Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1998 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir BK) 272 straipsnio 2 dalį 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su vienos antrosios dalies turto konfiskavimu;

2) Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 232¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 272 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme su 2 000 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 2 000 Lt turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 1 d. nutartimi veika iš BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių viešųjų darbų bausme;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. S.: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB „(duomenys neskelbtini)“) padarytą turtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 12 d. specialisto išvada Nr. 11-2382 (20), kurioje nurodyta, jog 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. spalio 20 d. receptuose, išrašytuose S. S. vardu, visus rankraštinius įrašus padarė S. S.. Nustatyti, ar gydytojos E. J. vadu pasirašė S. S. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Tiriamojoje dalyje nurodyta, jog lyginant gydytojos E. J. parašus, esančius 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. spalio 20 d. receptuose, išrašytuose S. S. vardu, su lyginamajam tyrimui pateiktais S. S. parašų ir rašysenos pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių nebuvo galima, nes tiriamieji parašai trumpi, paprastos sandaros, be to, pasirašyta kito asmens vardu (priedo b. l. 36-38).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.

Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014). Taigi Respublikinio priklausomybės ligų centro vaistų receptas neabejotinai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento sąvoką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. S. dvejuose Respublikinio priklausomybės ligų centro vaistų receptuose, su gydytojos E. J. spaudu, pats įrašė savo vardą, pavardę, gimimo metus ir adresą, surašė recepto tekstą, datą ir pasirašė ties gydytojos E. J. spaudu.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenimis, pareigūnės M. J. tarnybiniu pranešimu bei jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pateikta specialisto išvada. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu. Pažymėtina, jog nors specialisto išvadoje ir nenustatyta, jog parašas ties gydytojos E. J. spaudu yra S. S., tačiau kaltinamajam pripažinus dėl to kaltę, o specialisto išvadoje nepaneigus aplinkybės, jog pasirašyti galėjo pats S. S., teismas laiko, jog ši aplinkybė yra įrodyta.

Taip pat pažymėtina, jog kaltinime buvo neteisingai nurodyta, jog S. S. pasirašė ties gydytojos E. J. spaudu. Iš byloje esančių suklastotų dokumentų ir specialisto išvados matyti, jog Respublikinio priklausomybės ligų centro vaistų receptuose yra gydytojos E. J., o ne gydytojos E. J. spaudas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad, šios aplinkybės patikslinimas neturi įtakos kaltinamojo gynybai, nesunkina jo padėties, teismas tikslina, jog S. S. pasirašė ties gydytojos E. J. spaudu.

Taip pat tikslintina kaltinimo aplinkybė dėl receptų suklastojimo laiko. Patikslintame kaltinime (priedo l. 147) nurodyta, kad S. S. du tikrus dokumentus suklastojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 22 d., apie 15.50 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis teisme parodė, kad receptus, priešingai nei teigė ikiteisminio tyrimo metu, pirko tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nusipirko ir užpildė. Ikiteisminio tyrimo metu netiksliai nurodė, kad pirko prieš kelias dienas. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1 ir 3 dalimis, patikslina kaltinimo aplinkybę dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, nurodant, kad S. S., 2020 m. spalio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 22 d., apie 15.50 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti vaistų „Clonazepam“, suklastojo du Respublikinio priklausomybės ligų centro vaistų receptus su gydytojos spaudu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad S. S. tyčia, iš esmės vienu metu suklastojo du tikrus dokumentus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, jog nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

S. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su dokumento klastojimu. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę. S. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis ir niekada nedirbo (priedo b. l. 62), per paskutinius 3 metus daugiau nei 70 kartų baustas administracine tvarka, beveik visi pažeidimai dėl važiavimo viešuoju transportu neturint tam bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (priedo b. l. 63-94), anksčiau 13 kartų teistas, tačiau už tokio pobūdžio veiką teisiamas pirmą kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (priedo b. l. 55-61). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė te praėjus kelioms dienoms po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio paskelbimo, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas. Viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (priedo b. l. 50), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus skyriuje konsultuotas/gydytas nuo 2001 m. vasario 15 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (priedo b. l. 49). Kaltinamojo teigimu, jis registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas lygus maksimaliam šios rūšies bausmės dydžiui – 90 parų. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą (suklastoti 2 dokumentai – vaistų receptai, siekiant asmeninės naudos) ir pasekmes (dokumentais pasinaudota nebuvo, žala nepadaryta), teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei S. S. asmenybei.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 60 parų arešto.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 22 d., 15.50 val. iki 2020 m. spalio 23 d., 14.43 val. (viena para) (priedo b. l. 102-105). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Taigi matyti, kad naują nusikalstamą veiką S. S. padarė neatlikęs pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, te praėjus keturioms dienoms po 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio paskelbimo. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, S. S. paskirta bausmė bendrinama su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikant visišką bausmių sudėjimą.

Visgi, teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą baudžiamajame įstatyme nustatytam maksimaliam laikui. Ši išvada daroma atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tikslą, kuris susijęs su turima priklausomybe narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms bei kaltinamojo elgesį po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo: po šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo tik vieną kartą baustas administracine tvarka (2020 m. spalio 11 d. važiavo be bilieto), byloje nėra duomenų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai; teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, probacijos tarnyba taip pat nėra kreipusis į teismą dėl netinkamo pirmesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų vykdymo, ar nevykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad S. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštaraus teisingumo principui, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir mažins nusikalstamų veikų recidyvą, todėl paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, paliekant pirmesniu nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus.

S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (priedo b. l. 119-123), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos, asmens tapatybės kortelė grąžintina S. S..

V. Kiti klausimai

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vokas, kuriame yra suklastoti dokumentai – Respublikinio priklausomybės ligų vaistų receptai (2 vnt.) bei lyginamajam tyrimui pateikti S. S. eksperimentiniai rašysenos ir parašų pavyzdžiai (10 vnt.) (priedo b. l. 38), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir S. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į laisvės atėmimo bausmę S. S. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 22 d., 15.50 val. iki 2020 m. spalio 23 d., 14.43 val. (viena para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. S.:

- pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi;

- per 4 mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 9 d., atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.

Voką, kuriame yra suklastoti dokumentai – Respublikinio priklausomybės ligų vaistų receptai (2 vnt.) bei lyginamajam tyrimui pateikti S. S. eksperimentiniai rašysenos ir parašų pavyzdžiai (10 vnt.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinti S. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.