Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 35 MGL (1318,10 eurų) bauda, sumokant iki 2018 m. spalio 14 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo miško žemės sklypas) priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, plynai iškirto ir išsivežė eglių 53 vnt., beržų 253 vnt., juodalksnių 389 vnt., tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią medieną, 10 000 eurų vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 10 000 eurų žalą.

Dėl grasinančių žinučių liudytoja parodė, kad ji su D. M. turėjo daug reikalų, negali komentuoti to, kas paimta iš konteksto. Turi reikalų su D. ir jo įmone dėl paskolų, dėl bankroto administratoriaus, dėl darbuotojų, na tokių reikalų, kurių viešinti nenorėtų.

Atsakydama į klausimą specialistė paaiškino, kad nuo kovo 25 d. įvyko pardavimas, todėl nuo kovo 25 d. savininkas jau turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmiausia UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypą įsigijo iš trijų moterų, tokiu atveju turėjo įrašyti į apskaitą ir užsipajamuoti pas save, nes pagal sutartį įvardinta miško žemė, tai turėjo būti užpajamuota 17 000 litų. Pardavus turėjo apskaitoje įforminti pardavimą. Pagal PMV sąskaitą faktūrą, tai bendrovė turėjo ir apskaičiuoti, ir sumokėti PVM. Mokestis nuo pardavimo sumos ir turėjo įrašyti į pardavimo pajamas. Jei būtų buvę PVM mokėtojai, tai turėjo būti atstatytas PVM. Dar vienas niuansas – įsigijo už 17000 litų, o pardavė už 2000 litų. Matosi, kad pardavė už penkis kartus mažesnę kainą. Ką jie pardavimo kainoje įrašė į sąnaudas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolių? Nuo kovo 25 d. šitas miškas su žeme buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Po 2011 m. kovo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo apskaitoje negalėjo apskaityti nei sklypo su mediena, nei atskirai medienos jokiu tarifu, tuo pačiu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą negalėjo būti įtraukiamos ir realizavus tokią medieną gautos pajamos.

Leidimo kirsti mišką išdavimas pats savaime nesuteikia pagrindo įtraukti į apskaitą pardavus medieną gautų pajamų. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė kažkokius kirtimus, tai turi būti ir dokumentas, patvirtinantis, kad ši įmonė įgijo teisę nusikirsti kažkiek miško ar kad pagal sutartį teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško kirtimo paslaugą. Jei jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašyta, įgaliojimų nebuvo gauta, tai ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą negalėjo būti traukta niekas, kas susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu sklypu, nes negali gauti pajamų iš to, ko nėra, kas tau nepriklauso.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų bei specialistės paaiškinimo, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių nustatymui reikšmingi ir kiti byloje esantys įrodymai, ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 290 straipsnio nustatyta tvarka.

2018 m. gruodžio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. pareiškime (1 t., b. l. 9-32) nurodyta, kad 2011 m. kovo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 3,66 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis 2011 m. balandžio 20 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2018 metų spalio pabaigoje jis pradėjo paruošiamuosius darbus dėl sklype esančio miško miškotvarkos projekto parengimo. Patikrinęs Valstybinės miškų tarnybos registrą pastebėjo, jog miškotvarkos projektas jau yra parengtas. Dėl informacijos apie miškotvarkos projektą kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, kuri informavo, kad miškotvarkos projektas miško kirtimo darbų vykdymui nurodytame žemės sklype buvo patvirtintas 2017 m. rugpjūčio 4 dieną. Iš pateikto miškotvarkos projekto matyti, kad jis yra išduotas buvusiam žemės sklypo savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Miškotvarkos projektą žemės sklypo savininko vardu yra pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. Ž.. Nuvykus į aukščiau nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą, paaiškėjo, jog 3,06 ha ploto teritorijoje augę miško želdiniai – medžiai, yra iškirsti. Tą patvirtina 2018 m. lapkričio 23 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Įvertinus miškotvarkos projekte pateiktus duomenis, preliminarus iškirstų medžių medienos likvidinis tūris sudaro apie 563 kubinius metrus.

Iš 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1967, (1 t., b. l. 154-158) matyti, kad šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 355 Lt perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3,6600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi pardavėja perdavė, o pirkėja priėmė visą parduodamą turtą, teises į jį, visą techninę, projektinę ir kitą dokumentaciją bei visus kitus su turto disponavimo teise susijusius dokumentus (2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties 12 punktas).

Iš 2011 m. kovo 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0591 (1 t., b. l. 86) matyti, kad ji išrašyta pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sklypus, dėl ginčo miško žemės sklypo nurodant: „Miškas su žeme (duomenys neskelbtini) k. Unikalus numeris (duomenys neskelbtini)“ „682,0551 € 2355,1626“. Sąskaitą išrašė buhalterė E. S..

Iš 2017 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b. l. 78-79) matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. ginčo miško žemės sklypo savininku Nekilnojamojo turto registre nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistravimo pagrindas – 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1967, įrašas galioja nuo 2011 m. balandžio 20 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio miškotvarkos projekto (1 t., b. l. 81-84) matyti, kad jis patvirtintas Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje 2017 m. rugpjūčio 14 d., jo rengėjas S. Ž., jame kaip savininkas nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis parengtas 2017 – 2026 metams.

Iš leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 038572 (1 t., b. l. 85) matyti, kad leidimą 2017 m. rugpjūčio 24 d. išdavė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas V. L., leidimas galioja iki 2017 m. gruodžio 21 d., leidime kaip miško savininkas nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2013 m. rugpjūčio 3 d., 2014 m. liepos 19 d., 2015 m. liepos 25 d., 2016 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų apie ketinimą kirsti mišką“ (1 t., b. l. 87-90) matyti, kad visi jie yra identiškos formos, visuose juose S. Ž. save nurodo kaip miško savininką arba jo įgaliotą asmenį.

Iš 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų priežiūros skyriaus rašto Nr. R2 (MŪPS)-20 (1 t., b. l. 55) matyti, kad patikrinus tarnybos miškų kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazėje, miško žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų pranešimų apie ketinimus kirsti mišką gauta ir registruota nebuvo.

Iš 2019 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4446-886/2019 (1 t., b. l. 39-41) matyti šia nutartimi patvirtina 2019 m. gegužės 27 d. taikos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus S. Ž., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos advokato padėjėjos A. P..

Iš valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. (3.1.6.)KAS-1471 „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 143-144) matyti, kad 2011 m. balandžio 12 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k., pagal 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1967. Prašymą pateikė direktorius D. M.. 2011 m. balandžio 20 d. nuosavybės teises įregistravo registratorius T. Ž., Nekilnojamojo turto registre savininku klaidingai įrašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rugsėjo 26 d. Registrų centro Kauno filiale buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. prašymas ištaisyti klaidą. Klaida buvo ištaisyta 2018 m. rugsėjo 27 dieną.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 12 d. prašymo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui (1 t., b. l. 153) matyti, kad buvo prašoma iki 2011 m. balandžio 27 d. įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisę į sklypą (duomenys neskelbtini) k., o prie prašymo pridėta 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1967.

Iš kaltinamojo gynėjo policijai 2019 m. kovo 25 d. siųsto el. laiško ir jo priedų (1 t., b. l. 164-180) matyti, kad ginčo miško žemės sklypo kirtimu ir medienos pardavimu rūpinosi, su tuo susijusius dokumentus pasirašinėjo kaltinamasis.

Iš 2011 m. vasario 1 d. tarpusavio įsipareigojimų, pasirašytų S. Ž., D. M. ir liudytojos E. S. (2 t., b. l. 116) matyti, dėl kokių D. M. pasitraukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąlygų susitarė S. Ž., liekantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, ir D. M., perleidžiantis savo turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas S. Ž..

Iš Lietuvos notarų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. S-484 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ ir jo priedų (2 t., b. l. 138-185) matyti, kad sudarant ginčo miško žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ją tvirtinusiai notarei be kitų dokumentų buvo pateikti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. Ž. 2011 m. kovo 24 d. sprendimas, kurio 2 punktu nuspręsta parduoti mišką su žeme, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2355 Lt (2 t., b. l. 168); UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų 2011 m. kovo 25 d. sprendimas, kurio 2 punktu nuspręsta pritarti bendrovės vadovo sprendimui parduoti mišką su žeme, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2355 Lt (2 t., b. l. 169). Taip pat matyti, kad ginčo miško žemės sklypo perleidimo sandorį tvirtinusios notarės 2011 m. kovo 28 d. pranešime Registrų centrui kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjas nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko savo turto – miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., augusių eglių 53 vnt., beržų 253 vnt., juodalksnių 389 vnt., kadangi jie buvo iškirsti ir išvežti, t. y. šis turtas buvo pagrobtas. Kaltinamasis neginčija to fakto, kad jis veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nurodytame UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sklype nukirto ir išvežė nurodytą kiekį nurodytos rūšies medienos. Duodamas parodymus kaltinamasis iš esmės neginčijo ir kaltinime nurodomo medienos iškirtimo ir išvežimo laikotarpio, t. y. nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėnesio. Aplinkybę dėl miško kirtimo laikotarpio patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui, kurio išdavimo data 2017 m. rugpjūčio 24 d., o galiojimo data nurodyta iki 2017 m. gruodžio 21 d., ginčo miško žemės sklypo kirtimo ir medienos pardavimo dokumentai, kurių visų datos yra 2018 m. pradžia (2018 m. sausio 12 d. sudaryta medienos traukimo darbų rangos sutartis, o 2018 m. kovo 2 d. išrašyta paskutinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų rąstų PVM sąskaita faktūra).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo miško žemės sklypo nuosavybės teisę perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytos sutarties 12 punktas, numatantis, kad pardavėja perdavė, o pirkėja priėmė visą parduodamą turtą, teises į jį, o taip pat 2011 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0591, išrašyta pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduodamą ginčo miško žemės sklypą įvardinant kaip „Miškas su žeme (duomenys neskelbtini) Unikalus numeris (duomenys neskelbtini)“ leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su mišku. 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti, po 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2018 m. kovo mėn. nebuvo sudaryta jokių sandorių dėl ginčo miško žemės sklypo. Vadinasi, kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn.) ginčo miško žemės sklypas su mišku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, t. y. tiek kaltinamajam, tiek jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetimas turtas.

Aplinkybės, kad veikos padarymo metu ginčo miško žemės sklypas su mišku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, nepaneigia ir byloje esanti 2019 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4446-886/2019, kuria patvirtina 2019 m. gegužės 27 d. taikos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatyta, jog šalys pareiškia, kad visa iškirsta mediena nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn., tuo tarpu taikos sutartis ir minėta jos nuostata buvo patvirtinta tik 2019 m. gegužės 27 d., o įsigaliojo dar vėliau. Be to, taikos sutarties sąlygas nustatė jos šalys abipusių nuolaidų būdu, siekdamos išvengti tolimesnio bylinėjimosi, t. y. taikos sutarties sąlygos nėra teismo išnagrinėjus bylą nustatytos aplinkybės.

Kalbant apie nusikalstamos veikos dalyką pažymėtina ir tai, jog byloje apklausta specialistė paaiškino, kad nuo 2011 m. kovo 25 d. ginčo miško žemės sklypas su mišku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Po 2011 m. kovo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo apskaitoje negalėjo apskaityti nei sklypo su mediena, nei atskirai medienos jokiu tarifu, tuo pačiu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą negalėjo būti įtraukiamos ir realizavus tokią medieną gautos pajamos.

Ginčo, kad pagrobto turto vertė 10 000 Eur, byloje nekilo.

Dėl nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės pažymėtina, kad kaltinamasis S. Ž. viso proceso metu savo kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neigė ir nurodė, kad nepagrobė svetimos medienos, o tik įgyvendino jo ir D. M. 2011 metais sudarytą žodinį susitarimą, pagal kurį mediena, kurios pagrobimu jis kaltinamas, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.

Neigdamas savo kaltę, kaltinamasis pateikė versiją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę į iškirstą ir parduotą medieną, kad ši mediena priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ginčo miško žemės sklypas iki pat 2018 m. gruodžio mėnesio buvo apskaitomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip ilgalaikis turtas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad nors ir buvo pasirašyta 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo miško žemės sklypą perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iki pasirašant šią sutartį jis ir D. M. dar buvo sudarę žodinį susitarimą dėl papildomų sąlygų. Kaltinamojo teigimu, jis ir D. M. buvo žodžiu sutarę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lieka žemė ir antra eilė miško, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pirma eilė miško ir kaltinamasis ją nusikerta. Tačiau, kad būtų galima vykdyti kirtimą, dar reikėjo palaukti. Visa tai buvo įtraukta į žodinį susitarimą, numatant, kad atėjus laikui, kaltinamasis mišką nusikerta. 2017 metais kaltinamasis pasitikrino, kad ginčo miško sklypas registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, pats padarė miškotvarkos projektą. Valstybinė miškų tarnyba pasižiūrėjo, pasitikrino nuosavybės teisę ir derino projektą. Po to kaltinamasis kreipėsi į Valstybinę miškotvarkos tarnybą, kuri taip pat atlieka šias procedūras ir tvirtina projektą. Tuomet su miškotvarkos projektu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, kuri išdavė leidimą kirsti mišką.

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, jog jo veiksmuose nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios, tačiau byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai paneigia kaltinamojo teikiamą versiją. Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas D. M. parodė, kad visos ginčo miško žemės sklypo perleidimo sandorio aplinkybės buvo aptartos ir surašytos pas notarą, jokių papildomų žodinių ar raštiškų susitarimų nebuvo. Liudytojas atsisakė dividendų ir pardavė akcijas kaltinamajam. Susitarė dėl sąlygų, pabaigė objektus, pelną pasidalino. Liudytojas nurodė, kad turi pasirašytą susitarimą, kaip jie viską pasiskirstė tarpusavyje. Visus miškus pasidalino per pusę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 metų rugsėjo mėnesį, t. y. po 7 metų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė pasitikrinti visus nusipirktus miškus ir imtis ūkinių priemonių, kurios bus leidžiamos tuose miško sklypuose. Patikrinę rado, kad vienas miškas iškirstas. Valstybinėje miškų tarnybos bazėje pamatė, kad yra parengtas miškotvarkos projektas ir projekto autorius yra S. Ž.. Tuomet kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, kad gautų miškotvarkos projektą, o vėliau – į Registrų centrą ir Registrų centre pamatė, kad ginčo miško žemės sklypo nuosavybė įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Registrų centras ištaisė klaidą.

Liudytojo D. M. parodymus apie tai, kad visos ginčo miško žemės sklypo perleidimo sąlygos buvo numatytos 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje ir jokių papildomų susitarimų nebuvo sudaryta, patvirtina kiti byloje surinkti patikimi duomenys.

Iš S. Ž., D. M. ir liudytojos E. S. 2011 m. vasario 1 d. pasirašytų tarpusavio įsipareigojimų matyti kaltinamojo ir D. M. nepasitikėjimas vienas kitu sprendžiant turto pasidalinimo klausimus: tarpusavio įsipareigojimai ne tik kad buvo išdėstyti raštu, bet ir pasirašyti liudytojos akivaizdoje. Jau vien ši aplinkybė paneigia kaltinamojo versiją, kad tarp jo ir D. M. galėjo būti sudarytas žodinis susitarimas dėl nekilnojamojo turto, t. y. ginčo miško žemės sklypo, pasidalinimo sąlygų, kurios nenumatytos notaro patvirtintoje sutartyje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. Ž. 2011 m. kovo 24 d. sprendimo 2 punktu nuspręsta parduoti mišką su žeme, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2355 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų 2011 m. kovo 25 d. sprendimo 2 punktu nuspręsta pritarti bendrovės vadovo sprendimui parduoti mišką su žeme, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2355 Lt. 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties 12 punkte numatyta, kad šia sutartimi pardavėja perdavė, o pirkėja, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, priėmė visą parduodamą turtą, teises į jį. 2011 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0591 išrašyta nurodant, kad parduodamas „Miškas su žeme (duomenys neskelbtini)“. Iš nurodytų rašytinių įrodymų matyti aiškiai išreikšta UAB „(duomenys neskelbtini)“ valia už 2355 Lt perleisti ne tik sklypą, bet ir ant jo esantį mišką. Ir ta valia buvo įgyvendinta pasirašant 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta notarė R. S. parodė, kad jeigu parduodamas miškas, tai parduodama viskas, kas yra miške, įskaitant ir medžius, o jeigu yra daroma kažkokia išlyga, šalys turi tai įrašyti į sutartį. Šiuo atveju sutarties šalys į jos tvirtintą sutartį neprašė įrašyti sąlygos, kad perleidžiamas tik sklypas be miško. Kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino, kad jis notarei nereikė jokių pastabų dėl pirkimo-pardavimo sutarties turinio, kad sutarties sąlygos jam tiko. Visi šie įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ginčo miško žemės sklypą su mišku ir tai atitiko kaltinamojo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko bei direktoriaus, valią.

Kaltinamojo teiginį, kad tarp jo ir D. M. buvo žodinis susitarimas, jog po ginčo miško žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į šį sklypą Nekilnojamojo turto registre nebus registruojama tol, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsikirs jai priklausančių medžių, taip pat paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ginčo miško žemės sklypo perleidimo sandorį tvirtinusios notarės 2011 m. kovo 28 d. pranešime Registrų centrui kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjas nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 12 d. prašymo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisę į ginčo miško žemės sklypą buvo prašoma įregistruoti iš karto po 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Iš valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. (3.1.6.)KAS-1471 matyti, kad 2011 m. balandžio 12 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1967. 2011 m. balandžio 20 d. nuosavybės teises įregistravo registratorius T. Ž., Nekilnojamojo turto registre savininku klaidingai įrašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rugsėjo 26 d. Registrų centro Kauno filiale buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas ištaisyti klaidą. Klaida buvo ištaisyta 2018 m. rugsėjo 27 dieną. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą iki 2018 m. rugsėjo 27 d. nebuvo įregistruota ne todėl, kad buvo įgyvendinamas kaltinamojo nurodomas tariamai buvęs žodinis susitarimas, o dėl registratoriaus T. Ž. klaidos.

Žodinio susitarimo buvimo faktą paneigia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis miškotvarkos projekto rengimo, leidimo kirsti mišką gavimo bei miško kirtimo klausimų nederino su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamojo teiginį, kad jis iki šiol yra įsitikinęs, kad veikė teisėtai, paneigia ir paties kaltinamojo duoti parodymai bei rengti dokumentai. Kaip parodė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, kadangi žodinio susitarimo pagrindu miškas liko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai ši įmonė įsipareigojo atlikti bei atliko ir miško priežiūrą. Šį savo teiginį kaltinamasis įrodinėjo remdamasi byloje esančiais savo paties pildytais 2013 m. rugpjūčio 3 d., 2014 m. liepos 19 d., 2015 m. liepos 25 d., 2016 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimais apie ketinimą kirsti mišką. Matyti, kad visais atvejais buvo užpildyta Pranešimo apie ketinimą kirsti mišką formos redakcija, įsigaliojusi tik 2015 m. spalio 3 d., (Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055, 6 priedas). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad nurodyti pranešimai buvo pildomi ne juose nurodytais terminais ir ne juose nurodytais tikslais, o kaltinamajam siekiant sukurti įrodymus savo gynybinei versijai pagrįsti.

Liudytoju byloje apklaustas V. L. parodė, kad visais atvejais, kai pagal teisės aktus privaloma pildyti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, tokie pranešimai turi būti registruoti Valstybinėje miškų tarnyboje. Iš 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų priežiūros skyriaus rašto Nr. R2 (MŪPS)-20 matyti, kad patikrinus tarnybos miškų kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazėje, miško žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų pranešimų apie ketinimus kirsti mišką gauta ir registruota nebuvo. Šios aplinkybės taip pat patvirtina faktą, kad pranešimai buvo pildomi ne juose nurodytais terminais ir ne juose nurodytais tikslais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pranešimai apie ketinimą kirsti mišką užpildyti nurodant datas, kuomet paties kaltinamojo ir liudytojos E. S. teigimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nevykdė veiklos. Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. pradžios iki 2016 m. vidurio nevykdė jokios veiklos, paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė pagal žodinį susitarimą prisiimtą įsipareigojimą atlikti miško priežiūrą.

Toks pranešimų apie ketinimą kirsti mišką pildymas atgaline data, teismo vertinimu, tik patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad jis iškirto ir išsivežė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausančią medieną ir kad nėra jokių įrodymų, kuriais būtų galima paneigti jo kaltę. Akivaizdu, kad būdamas tikras, jog mišką iškirto teisėtai, kaltinamasis nebūtų pildęs pranešimų apie ketinimą kirsti mišką atgaline data.

Nors duodama parodymus liudytoja E. S. patvirtino kaltinamojo versiją apie žodinio susitarimo buvimą ir apie jo sąlygas, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, laiko juos nepatikimais ir jais nesivadovauja. Visų pirma, akivaizdus šios liudytojos šališkumas ir kaltinamojo palaikymas. S. Ž. ir D. M. nusprendus pasidalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, liudytoja toliau liko dirbti su kaltinamuoju ir visą laiką domėjosi kaltinamajam priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, padėjo finansiniais klausimais. Tuo tarpu dėl D. M. liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turi reikalų su juo ir jo įmone dėl paskolų, dėl bankroto administratoriaus, dėl darbuotojų, tokių reikalų, kurių viešinti nenorėtų, todėl akivaizdu, kad liudytojos ir D. M. santykiai yra įtempti. Pats D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po kreipimosi į policiją iš E. S. yra gavęs grasinamo pobūdžio žinučių. Visų antra, jos duotus parodymus paneigia pačios liudytojos rengta 2011 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0591, išrašyta pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje prie parduodamo ginčo miško žemės sklypo kainos yra konkrečiai įvardintas parduodamas objektas „Miškas su žeme (duomenys neskelbtini)“. Visų trečia, nurodyti liudytojos E. S. parodymai neatitinka byloje esančių objektyvių rašytinių duomenų.

Esant tokiai situacijai, kaltinamojo kaltės nepripažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Byloje buvo keliamas ne tik kaltinamojo kaltės, bet ir subjekto tinkamumo klausimas. Gynėjas pažymėjo, kad leidimas miškui kirsti išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, miško kirtimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, pajamas gavo ir jas deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcininko turtas yra atskirtas nuo bendrovės turto, todėl S. Ž. negali būti pripažintas kaltu, nes šiuo atveju nusikalstamą veiką galėjo padaryti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nesutinka su tokia gynėjo pozicija. BK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Galimybė už šią nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir patį juridinį asmenį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia fizinio asmens, t. y. S. Ž., baudžiamosios atsakomybės.

Teismas taip pat nesutinka su kaltinamojo gynėjo pozicija, kad šiuo atveju nėra vieno iš būtinų BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymio – slaptumo. Gynėjas pažymėjo, kad S. Ž. veiksmai, susiję su leidimo kirsti mišką gavimu, miško kirtimo darbų atlikimu, medienos realizavimu, pajamų realizavus medieną apskaitymu, yra vieši, viešai deklaruojami, atlikti įstatymo nustatyta tvarka, o kaltinamojo, veikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, veiksmuose nebuvo siekio slapta pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Teismas su tokia gynėjo pozicija nesutinka. Teismo nuomone, kaltinamasis miškotvarkos projektą rengė ir leidimą kirsti mišką gavo ne siekdamas viešumo, o siekdamas sudaryti palankias sąlygas medienos pagrobimui, be to, iškirtus mišką be leidimo kaltinamajam būtų grėsusi atsakomybė ne tik už pagrobtą medieną, bet ir už gamtai padarytą žalą. Faktas, kad Nekilnojamojo turto registre registruojant 2011 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį per klaidą nebuvo įrašytas naujasis ginčo miško žemės sklypo savininkas ir savininku liko nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik palengvino kaltinamajam galimybę įvykdyti nusikalstamus ketinimus, bet ir sudarė sąlygas veikti slaptai. Kaip parodė liudytoju apklaustas V. L., institucija netikrina registro išrašo, ar registro duomenų bazėje teisingai nurodytas savininkas. Institucijos atsakinga, kad tinkamai užregistruotam savininkui būtų išduodamas tinkamas leidimas, tačiau nuosavybės teisėtumo tikrinimas neįeina į jos kompetenciją. Nei leidimą kirsti mišką išdavęs liudytojas V. L., nei miško kirtime dalyvavęs rangovas, nei medienos pirkėjai nesuprato ir negalėjo suprasti bei pastebėti, kad vykdoma miško vagystė, kadangi pasinaudodamas klaidingu Nekilnojamojo turto registro įrašu kaltinamasis sudarė įspūdį, kad leidimą kirsti mišką gauna, mišką kerta bei medieną parduoda miško savininkas.

Gynybos pozicija, kad esant ikiteisminio tyrimo metu nustatytiems objektyviems duomenims, patvirtinantiems, kad leidimas kirsti mišką buvo gautas neteisėtai (apgaule), S. Ž. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, laikytina nepagrįsta. Teismas pažymi, kad šiuo atveju kaltininkas apgaulę panaudojo ne tiesiogiai įgyjant turtą, o tik sudarydamas sau galimybę lengviau „prieiti“ prie šio turto. Turtas buvo užvaldytas prieš savininko valią, o ne savininkas jį perleido suklaidintas apgaulės, todėl veika teisingai kvalifikuota kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Visos paminėtos aplinkybės rodo, jog pasitvirtino kaltinimas, kad S. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, plynai iškirto ir išsivežė eglių 53 vnt., beržų 253 vnt., juodalksnių 389 vnt., tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią medieną, 10 000 eurų vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 10 000 eurų žalą. Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. Ž. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes. Teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta žala jau yra atlyginta. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 8). Tačiau S. Ž. yra teistas 2018 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. už to paties pobūdžio nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 12-14). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 50), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 49). Kaltinamasis yra dirbantis (2 t., b. l. 11).

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, S. Ž. parinktina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena švelniausių bausmės rūšių – bauda. Nors prokurorė, motyvuodama tuo, kad S. Ž. yra teistas 2018 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir neišnykus teistumui vėl padarė tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam pareiga sumokėti nurodytu nuosprendžiu paskirtą baudą atsirado 2018 m. gegužės 14 d., t. y. jau po to kai buvo padaryta veika, dėl kurios iškelta esama baudžiamoji byla. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo baudos bausmė neveikia ir kad jam reikalinga parinkti griežtesnę bausmės rūšį, o ypatingai susijusią su laisvės atėmimu.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, yra dirbantis, todėl pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaip bauda yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks S. Ž., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, S. Ž. skirtinos baudos dydis nustatytinas kiek didesnis, nei minimalus ir skirtina – 80 MGL (4 000 eurų) dydžio bauda.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. spalio 24 dienos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Kadangi nusikalstama veika padaryta turtinė žala yra atlyginta, o turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas kaltinamojo atžvilgiu netaikytinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 69-70) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 80 MGL (4 000 (keturių tūkstančių) eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti S. Ž. per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti S. Ž., kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.