą „darbuotojas privalo vykdyti įmonės vietinių norminių teisės aktų (sutarčių, taisyklių, instrukcijų, nuostatų, įsakymų, nurodymų ir kt.) reikalavimus “; 39.10 punktą „laikytis darbo drausmės (, laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti darbui, tiksliai ir laiku vykdyti įmonės vadovo ir / ar tiesioginio vadovo nurodymus ir kt.); 63.9 punktą „tiesioginių pareigų ir darbo užduočių neatlikimas, jų atlikimas nekokybiškai ir ne laiku“; 63.15 punktą „pareiginių nuostatų nesilaikymas“; ir Pareiginės instrukcijos 3.2 skyriaus „Pareigybės funkcijos“ 4 punktą „Važiuojamosios dalies / šaligatvių, takų, laiptų ir kitų dangų valymas “. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė įsakymą, kuriame nurodytos aukščiau aptartos aplinkybės ir konstatuota, kad ieškovas per 12 mėnesių laikotarpį padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, o konkrečiau nustatyta, kad 2024 m. birželio 12 ir 17 dienomis darbuotojas atsisakė vykdyti priskirtas darbo funkcijas, t. y. dirbti žolės pjovimo nurodytose teritorijose darbus ir tokiu būdu pažeidė: (duomenys neskelbtini)pareiginių instrukcijų Nr. 57, 3.2 skyriaus „Pareigybės funkcijos“ 2 punktą, Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Bendrovės generalinio direktoriaus 2020 n. Spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamus punktus. 2024 m. liepos 8 d. priimtas įsakymas, kuriuo pagrindu darbuotojas įspėtas, jog per dvylikos mėnesių laikotarpį pakartotinai padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti su darbuotoju darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojas supažindintas su įsakymu 2024 m. liepos 8 d. pasirašytinai. Darbuotojas gavęs iš darbdavio įspėjimą apie galimą atleidimą už pakartotinį antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, nesiekė taisytis, atitinkamų išvadų nepadarė, nekoregavo savo elgesio. Tokiu būdu darbuotojas tyčiniais veiksmais padaręs pakartotinį darbo pareigų pažeidimą prarado darbdavio pasitikėjimą. Šio ginčo atveju akivaizdu, kad ieškovas padarė tokius pačius pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pažeidimus per 12 mėnesių, t. y. ieškovas atsisakė vykdyti savo darbo funkcijas be jokio teisėto pagrindo tuo pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 39.1, 39.2, 39.3, 39.8, 39.10, 63.9, 63.15 punktus ir Pareiginės instrukcijos 3.2 skyriaus 4 punktą. Be to, Atsakovas pažymi, kad ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai, kurie būtų vertintini kaip tokie patys yra padaryti net trys per itin trumpą laikotarpį, t. y. 2024 m. birželio 12 d., 2024 m. birželio 17 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovas kiekvieno pažeidimo atveju kreipėsi į ieškovą su reikalavimais pasiaiškinti dėl kiekvieno epizodo, tačiau ieškovo pateikti paaiškinimai neeliminavo padarytų darbo pareigų pažeidimų. Šio ginčo atveju akivaizdu, kad darbuotojas gavęs iš darbdavio įspėjimą apie galimą atleidimą už pakartotinį antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, nesiekė taisytis, atitinkamų išvadų nepadarė, nekoregavo savo elgesio. Priešingai, darbuotojas po to, kai gavo pirmąjį įspėjimą ne tik, kad nekoregavo elgesio, bet ir vėliau elgėsi nekorektiškai, bendravo pakeltu tonu, įžeidinėjo kolegas, trankė duris, dėl ko buvo įspėtas dar kartą dėl kitų darbo pareigų pažeidimų. Tokiu būdu darbuotojas tyčiniais veiksmais padaręs pakartotinį darbo pareigų pažeidimą dėl atsisakymo vykdyti darbo funkcijas prarado darbdavio pasitikėjimą ir todėl buvo atleistas iš darbo. Kaip minėta, darbdavys nebematė galimybių dirbti kartu su ieškovu, šiam ignoruojant bendrovėje galiojančią darbo tvarką, negerbiant kolegų, nevykdant darbo funkcijų ir kritiškai nevertinant savo elgesio, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti siejusius darbo santykius.
Nagrinėjamu atveju atsakovas kategoriškai nesutinka, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovo atleidimas iš darbo vis dėlto nebuvo teisėtas, prašo negrąžinti ieškovo į darbą, kadangi atsakovas dėl ieškovo elgesio prarado bet kokį pasitikėjimą ieškovu ir nebemato galimybės tolimesniam bendradarbiavimui.
Ieškovas ieškiniu reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina dėl tariamai patirto psichologinio smurto, nors iš esmės nurodė tuos pačius motyvus, kuriuos buvo nurodęs jau išnagrinėtoje darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, todėl ieškovo pakartotinis kreipimasis į Teismą tapačiais reikalavimais yra nepagrįstas. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos dėl tariamai patirto psichologinio smurto darbe ir neteisėto atleidimo. Atsakovas nesutinka su tokiu reikalavimu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad dirbti pradėjo 2022 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo pakeista sutartis į neterminuotą. Tris dienas mulčiavo žolę. Po to parvarė traktorių ir pasakė, kad važiuos valyti miesto su bunkeriu. Tas valymas tęsėsi iki lapkričio 18 d., nes po to pasirodė pirmas sniegas. Vadybininkė (duomenys neskelbtini) jam davė savo tarnybinę mašiną ir jis važinėjo po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo naikinti Sosnovskio barščius. Lapkričio 18 d. paskirstė teritorijas, kad žinotų, kokias gatves reikės valyti. Valymas vyko po parą ar po dvi paras laiko, be poilsio ir pavalgymo. Algos negaudavo. Nuėjo pas teritorijų priežiūros (duomenys neskelbtini) padalinio viršininką ir jam žadėjo, kad algą sumokės. Jis pradėjo prašyti, kad jam sumokėtų algą ir yra rašytiniai prašymai, kurie tai patvirtina. Tada viršininkas ėmė slapstytis. Kada jiems reikėdavo atvykti juos kviesdavo mechanikas – sargas. Pavasarėjant, kur būdavo likusi neištirpusi druska ant skaldos, tai ją reikėdavo atskirti. Tam naudodavo automobilį, ant kurio buvo prikabinta speciali šluota. Per naktį reikėdavo miestą valyti, kad žmonėms nedulkėtų ta likusi druska. (duomenys neskelbtini) mieste nuo 2023 m. gegužės mėnesio prasidėjo Sosnovskio barščių naikinimas, t. y. jų kasimas, purškimas. Nuo lapkričio 19 d. prasidėjo žiema ir prasidėjo valymas. Neduodavo žiemos sutarčių – nei kada dirbti, nei kada valgyti. Nebuvo sutarties, kiek už darbą priskaičiuota, kiek už naktines, kiek už savaitgalius. Nemokėdavo už viršvalandžius, naktines, šventines dienas, sekmadienius, savaitgalius. Jei paklausdavo, tai jis būdavo iškoliojamas, grasindavo jį atleisti ir būdavo rašomi nesąmoningi tarnybiniai. Jie dokumentus sunaikino. Vietoje poilsio kambario sukūrė meilės kabinetą. Nebuvo nei kur nueiti atsisėsti. Nieko nesuteikdavo, net rūbų. Kreipėsi kad per mažas darbo užmokesčio valandinis tarifas. Sutartyje nurodytas valandinis įkainis +1,05 koeficiento. Jam į rankas išeidavo 593 eurai, bet jie mokėdavo nuo 4,00 Eur iki 4,70 Eur. Kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir jam buvo priteista nedamoka. Bet ne dėl šitos nedamokos pateikė ieškinį. Visiškai nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu. Dėl jo drausmės pažeidimų gryna nesąmonė. Buvo visos pajėgos mestos tam, kad jam numuštų dienos ir nakties valandinį įkainį ir kad jis pats išeitų iš darbo. Dėl to, kad nedirbs kol nepasišnekės su viršininke buvo taip, kad prieš septynias paklausė, kada važiuos išsiaiškinti kodėl ant sutarties rašo viena, o moka visai kitą. Pusę dešimtos grįžo vadybininkas E. B. ir jie nuėjo į viršų. Tada atšvietė jo darbo sutartį ir ant viršaus pieštuku užrašė, kad jam priklauso tik 4,78 Eur už valandą. Tą sutartį pasiėmė, nuvažiavo į Darbo inspekciją. Nuėjo į 10 kabinetą, o ten buvusi darbuotoja net neskaičius sutarties jam pasakė, kad jam priklauso 4,78 Eur už valandą. Jis buvo darbo vietoje, bet norėjo išsiaiškinti dėl atlyginimo. Grįžus iš Darbo inspekcijos, apie 12.00 val., jam pasakė, kad jis turės važiuoti naikinti barščių. Atsisakė važiuoti naikinti Sosnovskio barščių, nes nebuvo reikiamų priemonių su jais dirbti. Pasakė, kad jei nėra reikalingų priemonių, jis nevažiuos dirbti. Tada jį paliko darbe ir surašė tarnybinį. Surašyti trys tarnybiniai. Rugpjūčio 8 d. pasakė, kad su tokia alga nesutinka ir nuėjo sutvarkyti traktoriaus. Tą dieną jis iš ryto šlavė gatves ir L. S. jam parašė žinutę, kad ji atvyks ir bus pasitarimas dėl algos. Pasibaigė pasitarimas. Ji atėjo apie 12.00 val. ir atsivedė vadybininkus (duomenys neskelbtini) ir L. M.. Tada jis pasakė, kad už tokią kainą dirbti nevažiuos, jeigu jam už tą patį darbą moka 700-800 Eur, o kitiems moka 1200 eurų. Pasakė, kad su tokiu algų skirtumu jis nedirbs, kad sutvarkys traktorių ir kas norės, tas galės važiuoti dirbti, kad nebūtų priekaištų. Gryna nesąmonė dėl jo elgesio susirinkimo metu. Tie patys žmonės ir tas pats susirinkimas, bet visų parodymai skirtingi. Jis nežino dėl kokių priežasčių darbdavys su juo nutraukė darbo sutartį. Žiemą jam sumažino atlyginimą iki 10 eurų. Jie paėmė jį ir neteisėtai išmetė. Nežino ką jiems padarė ir negali paaiškinti. Kai pradėjo dirbti, jam iš pradžių mokėjo tokią „stavkę“, bet ne pagal sutartį, nes sutartis tada buvo 5,14 dauginta iš 1,05 koeficiento. Jam mokėjo tik po 5 Eur už valandą. 2023 metais gaudavo 1200 Eur mažiausiai. 2024 metais, kai „stojo“ kita direktorė, alga sumažėjo 400 eurų, nors darbas tas pats, visos sąlygos tos pačios. Prašo, kad jam būtų sumokėta tas, kas jam priklauso. Jo darbai padaryti nepriekaištingai ir jis vienintelis buvo skatintas iš traktoristų. Pinigai buvo sąžiningai uždirbti. Už 2022 m. lauko darbų priedų nedamoką prašo 400 eurų ir už 2023-2024 metų 8 mėnesių suvaržytą laisvę be poilsio, be miego, be valgymo 12000 eurų. Tai yra pats minimumas. Tai būtų jo alga. Už 2023 metais naudojamą nuosavą mašiną, priekabą ir jo paties kurą 800 eurų. Už 2024 metais įdarbintus žmones, jam turėjo sumokėti po 200 eurų, bet nesumokėjo dar 120 eurų. Už neprimokėtas algas, šeštadienius, atostoginius – 400 eurų. Neturtinė žala 3000 eurų. Prašo 725 eurų už nepanaudotas atostogas. Išeitinės 1 mėnesio 1000 eurų. Už pravaikštas 2024 m. rugsėjo 6 d. – 2025 m. gegužės 15 d. – 8102 eurų. Viso 26547 eurų. Neturinė žala - tai žeminimas, paniekinimas, kad tu esi niekas, skausmai, pergyvenimai. Prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. pabaigoje 2025 metų pradžioje kreipėsi į darbdavį dėl neišmokėtų pinigų. Vaikščiojo pas jį kiekvieną dieną. Dėl jo pasirašymo, kad neturi pretenzijų dėl 2023 metų nepriemokų – tai yra didelė afera. Jam paskaitė lapą, sakė pasirašyti. Jis patikėjo ja. O pasikalbėjimas dėl algų buvo. Kai nueini pakalbėti pas viršininkę dėl algos - nei jai pasakysi, nei ji tau pasakys, vis sakydavo, ar maža alga, ar patenkintas.
6. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad buvo keli darbo ginčų procesai ir vienas pateiktas į teismą. Niekaip nepavyko ieškovui išaiškinti, kad darbo sutartyje nurodytos sumos yra su mokesčiais ir kad į rankas gaunama suma atsiskaičius mokesčius. Darbdavys aktyviai bendravo dėl atlyginimo. Už 2023 metus buvo pretenzijos, bet jos buvo išspręstos ir yra pasirašytas susitarimas, abiems šalims viskas yra aišku, šalys viena kitai jokių pretenzijų nebeturi. 2024 metų vasarą vėl ieškovas kėlė klausimus dėl darbo užmokesčio, kad jis nesutinka dirbti su tokiu užmokesčiu, koks nurodytas pasirašytoje darbo sutartyje. Jis atsisakė vykdyti jam priklausančias pareigas. Tai, kad jis buvo darbo vietoje, dar nereiškia, jog nebuvo padaryti darbo pažeidimai. Jis pats neginčijo, kad to darbo nedarė ir atsisakė vykdyti jam priklausančias pareigas. Birželio 12 ir birželio 17 dieną buvo kartotiniai atsisakymai. L. R. darbo kokybei darbdavys priekaištų tikrai niekada neturėjo. L. R. buvo darbštus darbuotojas. Birželio mėnesį įvykus tiems incidentams – asmeniniams darbuotojo streikams, buvo paprašyta L. R. parašyti paaiškinimus, jis juos parašė. Tada darbdavys turėjo teisinį pagrindą imtis griežtesnių sprendimų. Tomis pačiomis sąlygomis L. R. dirbo ir po birželio 17 d. Darbdavys suprato, kad gal jau situacija išsisprendė, nes galbūt birželį laikas buvo labiau įtemtas ir žinant L. R. būdą. Darbdavys rado kompromisus, L. R. buvo įspėtas, kad taip daryti nedera. Darbuotojui tie dokumentai buvo įteikti. Iš L. R. veiksmų akivaizdu, kad jis suprato dokumentų turinį. Darbuotojas gali derėtis ir kalbėtis dėl didesnio darbo užmokesčio, bet prisiėmęs pareigas ir pasirašęs darbo sutartį, tas pareigas turi vykdyti. Kurį laiką viskas buvo gerai, kompromisas buvo pasiektas. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad darbuotojas ir darbdavys už dalį laikotarpio jau yra susitarę ir ginčas išspręstas. Rugpjūčio mėnesį vėl kažkas atsitiko L. R. Vyko susirinkimas. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta kaip L. R. elgėsi per susirinkimą. L. R. sukėlė susirinkime skandalą, vartojo necenzūrinius žodžius, išvadino darbdavį vagimi. Apsisuko ir išėjo iš susirinkimo. Ir vėl atsisakė vykdyti savo darbo funkcijas. Darbdavio vertinimu, vėl nesilaikė darbo sutartyje sulygtų įsipareigojimų ir pareigybės aprašyme nustatytų privalomų darbuotojui vykdyti darbo funkcijų. Tada darbdavys ir priėmė sprendimą. Darbo priemonės žmogui duodamos ne kiekvieną kartą, o išduodamos vieną kartą. Įsitikinęs, kad bendrovė asmenims suteikė apsaugos priemones, kurios reikalingos pagal įstatymą. L. R. vėl atsisakė atlikti savo darbo funkcijas ir darbdavys priėmė tokį sprendimą. Darbuotojas kelia klausimus dėl atlyginimų, bet jų nesprendžia teisės aktų nustatyta tvarka. Jis visiškai negirdėjo paaiškinimų. Darbo kodekse 2023 metais lauko priedai buvo panaikinti. Palaiko argumentus dėl kasacinio teismo išaiškinimo. Iš esmės pažeidimai buvo tapatūs – atsisakymas vykdyti savo darbo funkcijas neturint tam teisinio pagrindo, teisinių pagrindų, kurie numatyti darbo kodekse, nėra. Todėl darbuotojas pažeidė įstatymo nuostatas ir savo pareigybės aprašymą. Atlyginimai visada buvo mokami. Neturtinės žalos reikalavimas turi būti pagrįstas tam tikrais objektyviais duomenimis. Jo vertinimu, paties ieškovo veiksmai – audringas pasirodymas susirinkime, nėra tinkamas elgesys. Pats ieškovas sukūrė tokias situacijas, kad sutriko darbas, kiti darbuotojai turėjo padaryti tuos darbus, ką turėjo padaryti L. R.. Turbūt ir kiti darbuotojai buvo dėl to nepatenkinti. Tokia nesklandi diena niekam nepatiko. Dėl neturtinės žalos – byloje nėra jokių duomenų apie pažeminimo, diskreditavimo atvejus. Priešingai, matyti, kad darbdavys stengėsi rasti kompromisą ir nesiėmė griežtesnių priemonių birželio mėnesį. Darbuotojas nelinkęs bendradarbiauti, nevertina savo veiksmų kritiškai, o juos vertina kaip savo teisę. Darbdavys, matydamas riziką, kad tokios situacijos gali pasikartoti, nes jos pasikartojo kelis kartus vasaros metu, priėmė tokį kraštutinį sprendimą neturėdamas kito pasirinkimo. Jokių antrų sutarčių žiemą sudaryti nereikia. Darbuotojas dirbo naktinį darbą, viršvalandžius ir priemokas gaudavo. Visiems darbuotojams buvo apmokama, nes tokių darbuotojų buvo ir daugiau. L. R. pasakymai, kad jo sąskaita buvo bandoma taupyti ir dėl to jis atleistas – neatitinka tikrovės. L. R. buvo geras darbuotojas, kai dirbdavo. Nėra normali verslo gamybinė praktika, kai darbuotojas leidžia sau atsisakyti dirbti, nors jo darbas tą konkrečią dieną suplanuotas. Mano, kad darbdavys padarė viską iš savo pusės ieškodamas kompromiso. Davė ne kartą darbuotojui galimybę savo veiksmus įsivertinti kritiškai, bet nepavyko. Todėl darbdavys priėmė sprendimą atsisveikinti su ieškovu. Byloje yra pateikti tarnybiniai pranešimai, prašymai pateikti paaiškinimus, paaiškinimai. Ieškovas nekėlė klausimo dėl terminų ir viskas yra atlikta įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, prašo jį atmesti pilna apimtimi. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Tarnybiniu pranešimu pagrindžiama, kad ieškovas per susirinkimą kėlė triukšmą. Darbdavys mokėjo darbo užmokestį, nustatytą darbo sutartyje ir už tuos laikotarpius, kuriuos nustato teisės aktai mokėti padidintu tarifu. Už 2022-2023 metus buvo inicijuoti atskiri ginčai, kurie buvo išspręsti teisės aktų nustatyta tvarka ir jie yra įsiteisėję. 2024 m. pavasarį buvo suderintos pozicijos ir raštu pasirašyti raštai, kad šalys L. R. klausimus, kurie buvo iškelti už atitinkamus mėnesius, išsiaiškino, pretenzijų viena kitai neturi. Vėliau darbo ginčų komisija pateikė sprendimą, kuris pateiktas byloje. To sprendimo ieškovas neginčijo ir klausimų nebekėlė. Ko ir už ką nemokėjo darbdavys - tokių duomenų byloje nėra ir byla ne apie tai. Ginčai už 2022-2023 metus jau yra išspręsti ir sprendimai jau įsiteisėję. Klausimas dėl išdirbtų valandų buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje ir jis yra išspręstas. Darbdavys visą laiką mokėjo atlyginimą pagal darbuotojo darbą, kuris fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Su žiniaraščiais darbuotojas visada turi teisę susipažinti. Darbuotojas gavęs atsiskaitymo lapelį gali ateiti paprašyti tų duomenų ir juos pasitikrinti, tačiau to ieškovas nedarė. L. R. visada reikšdavo pretenzijas, kad jo alga yra per maža. Alga buvo mokama tokia, kokia nustatyta darbo sutartyje. Darbdavys nėra gavęs pasiūlymų peržiūrėti algą ar darbo sutarties sąlygas. Visiems darbininkams standartinė darbo sutartis. Jokie įrodymai tyčia nebuvo sunaikinti. Dokumentus pildo darbuotojai savo ranka. Mėnesio pabaigoje jie priduodami vadovui. Tie dokumentai tampa neaktualūs praėjus vienam mėnesiui, todėl jie nėra saugomi ar archyvuojami. Darbuotojas, jei nepatenkintas tą mėnesį, gali kelti klausimus dėl savo atlikto darbo ir apmokėjimo. Prasipūtimai yra asmens duomenų tvarkymas ir jie yra aktualūs tik tuo metu. Vėliau duomenys nėra aktualūs ir jie nėra archyvuojami, saugomi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
7. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių teisinių padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta nagrinėti L. R. prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, jo grąžinimo į darbą ir išmokos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kadangi jis praleido kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015). CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų (tarp jų – atleidimo iš darbo) skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą (CPK 177, 178 straipsniai).
10. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis) (DK 231 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).
11. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2022 m. birželio 16 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2022 m. liepos 27 d. pakeista į neterminuotą darbo sutartį, pagal šią sutartį ieškovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms. Sutarties 1.2. punktu šalys sulygo, kad ieškovui bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis tarifinis atlygis už atidirbtą darbo laiką padaugintą iš 1,05 koeficiento. Ieškovas dirbo pas atsakovę laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. 2024 m. birželio 17 d. ieškovui buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl 2024 m. birželio 12 d. teritorijų priežiūros vadybininko E. B. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad jis 2024 m. birželio 12 d. atsisakė dirbti žolės pjovimo darbus nurodytose teritorijose ir nuo 6.35 val. iki 15.32 val. praleido laiką darbovietės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. birželio 20 d. ieškovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti ir dėl kito 2024 m. birželio 17 d. teritorijų priežiūros vadybininko E. B. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad L. R. 2024 m. birželio 17 d. vėl atsisakė vykdyti darbo užduotis, t. y. nuo 6.41 val. iki 15.44 val. praleido laiką darbovietės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. birželio 12 d. L. R. pateikė paaiškinimą, kad kol nesusitiks su (duomenys neskelbtini) padalinio direktore ir nepakalbės, nežada dirbti už 4,28 Eur per valandą. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. birželio 12 d. buvo darbo vietoje, paklausė dėl nemokėjimo už padarytus darbus, paskambino (duomenys neskelbtini), su kuria kalbėjo po 14 val. 2024 m. birželio 17 d. ieškovas pateikė dar vieną paaiškinimą, kad negauna darbo užmokesčio, todėl priverstas nedirbti ir kreiptis į instancijas dėl išaiškinimo kiek turi būti mokama. Nurodo, kad lauks pavedimo už skolas, bus darbo vietoje. 2024 m. rugpjūčio 8 d. teritorijų priežiūros vadybininkė L. S. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuo 12.00 val. atsisakė dirbti paskirtus miesto šaligatvių valymo darbus pagal tą dieną įteiktą valymo darbų grafiką. Jis nuo 12.00 val. iki 16.00 val. laiką praleido darbovietės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. Pagal patvirtintą darbo (pamainų) grafiką 2024 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas turėjo dirbti nuo 7.00 val. iki 16.00 val. 2024 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) vadovės A. S. ir teritorijų priežiūros vadybininkės L. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad L. R. 2024 m. rugpjūčio 8 d. vykusio susirinkimo metu, kuriame buvo aptariami jo darbai ir jo darbo užmokestis, kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo kolegas, sakydamas „koks debilas skaičiavo atlyginimą“, vadino kolegas vagimis. 2024 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kad susirinkimo metu išvis nieko neaiškino ir nekėlė balso, tik paklausė dėl savo darbo užmokesčio. Jam susirinkimo metu pasakė, kad nieko daugiau, nei dabar kad gauna, nemokės. Ieškovas dėl antro tarnybinio pranešimo paaiškino, kad tai yra nesąmonė, nes jis pasakė, kad už tokį žiauriai skirtingą atlygi nevažiuos tvarkyti gatvių, todėl tvarkė ir valė traktorių, bunkeri. 2024 m. rugsėjo 6 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pažymėta, kad ieškovas nuo 2024 m. birželio 12 ir 17 dienomis atsisakė vykdyti priskirtas darbo funkcijas, t. y. dirbti žolės pjovimo darbus nurodytose teritorijose ir tokiu būdu pažeidė (duomenys neskelbtini) pareiginių instrukcijų Nr. 57, 3.2 skyriaus „Pareigybės funkcijos“ 2 punktą. Ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą už antrą kartą per 12 mėnesių padarytą darbo pareigų pažeidimą.
12. Šio ginčo išsprendimui yra aktualios DK nuostatos. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą (DK 58 straipsnio 1 dalis). Viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį įstatymas numato darbuotojo per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis). Būtina sąlyga taikyti DK 58 straipsnyje numatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pažeidimo, kuri pasireiškia kaltu veikimu ar neveikimu. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą - visų pirma, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.
13. L. R. 2022 m. birželio 16 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) ir pasirašytinai buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareigine instrukcija PI Nr. 57, todėl jam buvo žinoma jo pareigybinė atsakomybė ir pareigos. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nenurodė, kad jam nebuvo žinoma, kokius darbus konkrečią dieną turi atlikti ir kurioje teritorijoje turės dirbti. Tai rodo, kad ieškovas suprato ir žinojo savo darbo funkcijas, kokias užduotis kiekvieną dieną turi atlikti. Taigi, 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. birželio 17 d. atsisakydamas dirbti žolės pjovimo darbus nurodytose teritorijose ir nuo 6.35 val. iki 15.32 val. praleisdamas laiką darbovietės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatlikdamas, kaip tai nurodyta darbovietės tarnybiniuose pranešimuose, L. R. padarė pažeidimą. Jis nevykdė jam paskirtų darbo funkcijų, kurias buvo įsipareigojęs vykdyti darbo sutarties pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 17 d. ir 2024 m. birželio 20 d. L. R. buvo pasirašytinai supažindintas su pranešimais apie padarytą darbo pareigų pažeidimą su reikalavimu paaiškinti. Ieškovas 2024 m. birželio 12 d., dviejuose 2024 m. birželio 17 d. paaiškinimuose, prierašu ranka po 2024 m. birželio 20 d. pranešimu apie padarytą darbo pareigų pažeidimą su reikalavimu paaiškinti, paaiškino, kad 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. birželio 17 d. atsisakė dirbti žolės pjovimo darbus, kadangi jam darbdavys yra skolingas, nesumoka jam priklausančio atlyginimo už jo padarytą darbą, taip pat nesutiko su nustatytu 4,00-4,28 Eur valandiniu tarifu, viršvalandžių ir darbo poilsio dienomis apmokėjimo dydžiu, reikalavo pabendrauti su atsakovės direktore. 2024 m. liepos 8 d. L. R. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir jis buvo įspėtas, kad per 12 mėnesių laikotarpį pakartotinai padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti su juo darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Iš į bylą išsireikalautos darbo ginčų komisijos darbo ginčo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. L. R. atžvilgiu buvo surašyti trys tarnybiniai pranešimai, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo metu, kuriame buvo sprendžiamas paties L. R. užmokesčio, darbo grafiko ir laiko klausimas, L. R. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo kolegas, atsisakė tą dieną, po pietų, važiuoti atlikti jam paskirtus darbus, nors iš ryto savo darbo funkcijas atliko tinkamai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. L. R. buvo pasirašytinai supažindintas su pranešimu apie padarytą darbo pareigų pažeidimą su reikalavimu paaiškinti. L. R. dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių savo kaltę neigė ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime nurodė, kad susirinkimo metu balso nekėlė, tik kėlė klausimą dėl atlyginimo. Taip nurodė, kad vykdomas mobingas, kadangi jis už tą patį darbą gauna 800 Eur, o kitas gauna 1200 Eur. Paaiškino, kad tą dieną darbo netęsė nuo 12.00 val. iki 16.00 val. pagal jam įteiktą užduočių grafiką, tačiau tvarkė ir valė traktorių, bunkerį. Teismo posėdžio metu L. R. parodė, kad visi susirinkime buvę asmenys nurodo skirtingas aplinkybes, tačiau iš į bylą pateiktų tarnybinių pranešimų matyti, kad susirinkime dalyvavę asmenys iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes. 2024 m. rugsėjo 5 d. L. R. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir jis buvo įspėtas, kad per 12 mėnesių laikotarpį pakartotinai padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti su juo darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. 2024 m. rugsėjo 6 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, kuriame pažymėta, kad ieškovas nuo 2024 m. birželio 12 ir 17 dienomis atsisakė vykdyti priskirtas darbo funkcijas, t. y. dirbti žolės pjovimo darbus nurodytose teritorijose ir tokiu būdu pažeidė (duomenys neskelbtini) pareiginių instrukcijų Nr. 57, 3.2 skyriaus „Pareigybės funkcijos“ 2 punktą. Ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą už antrą kartą per 12 mėnesių padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas 2025 m. rugsėjo 6 d. buvo pasirašytinai supažindintas su šiuo įsakymu.
14. Įstatymas numato, kad darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnis). Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas buvo nesąžiningas ieškovo atžvilgiu ir netinkamai vykdė savo, kaip darbdavio, pareigą atsiskaityti su savo darbuotoju. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kad atsakovas jam į jo asmeninę banko sąskaitą neišmokėjo atlyginimo iki 15 dienos už praėjusį mėnesį ir avanso iki 25 dienos už praėjusį mėnesį, kaip tai numatyta šalių darbo sutarties 1.2. punkte. Ieškovas turėjo teisę ginti savo pažeistas teisės, jei manė, kad atsakovė jo atžvilgiu elgėsi neteisingai, nesąžiningai vykdė darbdavio pareigas, netinkamai atsilygindavo už padarytą darbą, tačiau turėjo pasirinkti tinkamą teisių gynimo būdą. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas du kartus atsisakė dirbti žolės pjovimo darbus, sukėlė papildomų nepatogumų kitiems darbuotojams, kadangi jie turėjo padaryti tą darbą už jį. Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovo 2024 m. birželio 17 d. paaiškinimo matyti, kad jam buvo žinoma, jog ginčą dėl darbo užmokesčio, buvo galima spręsti kreipiantis į atitinkamas institucijas. Taip pat iš į bylą pateikto 2024 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad L. R. 2024 m. birželio 17 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusios 50000 Eur sumos, kurią apima neišmokėtas darbo užmokestis ir susijusios išmokos bei neturtinės žalos atlyginimas. Šiuo sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl atsakovės tinkamo atsiskaitymo su ieškovu 2022-2023 metais atitinkamais laikotarpiais. Darbo ginču komisija nusprendė L. R. prašymą tenkinti iš dalies ir jam priteisė 281,06 Eur darbo užmokesčio nepriemoką. Šio sprendimo nei viena iš šalių neskundė, todėl ginčas, dėl 2022-2023 metais atitinkamais laikotarpiais atsakovės atsiskaitymo su ieškovu, yra išspręstas.
15. Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, laiko, kad ieškovas padarė darbo tvarkos pažeidimus, kadangi 2024 m. birželio 12 ir 17 dienomis nevykdė savo darbo funkcijų, kurias buvo įsipareigojęs vykdyti pagal darbo sutartį. Taip pat ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. pusė dienos nevykdė savo darbo funkcijų ir pareigų, įžeidinėjo savo kolegas. Ieškinyje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų dėl objektyvių aplinkybių, kad nežinojo, kokias užduotis tą dieną turi atlikti. Ieškovas, jei ir manė, kad jo teisė į teisingą ir tinkamą darbo atlygį buvo pažeista, galėjo imtis tinkamų savo teisių gynimo būdų ir kreiptis į darbo ginčų komisiją. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovė jam nepervesdavo atlygio už darbą darbo sutartyje nustatytu laiku. Nepateikė algalapių, kurie patvirtintų, jog darbo užmokestis jam buvo paskaičiuotas netinkamai. Įvertinus šias visas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovas padarė darbo tvarkos pažeidimus.
16. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo per 12 mėn. padaro du tokius pat darbo pareigų pažeidimus. DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 6 nepateikta tokio paties darbo pareigų pažeidimo sąvoka ir kitaip neatskleista, kas pripažintina tokiu pačiu darbo pareigų pažeidimu. Ši sąlyga neturėtų būti aiškinama siaurai, kaip reikalavimas, kad pažeidimai būtų identiški, taip pat ir pernelyg plačiai – jog tokiu pačiu pažeidimu nebūtų pripažįstamas bet koks darbo pareigų pažeidimas. „Tokiu pačiu“ pažeidimu pripažintini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio. Tokio grupavimo pagrindu neturėtų būti bendro pobūdžio, visų pareigų atlikimui taikytinos nuostatos, kaip, pavyzdžiui, reikalavimas atliekant darbo funkcijas laikytis teisės aktų nuostatų. Be to, antrasis pažeidimas turi būti padarytas per 12 mėn. po to, kai darbuotojas, padaręs darbdavio nustatytą pirmąjį darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti, įspėjamas dėl galimo atleidimo padarius kitą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).
17. Sistemiškai aiškinant DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatas, antrasis darbo pareigų pažeidimas turi būti padarytas po to, kai darbuotojas, padaręs darbdavio nustatytą pirmąjį darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti, įspėjamas dėl galimo atleidimo padarius kitą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).
18. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. birželio 17 d. ieškovas padarė analogiškus pažeidimus – atsisakė vykdyti paskirtas darbo funkcijas. Prieš tai nurodytomis dienomis atsakovas atsisakė dirbti žolės pjovimo darbus nurodytose teritorijose ir tokiu būdu pažeidė (duomenys neskelbtini) pareiginių instrukcijų Nr. 57 (toliau – Pareiginės instrukcijos), 3.2 skyriaus „Pareigybės funkcijos“ 2 punktą, Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), punktus. 2024 m. rugpjūčio 8 d., nuo 12.00 val. iki 16.00 val. atsisakė dirbti paskirtus darbus šaligatvių valymo darbus ir tokiu būdu pažeidė Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), punktus, Pareiginės instrukcijos 3.2 skyriaus „Pareigybės funkcijos“ 4 punktą. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 8 d. neleistinai elgdamasis su kolegomis, rodydamas savo nepasitenkinimą ir nepagarbą kolegoms, nesilaikydamas etikos principų bendraujant su bendradarbiais, keldamas konfliktines situacijas, vartodamas necenzūrinius žodžius kitų darbuotojų akivaizdoje, padarė darbo pareigų pažeidimus, atitinkančius Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), punktus. 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažeidimas - atsisakė dirbti paskirtus darbus šaligatvių valymo darbus, remiantis pateiktu kasacinio teismo išaiškinimų, yra tapatus pažeidimams padarytiems 2024 m. birželio 12 ir 17 dienomis. 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažeidimas dėl neleistino elgesio su kolegomis nėra tapatus kitiems pažeidimams, tačiau pakanka bent dviejų tapačių pažeidimų, kad darbdavys turėtų teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo dėl darbuotojo kaltės, o šiuo atveju nustatyti net 3 tapatūs pažeidimai. 2024 m. birželio 17 d. ir 2024 m. birželio 20 d. L. R. buvo pasirašytinai supažindintas su pranešimais apie padarytą darbo pareigų pažeidimą su reikalavimu paaiškinti. Ieškovas dėl 2024 m. birželio 12 ir 17 dienos pažeidimų 2024 m. birželio 12 d., 2024 m. birželio 17 d., 2024 m. birželio 20 d. pateikė savo paaiškinimus. 2024 m. liepos 8 d. L. R. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir jis buvo įspėtas, kad per 12 mėnesių laikotarpį pakartotinai padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti su juo darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. 2024 m. rugpjūčio 8 d. L. R. padarė naujus pažeidimus. Taigi, naujas darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas po to, kai ieškovas, padarė atsakovės nustatytą pirmąjį darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio ieškovas pateikė pasiaiškinimą ir po to buvo įspėtas dėl galimo atleidimo padarius kitą pažeidimą. Nurodytų duomenų visuma, byloje surinkti duomenys, patvirtina tai, kad atsakovė laikėsi reikalavimų numatytų DK 58 straipsnio 4 dalyje atleisdama ieškovą iš darbo.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas, turi reikšmės darbdavio sprendimui, nes tokios aplinkybės parodo, ar darbdavys ateityje gali pasitikėti darbuotoju, kad jis pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ir nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Įvertinus aplinkybių visumą, darbdavys sprendžia ar galima darbuotoju pasitikėti. Jei išvardintos aplinkybės rodo darbuotojo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai tokį pasitikėjimo praradimą ir jo nulemtą darbdavio pasirinkimą nutraukti darbo santykius teismas gali pripažinti proporcinga priemone ginant darbdavio interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-441/2014, Nr. 3K-3-55-248/2018, e3K-3-130-701/2019).
20. Šios bylos aplinkybių kontekste ieškovas tris kartus atsisakė dirbti jam paskirtus darbus. 2024 m. birželio 12 d. atsisakė dirbti žolės pjovimo darbus nurodytose teritorijose ir nuo 6.35 val. iki 15.32 val. praleido laiką darbovietės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. birželio 17 d. vėl atsisakė vykdyti darbo užduotis, t. y. nuo 6.41 val. iki 15.44 val. praleido laiką darbovietės teritorijoje, tačiau jokių darbo funkcijų neatliko. 2024 m. liepos 8 d. L. R. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir jis buvo įspėtas, kad per 12 mėnesių laikotarpį pakartotinai padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti su juo darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Atsakovė pagrįstai galėjo manyti, kad po šių veiksmų atlikimo, L. R. kritiškai įvertino savo elgesį, nors kaltės ir nepripažino, kadangi jis elgėsi tinkamai, paskirstus darbus atlikdavo. Taip pat atsakovė pagrįstai galėjo galvoti, kad gali pasitikėti ieškovu, nes ieškovas buvo darbštus ir geras darbuotojas. 2025 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė surengė susirinkimą, kad būtų taikiai išspręsti klausimai dėl L. R. gaunamo atlygio už darbą, darbo grafiko ir laiko įskaitymo. Į šį posėdį buvo pakviestas L. R. ir jame dalyvavo, tačiau, kaip matyti iš pateiktų tarnybinių pranešimų, šio posėdžio metu L. R. elgėsi netinkamai. 2024 m. rugpjūčio 8 d., po susirinkimo, nuo 12.00 val. iki 16.00 val. L. R. atsisakė dirbti paskirtus darbus. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismas mano, kad darbdavys pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su L. R., kadangi pakartotinis ieškovo pažeidimas parodė, jog jis kritiškai neįvertino savo elgesio, toliau ignoravo nustatytą darbo tvarką ir prisiimtus įsipareigojimus, darbo funkcijų atlikimo svarbą, parodė nepagarbą kitiems darbuotojams.
21. Teismas visų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste daro išvadą, kad tenkinti ieškovo reikalavimą, pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtu, nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje darbuotojo elgesys tiek per 12 mėnesių laikotarpį padarant pakartotinius pažeidimus, tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimus, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio įsakymu su kuriuo darbuotojas supažindintas pasirašytinai tą pačią dieną. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ieškovas savo elgesiu sukūrė sau nenaudingą situaciją, tris kartus pažeidė pareigą atlikti jam darbdavio pavestas užduotis, nors ir pateikė pasiaiškinimus, tačiau turėjo pasirinkti tinkamą savo teisių ginimo būdą, todėl darbdavio priimtas įsakymas nutraukti darbo sutartį su ieškovu yra adekvatus padarytam pažeidimui.
22. Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas negrąžintinas į darbą, nes jo atleidimas yra teisėtas (Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis).
Kiti ieškinio reikalavimai
23. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalimi, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
24. Atsižvelgiant į visas prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovui per paskutinius dvylika mėnesių nuo pirmo pažeidimo padarymo padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimas, jis buvo teisėtai atleistas už darbo pareigų pažeidimus ir neteko teisės į išeitinę išmoką, išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2025 m. gegužės 15 d., kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios susikaupė priverstinės pravaikštos laikotarpiu, todėl reikalavimas dėl nurodytų išmokų ir kompensacijos priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
25. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo jam iš atsakovės priteisti 400 Eur dydžio nepriemoką už 2022 m., tačiau dėl šios nepriemokos 2024 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Šiaulių darbo ginčų komisija. Šio sprendimo ieškovas neskundė, todėl jis yra įsiteisėjęs ir galutinis.
26. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 800 Eur už 2023 m. ieškovo naudota nuosavą automobilį, priekabą ir jo užpiltą kurą atliekant darbines funkcijas ir likusius nesumokėtus 120 Eur, kuriuos atsakovė jam liko nesumokėjusi už jo įdarbintą žmogų. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų šias prašomas priteisti sumas, todėl šis ieškovo prašymas atmestinis kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
27. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 3000 Eur neturtinę žalą. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka.
28. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų su darbo santykiais susijusių teisių gynimo būdas, ir gali būti taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti darbdavio veiksmai (neveikimas), darbuotojo patirtos neturtinės žalos faktas, priežastinis neteisėtos darbdavio veikos ir darbuotojo patirtos neturtinės žalos ryšys, darbdavio kaltė. Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas šiuo atveju tenka darbuotojui – ieškovui (DK 151 str., CK 6.249-6.250 str., CPK 178, 185 str.).
29. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 255/2005).
30. Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
31. Nagrinėjamu atveju byloje teismas nustatė, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas jautė psichologinį spaudimą dėl sutarties nutraukimo yra nepagrįsta, kadangi įspėjimas dėl sutarties nutraukimo ieškovui buvo skirtas dėl jo paties padarytų pažeidimų. Be to, net ir būdamas įspėtas, ieškovas padarė pakartotinį pažeidimą. Kita ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovė ieškojo priežasčių, kurių pagrindu būtų galima ieškovą atleisti be jokių išmokų taip pat yra nepagrįsta, kadangi atsakovė ieškovą įspėjo įstatymų numatytą tvarka ir taikė įstatymo numatytus terminus, reikalavimus dėl ieškovo atleidimo. Tokių priemonių atsakovė ėmėsi dėl paties ieškovo padarytų trijų pažeidimų. Teismas nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl ieškinys ir šioje dalyje atmestinas
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsni 1 dalis).
33. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog už advokato suteiktas teisines paslaugas patyrė 2 994,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, šios išlaidos yra protingo dydžio, be to, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškinį pripažinus nepagrįstu ir atmetus, atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš ieškovo.
34. Iš ieškovo valstybei priteistinos teismo patirtos 55,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo L. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 994,75 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt keturių 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo L. R. 55,51 Eur (penkiasdešimt penkių 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.