- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-97-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59958-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- S. Ž.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, plynai iškirto ir išsivežė eglių 53 vnt., beržų 253 vnt., juodalksnių 389 vnt., tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią medieną, 10 000 Eur vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 10 000 Eur žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. Kaltinamasis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, priėmęs sprendimą parduoti mišką su žeme ir kaip akcininkas šį sprendimą patvirtinęs bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs 2011 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį, gerai žinojo, kad ginčo miško žemės sklypas yra perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn su mišku ir, kad šiame sklype esantis miškas laikytinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetimu turtu. Kaltinamasis turėjo ir galėjo žinoti, kad Nekilnojamojo turto registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo miško žemės sklypo savininku paliktas per klaidą, tuo labiau, kad pati 2011 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kurią pasirašė kaltinamasis ir kurios turinys kaltinamajam buvo žinomas, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota.
1.2. Kaltinamajam buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei jam, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra perleidusi jokių teisių į ginčo miško žemės sklypą. Todėl rengdamas miškotvarkos projektą, išsiimdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu leidimą kirsti mišką, išskirsdamas ir išveždamas mišką, t. y. grobdamas svetimą turtą, kaltinamasis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė.
1.3. Kaltinamasis apgaulę panaudojo ne tiesiogiai įgyjant turtą, o sudarydamas sau galimybę lengviau „prieiti“ prie šio turto. Turtas buvo užvaldytas prieš savininko valią, o ne savininkas jį perleido suklaidintas apgaulės, todėl veika teisingai kvalifikuota kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį - S. Ž. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodo šiuos motyvus:
3.1. pirmosios instancijos teismas išvadą dėl tyčios S. Ž. veiksmuose, t. y. kad jis turėjo tikslą ir norėjo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai priklausantį mišką, padarė formaliai, jos tinkamai nemotyvuodamas. Apeliantas teigia, kad šalių susitarimu buvo nustatyta 7 kartus mažesnė miško valdos įsigijimo kaina dėl žodinio susitarimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lieka žemė ir antra eilė miško, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirma eilė miško, kurią jis gali nusikirsti. Tačiau teismas S. Ž. paaiškinimus neteisingai įvertino kaip jo paties poziciją ir savo veiksmų interpretaciją.
3.2. S. Ž., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kreipdamasis į valstybines ir privačias institucijas siekiant gauti leidimą kirsti mišką ir vėliau jį realizuoti, neslėpė savo tapatybės, tai yra atliko visus veiksmus identifikuodamas tiek save, tiek jo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bet kuris suinteresuotas asmuo laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. leidimo kirsti mišką išdavimo dienos iki šios dienos turėjo ir turi galimybę žinoti, kas atliko miško kirtimo darbus miško valdoje. Visi S. Ž. veiksmai buvo atliekami viešai, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
3.3. Teismas visiškai nepagristai neįvertino liudytojo D. M. parodymų jų patikimumo aspektu. D. M. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai dėl tarp S. Ž. ir D. M. susiklosčiusių konfliktinių santykių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo konkuruoti tame pačiame verslo sektoriuje.
3.4. Pažymėjo, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys išsprendė civilinio ginčo dalyką, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi nutraukta ir įsiteisėjusi. Tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai S. Ž., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai D. M., kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko yra draudžiama, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės tęsti civilinio ginčo dėl 2011 m. kovo 25 d. sandorio. Tačiau teismas S. Ž. ir D. M. pasirašytos bei teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nevertino.
3.5. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo. Teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalies, sudėties požymių buvimo veiksmuose ar S. Ž. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, o taip pat dėl jo kaltės, nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, todėl priimtas nuosprendis dėl S. Ž. laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad S. Ž. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant S. Ž. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę į iškirstą ir pagrobtą medieną, kad ši mediena priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. S., ginčo miško žemės sklypo nuosavybės teisę perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su jame esančiu mišku. 2011 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartis yra galiojanti, ši sutartis atitiko jų valią, sutarties sudarymo metu šalims buvo išaiškinta sutarties prasmė ir pasekmės.
9. Teisėjų kolegija nuteistojo nurodytą versiją, kad jis nepagrobė svetimos medienos, o tik įgyvendino jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. M. 2011 metais sudarytą žodinį susitarimą, pagal kurį mediena buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, atmeta kaip gynybinę, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad po 2011 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nebuvo sudaryta jokių sandorių dėl ginčo miško žemės sklypo. Liudytojas D. M. patvirtino, kad jokių papildomų žodinių ar raštiškų susitarimų nebuvo, o visos sandorio sąlygos buvo patvirtintos notaro. Notarė R. S. taip pat patvirtino, kad jeigu parduodamas miškas, tai parduodama viskas, kas yra miške, įskaitant ir medžius, o jeigu yra daroma kažkokia išlyga, šalys turi tai įrašyti į sutartį. Šiuo atveju sutarties šalys į jos tvirtintą sutartį neprašė įrašyti jokios sąlygos. Taigi, byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. Ž. žinojo ir suprato, jog veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą su jame esančiu mišku, kad nuo sutarties patvirtinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko nuosavybės teisės į ginčo sklypą, kad jame esantis miškas perleistas kitam asmeniui, tačiau vis tiek inicijavo veiksmus miško iškirtimui svetimame žemės sklype.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad po sandorio sudarymo 2011 m. balandžio 12 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą pagal 2011 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau Nekilnojamojo turto registre registruojant 2011 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį per klaidą nebuvo įrašytas naujasis ginčo miško žemės sklypo savininkas ir savininku liko nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rugsėjo 26 d. Registrų centro Kauno filiale buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas ištaisyti klaidą, kuri buvo ištaisyta 2018 m. rugsėjo 27 d. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą iki 2018 m. rugsėjo 27 d. nebuvo įregistruota dėl VĮ Registrų centro registratoriaus klaidos.
11. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad S. Ž. 2017 m. liepos 4 d. gavus duomenis iš VĮ Registrų centro, kad parduotas miško sklypas nuosavybės teise įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis viešais savo veiksmais ir laikantis įstatymų nustatytos tvarkos gavo leidimą kirsti minėtą mišką, nepaneigia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. Ž., priėmęs sprendimą parduoti žemės sklypą su mišku ir pasirašęs 2011 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį, žinojo ir suprato, jog ginčo miško žemės sklypas yra perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, tačiau, pasinaudodamas VĮ Registro centro padaryta technine klaida, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gavo leidimą kirsti mišką, jį iškirto ir išsivežė. Taigi, nors nuteistasis neigia savo kaltę dėl vagystės, teigdamas, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad tokiu būdu S. Ž. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė bei savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
12. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta taikos sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Eur sumą už atliktus miško kirtimus ir iškirstą medieną. Taigi, šia taikos sutartimi jau išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas. Priešingai nei teigia apelianto atstovas, minėta teismo nutartis neturi įtakos S. Ž. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui ir nėra kliūtis baudžiamajai atsakomybei kilti, kadangi nustačius vagystės požymius, veika, nepriklausomai nuo civilinio proceso rezultatų, turi būti vertinama kaip nusikaltimas.
13. Tuo pačiu kolegija pabrėžia, jog šis faktas, kad už iškirstą mišką bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 10 000 eurų suma, dar kartą paneigia nuteistojo paaiškinimus apie neva sudarytus žodinius susitarimus dėl papildomų sąlygų parduodant miško sklypą, tai yra paaiškinimus apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę kirsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mišką.
14. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos išvados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas formaliai ir netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
15. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog S. Ž. veiksmuose yra visi būtini BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir bausmės skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.