Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo V. J. (toliau – V. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria V. J. prašymas dėl bausmės sušvelninimo pagal naujai įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnių redakcijas, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo V. J. prašymas dėl 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo taikymo jo atžvilgiu ir baudžiamosios bylos peržiūrėjimo bei bausmės sušvelninimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) buvo pakeistos BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 179 ir 187 str. nuostatos. Šios nuostatos iš esmės reglamentuoja nusikaltimų recidyvą (BK 27 str.), atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.), ar kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 str.), bausmės skyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.), bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str.), švelnesnės, negu įstatyme numatyta bausmės skyrimą (BK 62 str.), taip pat šios nuostatos numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi energija ir ryšių paslaugomis (BK 179 str.) ir už turto sunaikinimą ar sugadinimą (BK 187 str.).

Nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BPK 3 str. 2 dalis). Sutinkamai su BPK 362¹ str. 1 d., įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aptarto teisinio reglamentavimo, išnagrinėjęs nuteistojo prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę ir įvertinęs visų 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) pakeistų BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 179 ir 187 str. nuostatų taikymo galimybę jo atžvilgiu, nuteistojo prašymą atmetė. Ir nors skundu apygardos teismui teigiama, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) pakeistų BK 62 str. 3 d. nuostatų taikymo galimybės V. J. atžvilgiu, tačiau tokie nuteistojo argumentai, atsižvelgiant į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio visumą, atmestini.

Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, teismas, spręsdamas klausimą dėl pasikeitusios BK 62 str. redakcijos taikymo nagrinėjamu atveju nurodė, jog minėtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) BK 62 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtintos švelnesnės bausmės skyrimo sąlygos nebuvo pakeistos, tiesiog nustatyti papildomi teismo veiksmai priėmus sprendimą skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. V. J. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BK 62 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų netaikė, apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę naujų BK 62 str. nuostatų pagrindu. Tokiai išvadai iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

Sutinkamai su BK 62 str. 1 d., teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Komentuojamo straipsnio antrojoje dalyje inter alia įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šios BK 62 str. nuostatos, vertinant jas 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) kontekste, nepakito. Tuo tarpu aptariamo straipsnio trečioji dalis įtvirtina teismo galimybes asmeniui skirti švelnesnę bausmę, esant BK 62 str. 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms ir jos taikymas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) pasikeitė antrojo BK 62 straipsnio 3 dalies punkto formuluote, vietoje „paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso straipsnio 56 str. 2 d.“, nustatant „paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje“, kas iš esmės leidžia pagrįstai teigti, jog tokiu atveju, kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo nustatytos BK 62 str. 1 d. ar 2 d. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant asmeniui gali būti skiriama švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, naujoji BK 62 str. 3 d. 2 p. formuluotė, kurią pakeitė 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.), nuteistojo prašomu peržiūrėti nuosprendžiu paskirtos bausmės atžvilgiu jokios reikšmės neturi.

Vertinant šias aplinkybes V. J. prašomo peržiūrėti 2014 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio kontekste matyti, kad skiriant nuteistajam bausmę už BK 294 str. 2 d. padarytą nusikalstamą veiką, Kauno apylinkės teismas vadovavosi BK 54-61 str. nuostatomis, kurių pagrindu, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo buvusius teistumus, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimą jis įvykdė per ankstesniu – 2013 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės atlikimo laikotarpį (paskirtos baudos nėra sumokėjęs), sprendė, kad V. J. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nėra linkęs keistis, ko pasėkoje, bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti V. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d., 58 str.), skyrė jam griežčiausią BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Švelnesnės negu įstatyme numatyta bausmės skyrimo klausimas nagrinėjamu atveju net nebuvo sprendžiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad BK 62 str. redakcijos pakeitimai, padaryti 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.), nagrinėjamu atveju V. J. atžvilgiu turėtų būti taikomi. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį ir dėl kitų bausmės švelninimo pagrindų, kurioje išdėstytiems motyvams iš esmės pritaria jų nekartodamas ir apeliacinės instancijos teismas, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.

Tuo tarpu nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės, kad jis serga tuberkulioze bei turi būti nuolat prižiūrimas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, būdamas pataisos įstaigoje negalėjo įsidarbinti, jokios reikšmės, sprendžiant jam jau paskirtos bausmės švelninimo klausimą, remiantis naujaisiais pakeitimais, neturi. Šio klausimo sprendimui reikšmingos tik tos aplinkybės, kurios egzistavo prašomo peržiūrėti nuosprendžio priėmimo metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.