- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-23
- Bylos Nr.
- e2-857-868/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07702-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- O. R.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Advokatai
- Remigijaus Katinas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ dėl vandentiekio tinklų iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ iškelti jai priklausančius vandentiekio tinklus iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų prieštaravimo, t. y. vandentiekio tinklų atstumų iki gyvenamojo namo reikalavimų neatitikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Namas su 3,78 kv. m priestatu ir laiptais, t. y. įėjimu į ieškovės butą yra pastatytas 1940 metais. Per tiek metų namo priestatas tapo avarinės būklės, todėl ieškovė priestatą nutarė atnaujinti, t. y. pakeisti dalį supuvusių sienų ir stogo lentų. Atliekant šiuos darbus, ieškovė kreipėsi į architektą, kad šis paruoštų rekonstrukcijos projektą. Architektui pradėjus ruošti rekonstrukcijos projektą ir pradėjus jį derinti su institucijomis paaiškėjo, kad po ieškovei priklausančiu priestatu yra pravesti vandentiekio tinklai, dėl kurių ieškovei reikalingas UAB „Vilniaus vandenys“ pritarimas. Ieškovė dėl esančių vandens tinklų tokiu atstumu iki gyvenamojo namo labai nustebo, kadangi žinojo, kad bet kokiems tinklams yra keliami reikalavimai dėl atstumų iki gyvenamųjų namų. Ieškovė 2021-12-14 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad iki 2022-06-14 ieškovė turi pateikti VTPSI visus būtinus administruojančių institucijų pritarimus, dėl atlikto priestato rekonstrukcijos, kitu atveju buvo nurodyta, kad bus imtasi priemonių priestato daliai nugriauti. Ieškovė kreipėsi į administruojančias institucijas ir gavo jų pritarimus, išskyrus atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“. Ši institucija ieškovei nurodė, kad vandentiekio vamzdynas yra po ieškovės priestatu, jis yra 1958 metų statybos, todėl yra didelė rizika, kad jau greitu laiku vamzdyne įvyks avarija ir jis bus remontuojamas, bei bus sudarkyta ieškovės sklypo dalis. Atsakovė rekomendavo ieškovei savo lėšomis iškelti ne tik vandens tinklus bet ir nuotekų vamzdyną iš jos žemės sklypo. Pasiteiravus, kiek ieškovei tai kainuotų, atsakovė preliminariai nurodė, kad kaina galėtų siekti apie 40 000 Eur. Ieškovei paaiškinus, kad tokių pinigų ieškovė neturi, po kiek laiko ieškovė gavo VTPSI pranešimą dėl priestato dalies nugriovimo. Akivaizdu, kad šioje situacijoje atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ siekia praturtėti ieškovės sąskaita, bandydama ieškovės lėšomis atnaujinti avarinės būklės, atsakovei priklausančius vandens tinklus. Ieškovė matydama, kad vandens tinklų išsidėstymas prieštarauja teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o vandens tinklai yra avarinės būsenos, todėl įvykus avarijai, kiltų didelė grėsmė tiek ieškovės ir kitų namo gyventojų saugumui, tiek pačio namo techninei būklei, už kurio būklę atsakomybę neša patys namo gyventojai, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl vandens tinklų iškėlimo iš ieškovės sklypo. Nurodė, kad tvarkydama savo avarinės būklės priestatą, siekė priestatą rekonstruoti, tačiau negavusi atsakovės sutikimo yra priversta būti įkaite savo žemės sklype, kuriame atsakovei priklausantys vandentiekio tinklai pažeidžia, jiems nustatytą apsaugos zoną, iki ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, todėl kyla grėsmė ieškovei ir to namo gyventojams ir pačiam gyvenamajam namui.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė buto inventorinę bylą, kuri buvo sudaryta 1992 metais, iš kurios be kita ko matyti, jog priestatas po kuriuo yra ginčo inžinerinė infrastruktūra, 1992 metais jau buvo pastatytas. Kartu su ieškiniu ieškovė taip pat pateikė 1996 metų žemės sklypo planą, kuriame matoma, kad namo priestatas, po kuriuo yra ginčo inžinerinė infrastruktūra, 1996 metais taip pat buvo. Be jau paminėtų dokumentų į bylą yra pateiktas VĮ, Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (toliau – NTR), kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 1996-10-14. Pastebėjo, jog ieškovė teismui pateikė iš esmės tik tokius dokumentus iš kurių neįmanoma atsakyti į esminį klausimą, į kurį teismas neišvengiamai turės atsakyti: kada atsirado namo priestatas? NTR yra nurodyta, kad tai yra vieno aukšto, dviejų kambarių namas. Kaip ieškinyje nurodyta, „Ieškovė O. R. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Namas su 3,78m² priestatu ir laiptais, t. y. įėjimu į ieškovės butą“. Akivaizdu, kad laiptai reikalingi patekti į antrą aukštą, tačiau NTR nurodyta, kad tai yra vieno aukšto pastatas. Kitas akivaizdus momentas, jeigu pastatas, (duomenys neskelbtini), pastatytas 1940 metais, o inžineriniai tinklai atitinkamai 1958 m. – 1960 m., kaip apskritai įmanoma inžinerinius tinklus pakloti po ir per pastatą jam jau esat pastatytam. Tai neįmanoma. Būtent dėl minėto yra akivaizdu, kad gyvenamais namas, kai buvo tiesiami inžineriniai tinklai, buvo be priestato. O kada atsirado priestatas byloje tokių duomenų nėra pateikta, o bendrovė tokiais duomenimis nedisponuoja. Taigi atsakius į klausimą, kada buvo pastatytas priestatas, bus visiškai aišku, jog būtent ši gyvenamojo namo dalis buvo pastatyta ant jau esančių inžinerinių tinklų, o ne priešingai kaip netiesiogiai teigia ieškovė. Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, jog įrodyti ar paneigti aplinkybes, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas su priestatu ar be jo, lengviau ieškovei. Būtent ieškovė disponuoja visais savo nuosavybės teise (bendrąja nuosavybės teise) valdomo nekilnojamojo turto dokumentais. Šiuo atveju iš nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų aišku viena – gyvenamojo namo priestatas buvo nuo 1992 metų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka, jog teismas galėtų daryti bent menkiausią prielaidą, esą atsakovės inžinerinė infrastruktūra buvo pastatyta po pastatu jam jau stovint. Kita vertus, akivaizdu ir kitas faktas. Situaciją dėliojant taip, jog taip ir būtų, būtų neįmanoma inžinerinės infrastruktūros pakloti privačiame sklype be privataus žemės sklypo ar kito nekilnojamojo turto savininko ar sutikimo – leidimo. Šiuo bendrovė neteigia, jog toks sutikimas buvo, nes jo neturi, tiesiog nori iliustruoti, kad ieškovės reikalavimas neturi jokio objektyvaus pagrindo sunkiai logiškai paaiškinamas. Iš byloje pateiktų duomenų galima pagrįstai daryti šias išvadas: (i) ieškovės gyvenamasis namas buvo pastatytas 1940 m., (ii) bendrovės inžinerinė infrastruktūra pastatyta atitinkamai 1958 m.- 1960 m., (iii) bendrovės inžinerinė infrastruktūra buvo žemės sklype šalia pagrindinio pastato, (iv), priestatas buvo pastatytas ant bendrovės inžinerinės infrastruktūros, (v) kada buvo pastatytas priestatas duomenų nėra. Atsakovės teigimu, iš esmės ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių visumos ieškovės reikalavimas būtų tinkintinas. Faktas, jog ieškovė vadovaudamasi Įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi nurodo, kad inžineriniai tinklai neatitinka minėto straipsnio reikalavimų nėra, todėl turi būti iškelti nėra tinkamas pagrindas inžinerinę infrastruktūrą iškelti. Įstatymo 42 straipsnio 1 dalis yra taikoma naujai statomiems inžineriniams tinklams, o ne prie 65 metus pastatytiems. Vadovaujantis Ieškovės logika, visa inžinerinė infrastruktūra, tame tarpe dujų vamzdynai, elektros kabelių trasos, kurie buvo pakloti labai senai, turi būti iškeliama, nes buvo priimtas įstatymas, kuris galioja atgal – visiems juridiniams faktas, įvykiams, kurie atsirado iki teisės akto įsigaliojimo momento. Taip jokiu būdu nėra, nes toks Įstatymo taikymas atgal, negalimas. Atsakovė teikia papildomus dokumentus (ištraukos iš kadastrinių bylų), iš kurių matyti, kad 1993 metų brėžiniuose ieškovės gyvenamasis namo brėžinys atrodė kitaip, t. y. buvo be priestato, po kuriuo šiuo metu ir yra bendrovės inžinerinė infrastruktūra. Minėti dokumentai tik patvirtina bendrovės teiginius, jog ieškovės namo dalis (priestatas) buvo pastatyti ant bendrovės inžinerinės infrastruktūros, kai ši jau buvo paklota. Todėl ieškovė neturi teisės apskritai kelti toko pobūdžio reikalavimo. Šiuo atveju gali būti keliamas pagrįstas klausimas ar apskritai toks priestatas pastatytas turint inžinerinės infrastruktūros savininko sutikimą. Ieškovė nurodo, kad bendrovės inžinerinę infrastruktūrą būtina iškelti, nes bet kada gali įvykti jos avarija. Tačiau 2024-06-19 patikrinimo metu jokių inžinerinės infrastruktūros trūkumų dėl kurių ją reikėtų nedelsiant remontuoti, o juo labiau iškelti, nebuvo nustatyta. Todėl vadovaujantis minėtu, ieškovės teiginiai, jog atsakovės inžinerinė infrastruktūros būklė kelia pavojų jos turtui, laikytini nepagrįsti ir atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovei O. R. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 6-7). Taip pat ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 8-10). Ieškovei nurodytu adresu priklauso butas, kurio bendras plotas pagal 1992 metų kadastrinius matavimus buvo 43,35 kv. m (el. b. 1 t., b. l. 29-33). Prieš trejus metus ieškovė atliko koridoriaus, kurio plotas buvo 3,78 kv. m rekonstrukcija. Po rekonstrukcijos koridoriaus ilgis neženkliai, bet daugiau negu 1 m padidėjo. Kai ieškovė norėjo įteisinti buto rekonstrukciją buvo nustatyta, kad po rekonstrukcijos, jai padidinus koridoriaus plotą, vandentiekio tinklai atsidūrė po ieškovės pastato. Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovė nurodė, kad preliminariai, iki koridoriaus rekonstrukcijos vandentiekio tinklai buvo apie 1,1 m atstumu iki ieškovės koridoriaus (el. b.1 t., b. l. 30, koridoriaus patalpos Nr. 3-4, ankstesnis plotas 3,78 kv. m). Kadangi ieškovė negali įteisinti rekonstrukcijos, ji su ieškiniu kreipėsi į teismą.
Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ iškelti jai priklausančius vandentiekio tinklus iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų prieštaravimo, t. y. vandentiekio tinklų atstumų iki gyvenamojo namo reikalavimų neatitikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Su pareikštu ieškiniu atsakovė kategoriškai nesutinka.
Ieškovė reiškia reikalavimą Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 42 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Pažymėtina, kad šis įstatymas galioja nuo 2020-01-01.
Byloje nustatyta, kad ieškovės butas yra 1940 metų statybos (el. b. 1 t., b. l. 6-7). Taip pat byloje yra duomenys, kad vandentiekio tinklų statybos metų pradžia yra 1958 m. (el. b. 1 t., b. l. 19-21). Kol nėra įrodyta kitaip, preziumuojama, kad vandentiekis 1958 m. buvo įrengtas nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Be to, iš ieškovės, šalių atstovų paaiškinimų bei byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021-12-12 priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodyta: „išardyti pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priestatą kadastrinėje byloje pažymėta a2 1/m, dėl kurio nebuvo pateikti žemės sklype nustatytų apsaugos zonų vykdytojų sutikimai, iki matmenų užfiksuotų VĮ Registrų centras registruotoje pastato kadastrinių matavimų byloje; apie šio privalomojo nurodymo įvykdymą raštu informuoti departamentą.“ ( el. b. 1 t., b. l. 27-28).
Taip pat Inspekcija 2021-12-14 rašte nurodė, kad kaip alternatyva Privalomojo nurodymo įvykdymui, iki Privalomojo nurodymo termino 2022-06-14, Inspekcijai ieškovė gali pateikti visus būtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) apsaugos zonas administruojančių institucijų pritarimus dėl atliktų priestato (kadastrinėje byloje pažymėto – a2 1/m) rekonstravimo, t. y. :
1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimą.
2. Skirstomųjų dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimą.
3. Elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimą (el. b. 1 t., b. l. 25).
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad dvi nurodytos institucijos jau davė sutikimus (pritarimus), tačiau tik atsakovė tokio sutikimo neduoda. Taip pat byloje yra duomenys, kad šalys siekia sudaryti byloje taikos sutartį, tačiau iki šiol ne visi žemės sklypo bendraturčiai pasirašė 2025-04-23 Susitarimą dėl darbų vykdymo infrastruktūros apsaugos zonoje (el. b. 1 t., b. l. 96-100) bei iki šiol nėra duomenų, kad visi bendraturčiai šį susitarimą pasirašys.
Taip pat byloje nėra duomenų, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas yra nuginčytas. Iš ieškovės, ieškovės atstovo paaiškinimų ir Liteko duomenų matyti, kad ieškovei jau dviejose bylose buvo paskirtos baudos dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2VP-13976-1125/2023; Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2VP-23970-1098/2024). Ieškovės atstovas teigia, kad maža to, jog vandens tinklai, pagal ieškovės atstovą, yra įrengti neteisėtai per arti gyvenamojo namo, o ieškovė dėl to patyria nepatogumus ir išlaidas, kai per jos žemės sklypą eina vandens tinklai, tai ji vis tiek privalo mokėti žemės mokestį. Atstovas ieškovės teigia, kad tinklai turi būti atsakovės sąskaita iškelti iš ieškovės žemės sklypo, ir tokiu būdu ieškovė galėtų įteisinti savo pastato rekonstrukciją. Atsakovė su tokiais ieškovės ir jos atstovo teiginiai kategoriškai nesutinka. Teigia, kad nėra jokio teisinio reglamentavimo įpareigojančio atsakovę iškelti vandens tinklus, kurie buvo pradėti įrengti daugiau kaip prieš 60 metų, nors dabartinis teisinis reglamentavimas numato kitokius atstumus nuo pastatų.
Teismas įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. Teismas daro išvadą, kad ieškovė iš esmės pareiškė ieškinį tik dėl to, kad nori įteisinti pastato rekonstrukciją, kai ji pati be atsakovės sutikimo padidino koridorių, tokiu būdu, kad šis pastatas atsirado po vandens tinklais. Šiuo atveju taikyti ieškovės nurodytą teisinį reglamentavimą, t. y. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nėra teisinio pagrindo, nes šis įstatymas galioja nuo 2020-01-01, bei byloje nenustatyta, kad vandens tinklai, kurie buvo įrengti nuo 1958 m., buvo įrengti pažeidžiant tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimus. Teismas sprendžia, kad ieškovė privalo vykdyti Inspekcijos įpareigojimą, o pareikštu ieškiniu ieškovė faktiškai nori perkelti savo įpareigojimo įvykdymą atsakovei. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės atstovo teiginiais, kad ieškovės teisės iš esmės yra pažeistos dėl vandentiekio buvimo ieškovės žemės sklype. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai atsakovei atsiras būtinumas iškelti iš ieškovės žemės sklypo vandens tinklus, tai šios darbus atsakovė padarys savo sąskaita. Tačiau kol kas nėra nei teisinio pagrindo, nei atsakovės galimybių pagal kiekvieno namo (buto) savininko pageidavimą iškelti atsakovės vandens tinklus iš privačių namų valdų ir/ar privačios žemės, kai šie tinklai pradėti įrenginėti 1958 metais. Pagal Registro centro duomenis, vandens tinklo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metais yra 1998 metai, fizinis nusidėvėjimas 67 proc. (el. b. 1 t., b. l. 19-23). Atsakovė į bylą pateikė 2024-06-19 Apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu neatitikimų nenustatyta. VŠ172 atitinka būklės, tinklo ir uždaromosios armatūros reikalavimus. Objektas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir nereikalauja jokių papildomų remonto darbų ar patikrinimų (dok. 96787, teisme gauto 2024-06-21 priedai). Todėl teismas negali sutikti su ieškovės teiginiais, kad šie vandens tinklai yra avarinės būklės bei juos būtina skubiai iškelti. Be to, teismas sprendžia, kad jeigu ir įvyktų avarija vandens tinkluose, tai šią avariją privalėtų likviduoti atsakovė. Aplinkybė, kad vandens tinklų iškėlimas ieškovei labai daug kainuotų, apytiksliai apie 40 tūkstančių Eur, irgi nėra pagrindas ieškinio tenkinimui, kai pirmiau ieškovė pastatą rekonstravo, o vėliau susidūrė su sunkumais dėl pastato rekonstrukcijos įteisinimo.
Kadangi ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės vandentiekio yra pažeistos ieškovės teisės, kai byloje yra duomenys, kad pati ieškovė ant vandentiekio tinklų pastatė savo pastatą, t. y. atliko rekonstrukcijos darbus, todėl ieškovės ieškinys netenkinamas (CPK 187 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.