- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-1655-796/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00565-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone
- Atsakovas
- I. Z.
- Trečiasis asmuo
- M. Z., Gargždų socialinių paslaugų centras
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone ieškinį atsakovei I. Z., tretieji asmenys M. Z., Gargždų socialinių paslaugų centras, dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. rugsėjo 13 d. ieškovė kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu prašydama: 1) neterminuotai apriboti motinos I. Z. valdžią mažamečiams vaikams M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini); 2) užbaigti laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą M. Z. bei N. Z.; 3) paskirti M. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), nuolatine M. Z. ir N. Z. globėja; 4) nustatyti M. Z. ir N. Z. gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti iš I. Z. mažamečių vaikų M. Z. ir N. Z. išlaikymui po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją M. Z.; 6) priteisti iš I. Z. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki ieškinio padavimo dienos už 5 mėnesius po 50 Eur abiem vaikams, iš viso 500 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Klaipėdos kūdikių namus. Teismas priėmė ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone ieškinį atsakovei I. Z., tretieji asmenys Klaipėdos kūdikių namai, Gargždų socialinių paslaugų centras, dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuo prašoma: 1) neterminuotai apriboti motinos I. Z. valdžią mažamečiams vaikams M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš I. Z. mažamečių vaikų M. Z. ir N. Z. išlaikymui po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės; 3) priteisti iš I. Z. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki ieškinio padavimo dienos už 5 mėnesius po 50 Eur abiem vaikams, iš viso 500 Eur. Ta pačia nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone ieškinio dalį atsakovei I. Z., tretieji asmenys M. Z., Gargždų socialinių paslaugų centras, dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, kuria prašoma: 1) užbaigti laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą M. Z. ir N. Z.; 2) paskirti M. Z. nuolatine M. Z. ir N. Z. globėja; 3) nustatyti M. Z. ir N. Z. gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš I. Z. mažamečių vaikų M. Z. ir N. Z. išlaikymui po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti globėją M. Z.. Teismas pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinį, nurodant, kam priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą. Pagrindiniai teismo motyvai:
2.1 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas „Briuselis II bis“), įtvirtintos jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusiose su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus, arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą. Taigi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalgoje Nr. AC-43-1 išaiškino, jog nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoka apima buvimo tam tikroje vietoje realumą, tikroviškumą, todėl vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo tam tikroje vietoje faktas nenulemia vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos. Taip pat vien fizinio vaiko buvimo tam tikroje valstybėje irgi nepakanka vaiko nuolatinei (įprastinei) gyvenamajai vietai nustatyti. Labai svarbus yra subjektyvus veiksnys – ketinimas įsikurti.
2.2 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pakankamai išplėtojęs savo praktiką, aiškindamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoką. Visų pirma nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 44). Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis. Tokiomis aplinkybėmis gali būti tėvų pareigų turėtojo ketinimas įsikurti su vaiku kitoje valstybėje narėje, išreikštas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip antai būsto priimančiojoje valstybėje narėje įsigijimas arba išsinuomojimas (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 40). ESTT išvardijo tokius kriterijus, padėsiančius nagrinėjančiam bylą teismui nustatyti vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą valstybėje narėje: 1) trukmė; 2) reguliarumas; 3) persikėlimo į valstybę narę priežastys ir aplinkybės; 4) šeiminiai ryšiai toje valstybėje narėje; 5) vaiko tautybė; 6) mokyklos lankymas; 7) kalbos žinios; 8) socialiniai ryšiai.
2.3 Teismas pažymėjo, jog šioje byloje pateikti reikalavimai, kuriais ieškovė prašo skirti M. Z., kuri gyvena Anglijoje, nuolatine mažamečių vaikų globėja, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ji ruošiasi vaikus auginti Anglijoje. Mažamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat būtų Anglijoje, todėl Tauragės apylinkės teismas neturi jurisdikcijos reikalavimams: 1) paskirti M. Z. nuolatine M. Z. ir N. Z. globėja; 2) nustatyti M. Z. ir N. Z. gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš I. Z. mažamečių vaikų M. Z. ir N. Z. išlaikymui po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti globėją M. Z.. Taip pat teismas negali nagrinėti ir reikalavimo užbaigti laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą M. Z. bei N. Z..
2.4 Teismas taip pat pažymėjo, jog išnagrinėjus ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma neterminuotai apriboti motinos valdžią, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl atsisakytų priimti ieškinio reikalavimų pagal norimos būti globėjos gyvenamąją vietą – į Jungtinės Karalystės teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, yra nepagrįsta. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.257 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. Z. ir N. Z. gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje, remdamasi CK 3.265 straipsnio 1 punktu. Atkreipia dėmesį, jog Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3374-743/2018 nepilnamečio vaiko nuolatine globėja buvo paskirta Jungtinėje Karalystėje gyvenanti vaiko sesuo, o Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 897-570/2017 neterminuotai apribojus tėvų valdžią, nepilnamečiam vaikui nustatyta nuolatinė globa, jo nuolatine globėja skirta moteris, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja jos gyvenamojoje vietoje. Mano, jog teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, prieštarauja teisės aktų normoms ir nepilnamečių vaikų interesams.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl nuolatinės globos mažamečiams vaikams M. Z. ir N. Z. nustatymo, globėjo paskyrimo bei mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
7. Taip pat pažymėtina, jog skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis dėl ieškinio reikalavimo – dėl išlaikymo priteisimo – yra dviprasmiška, kadangi šį ieškinio reikalavimą teismas tiek nutarė priimti (priimtų ieškinio reikalavimų 2 punktas), tiek nutarė atsisakyti priimti (atsisakytų priimti ieškinio reikalavimų 4 punktas). Nors ieškovė jokių argumentų atskirajame skunde dėl to nenurodo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjama byla yra priskiriama šeimos bylų kategorijai, kur teismas privalo būti aktyvus, siekdamas išvengti bet kokių vėliau galinčių kilti neaiškumų, pasisako ir dėl ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinio dalį dėl nuolatinės globos nustatymo mažamečiams vaikams M. Z. ir N. Z., globėjo paskyrimo bei mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, rėmėsi Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat tuo, kad nuolatine mažamečių vaikų globėja prašoma skirti asmenį, kuris gyvena ir ruošiasi vaikus auginti Jungtinėje Karalystėje. Kadangi mažamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta ateityje taip pat būtų Jungtinėje Karalystėje, pirmosios instancijos teismas konstatavo neturintis jurisdikcijos nagrinėti šiuos ieškinio reikalavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Dėl teismo jurisdikcijos ieškinio reikalavimams dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo
9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra susiję, be kita ko, ir su trečiuoju asmeniu M. Z., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs ir su kita Europos Sąjungos valstybe (t. y. Jungtine Karalyste, kuri kol kas tebėra visateisė Europos Sąjungos narė), todėl teismas, spręsdamas tarptautinio šeimos bylos teismingumo klausimą, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, vadovaujasi Europos Sąjungos teisės šaltiniais, šiuo atveju – Reglamentu ,,Briuselis II bis“.
10. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcija bylose, susijusiose su tėvų pareigomis. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Be to, Reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtinti ir specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remdamasis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą esant toje valstybėje narėje, t. y., be kita ko, jurisdikcijos prorogacija (12 straipsnis), jurisdikcija pagal vaiko buvimo vietą (13 straipsnis).
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog mažamečiai vaikai, kuriems prašoma nustatyti nuolatinę globą, paskirti globėją bei nustatytų jų gyvenamąją vietą, iki šiol visada gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, t. y. mažamečiai vaikai iš pradžių gyveno su savo motina – atsakove I. Z. adresu (duomenys neskelbtini), po to – Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o šiuo metu – Gargždų socialinių paslaugų centro Globos centre (budinčių globotojų šeimoje). Todėl, nors galbūt būsima jų nuolatinė globėja M. Z. ir gyvena Jungtinėje Karalystėje bei turi ketinimų mažamečius vaikus išsivežti į Jungtinę Karalystę ir ten juos globoti, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnyje įtvirtintą bendrąją jurisdikciją Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl nuolatinės globos nustatymo mažamečiams vaikams M. Z. ir N. Z., globėjo paskyrimo bei mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi mažamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla pateko į teismą, buvo ir yra Lietuvos Respublikoje.
12. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismai jurisdikciją tokiems ieškinio reikalavimams galėtų turėti ir Reglamento „Briuselio II bis“ 12 straipsnio 3 dalies pagrindu (jurisdikcijos prorogacija). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje (Reglamento tekste lietuvių kalba) nustatyta, jog valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Tačiau išanalizavus Reglamento „Briuselis II bis“ tekstą lietuvių kalba ir atlikus lyginamąją Reglamento kitomis kalbomis analizę, įvertinus Reglamento tikslus ir jį aiškinančią ESTT praktiką, teisės doktriną, konstatuota, kad 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtintos sąlygos turi būti aiškinamos ne kaip alternatyvios, o kaip kumuliatyvios, t. y. tikroji jų loginė jungtis yra ne „arba“, o „ir“. Tikrasis ES teisės aktų leidėjo ketinimas buvo tarp šio straipsnio a ir b punktų nurodyti jungtuką „ir“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Taigi, jurisdikcijos prorogacija, remiantis Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas: 1) vaiko esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; 2) aplinkybę, kad teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys ir tos valstybės narės teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus. Nustatyta, jog mažamečiai vaikai M. Z. ir N. Z. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Trečiajam asmeniui – galbūt būsimai mažamečių vaikų globėjai M. Z. – kol kas nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėjamu atveju. Tačiau, jeigu ji pritartų Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, ieškinio reikalavimai dėl nuolatinės globos nustatymo mažamečiams vaikams M. Z. ir N. Z., globėjo paskyrimo bei mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvos Respublikos teismams būtų teismingi ir Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies pagrindu.
13. Reglamento „Briuselis II bis“ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta ir jurisdikcija negali būti nustatyta remiantis 12 straipsniu, jurisdikciją turi valstybės narės, kurioje yra vaikas, teismai. Mažamečiai vaikai iki šiol visada buvo ir šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje, tad iš šiuo pagrindu Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją ieškinio reikalavimams dėl nuolatinės globos nustatymo mažamečiams vaikams M. Z. ir N. Z., globėjo paskyrimo bei mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
14. Pažymėtina ir tai, jog CPK 497 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nagrinėjimo ypatumus, nustatyta, jog pareiškimas paduodamas pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir (ar) skirti globėją ar rūpintoją, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra, – pagal šio vaiko buvimo vietą. CPK 407 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo priėmė, todėl ieškinio reikalavimų dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo priėmimas yra tikslingas ir būtinas, nes nacionalinis reglamentavimas visiškai atitinka Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas.
15. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl ieškinio dalies – dėl nuolatinės globos nustatymo mažamečiams vaikams M. Z. ir N. Z., globėjo paskyrimo bei mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos. Dėl to skundžiama nutarties dalis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas dėl nuolatinės globos nustatymo mažamečiams vaikams M. Z. ir N. Z., globėjo paskyrimo bei mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl teismo jurisdikcijos ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo
16. Kaip anksčiau minėta, teismas, spręsdamas tarptautinio šeimos bylos teismingumo klausimą, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, vadovaujasi Europos Sąjungos teisės šaltiniais. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas).
17. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.
18. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra mažamečių vaikų motina I. Z., kurios gyvenamoji vieta yra Šilalės rajone. Taigi, remiantis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktu, Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
19. Anksčiau aptartais motyvais taip pat nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šią civilinę bylą, susijusią su tėvų pareigomis, o kadangi kartu keliamas ir reikalavimas dėl išlaikymo, šis ieškinio reikalavimas, remiantis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose.
20. Be to, CPK 407 straipsnyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
21. Nustačius, jog jurisdikciją dėl ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo turi Lietuvos Respublikos teismai, skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta: „Atsisakyti priimti ieškovės ieškinio dalį, kuria prašoma: 4) priteisti iš I. Z. mažamečių vaikų M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti globėją M. Z.“, naikintina. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo skundžiama nutartimi taip pat buvo ir priimtas, šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimas nebeperduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone ieškinio dalį atsakovei I. Z., tretieji asmenys M. Z., Gargždų socialinių paslaugų centras, dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, kuria prašoma: 1) užbaigti laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini); 2) paskirti M. Z. nuolatine M. Z., (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), globėja; 3) nustatyti M. Z., (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš I. Z. mažamečių vaikų M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti globėją M. Z..
Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone ieškinio dalies atsakovei I. Z., tretieji asmenys M. Z., Gargždų socialinių paslaugų centras, dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, kuria prašoma: 1) užbaigti laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą M. Z., (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini); 2) paskirti M. Z. nuolatine M. Z., (duomenys neskelbtini), ir N. Z., (duomenys neskelbtini), globėja; 3) nustatyti M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje, priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.