Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avesco Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laivų technika“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Avesco Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Laivų technika“ dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 25-29 dienomis ieškovė atliko atsakovei priklausančio laivo „Polaris“ variklio CAT 3412 remonto darbus. Šių darbų atlikimas buvo įformintas darbų atlikimo aktu. Ieškovė teigė, kad atsakovė tik iš dalies atsiskaitė su ieškove pagal pateiktą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą ir už remonto darbus bei atsargines dalis liko skolinga ieškovei 516,30 Eur. Ieškovė nurodė ir tai, kad už pavėluotą atsiskaitymą atsakovė taip pat privalo sumokėti ieškovei 5,32 Eur palūkanų. Dėl to ieškovė teismo prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti ieškovei iš atsakovės 516,30 Eur skolos, 5,32 Eur palūkanų, 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 516,30 Eur skolos, 5,32 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2017 m. vasario 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 310,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė UAB „Laivų technika“ pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodė, jog 2016 m. šalys tarėsi dėl laivo variklio įsigijimo, ieškovė įsipareigojo už 49 789,40 Eur parduoti ir pristatyti į laivą „Polaris“ variklį CAT 3412 bei kitas 2016 m. rugsėjo 28 d. komerciniame pasiūlyme nurodytas detales, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove. Atsakovei gavus variklį buvo nustatyti trūkumai – alyvos temperatūra variklyje siekė 109 laipsnius, tačiau šio defekto ieškovė nepašalino. Kadangi ieškovė pardavė atsakovei nekokybišką variklį, atsakovė pateikė ieškovei reklamacijos aktą, kuriuo pareikalavo nustatyti aukštos variklio alyvos temperatūros priežastis ir jas pašalinti. Ieškovė už šių darbų atlikimą nurodė sumokėti 7 090,60 Eur, tačiau atsakovė dėl to kreipėsi į Norvegijos įmonę, kuri nustatė, jog variklio alyvos temperatūra atitinka gamintojo reikalavimus ir variklį galima eksploatuoti. Ieškovės pateiktoje 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitoje-faktūroje yra nurodyta tepalo temperatūros parametrų pakėlimo priežasties nustatymo kaina, tačiau ieškovė šios priežasties nenustatė. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovės pateikto darbų atlikimo akto atsakovė nepasirašė, šių darbų nepriėmė, todėl neturi pareigos mokėti ieškovei už šių darbų atlikimą. Dėl to atsakovė teismo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 788,44 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 25-29 dienomis atliko atsakovei priklausančio laivo „Polaris“ variklio CAT 3412 remonto darbus. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys neginčijo ieškovės pateikto atliktų darbų akto, 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitos-faktūros ir jos gavimo fakto, taip pat neginčijo šių dokumentų turinio bei juose nurodytų darbų atlikimo. Teismas nustatė, kad už atliktus darbus atsakovė 2017 m. sausio 5 d. sumokėjo ieškovei 213,39 Eur pagal ieškovės pateiktą 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovė tik iš dalies atsiskaitė su ieškove ir už technikos remonto darbus bei atsargines dalis liko skolinga ieškovei 516,30 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl teismo 2017 m. kovo 1 d. preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Laivų technika“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai 2016 m. lapkričio 25-29 dienomis ieškovės atliktus darbus kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimą, o ne garantinį remontą. Apeliantės teigimu, ieškovė atliko jos pačios parduoto nekokybiško laivo variklio garantinio remonto darbus, todėl atsakovė neprivalo sumokėti už šių darbų atlikimą.Teismas neįvertino, jog atsakovė nebuvo užsakiusi jokių atlygintinų darbų atlikimo. Apeliantė pažymėjo, kad darbai buvo atliekami ieškovės nuožiūra po to, kai paaiškėjo, jog laivo variklis kaista dėl galbūt netinkamų ieškovės parduotų variklio detalių.Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė neginčijo atliktų darbų akto, PVM sąskaitos-faktūros. Apeliantė teigė, kad ji niekada nepripažino šiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitos-faktūros į savo buhalteriją neįtraukė ir jos dalies neapmokėjo.Teismas neįvertino, jog ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti už darbų atlikimą ir tuo pagrindu, kad rangos darbų rezultatas nebuvo pasiektas, nes variklio alyvos kaitimo priežastys nebuvo nustatytos.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 213,39 Eur už atliktus darbus, nors šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Apeliantė teigė, kad šią sumą atsakovė permokėjo ieškovei atlikdama mokėjimą pagal kitą PVM sąskaitą-faktūrą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Avesco Lithuania“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės atlikti darbai nebuvo garantinio remonto darbai. Ieškovė nurodė ir tai, kad laivo variklis ir jo dalys veikė tinkamai, todėl nebuvo pagrindo atlikti garantinio remonto darbų. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovė pardavė atsakovei tik variklio bloką, bet ne visą variklį. Ieškovės teigimu, ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, už kurias atsakovė tinkamai neatsiskaitė, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantė skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai 2016 m. lapkričio 25-29 dienomis ieškovės atliktus darbus kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimą, o ne garantinį variklio remontą. Apeliantės teigimu, ieškovė atliko jos pačios parduoto nekokybiško laivo variklio garantinio remonto darbus, todėl atsakovė neprivalo sumokėti už šių darbų atlikimą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovę ir atsakovę siejusių teisinių santykių pobūdžio ir jų tarpusavio teisių ir pareigų. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad 2016 m. lapkričio 25-29 dienomis ieškovė atliko atsakovei priklausančio laivo „Polaris“ variklio remonto darbus, siekdama nustatyti variklio alyvos temperatūros pakilimo priežastis, tai yra suteikė atsakovei atlygintinas paslaugas, už kurias atsakovė su ieškove atsiskaitė tik iš dalies. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais grindė tuo, kad siekdama nustatyti variklio alyvos kaitimo priežastis bei keisdama variklio detales, ieškovė teikė ne atlygintinas paslaugas, bet atliko anksčiau atsakovei parduoto laivo variklio CAT 3412 garantinį remontą, kurį ieškovė privalėjo atlikti neatlygintinai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija ir teisės normų taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008). Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė (buvęs pavadinimas – UAB „Witraktor“) 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą dėl CAT 3412 variklio bloko įsigijimo. Iš pateikto komercinio pasiūlymo, taip pat 2016 m. rugsėjo 30 d. išankstinės apmokėjimo sąskaitos turinio matyti, kad atsakovei yra parduodamos atskiros komerciniame pasiūlyme bei išankstinėje sąskaitoje nurodytos variklio dalys. Šiuose dokumentuose yra nurodyti atskirų variklio dalių pavadinimai, jų kiekiai ir kainos. Pažymėtina, kad variklio blokas CAT 3412 Long block pirkimo dokumentuose yra nurodytas kaip viena iš variklio CAT 3412 dalių, kuri atsakovei buvo parduota kartu su kitomis variklio detalėmis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog variklio surinkimo darbus iš ieškovės parduotų variklio detalių atliko ieškovė. Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad seno variklio bloko pakeitimo į naują, taip pat šio variklio surinkimo darbus atliko pačios atsakovės darbuotojai. Taigi pagal byloje pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovės pirkimo – pardavimo sandorio objektas buvo ne laivo variklis, kaip vientisas techninis įrenginys, bet atskiros variklio detalės. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal CK 6.335 straipsnio nuostatas pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija yra taikoma pirkimo-pardavimo sutarties objektui. Kadangi nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta laivo variklio pirkimo-pardavimo sutartis, teisėjų kolegija neturi pagrindo ieškovės atliktus darbus kvalifikuoti kaip pardavėjo pareigos pašalinti garantinio laikotarpio metu paaiškėjusius pirkimo objekto trūkumus vykdymą pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 6.335 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiuose pirkimo dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad laivo variklio CAT 3412 detalėms ieškovė būtų suteikusi kokybės garantiją. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų pareikalavusi ieškovės neatlygintinai pašalinti variklio defektus. Iš šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad 2016 m. gruodžio 9 d. atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei paklausimą su prašymu pateikti informaciją apie darbų kainą, variklio kaitimo priežasčių nustatymo ir jų pašalinimo darbų atlikimo terminą, kelionės ir kitas išlaidas. Byloje esančiame 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovės technikos direktoriaus siųstame elektroniniame laiške yra prašoma skubiai į laivą atsiųsti specialistus alyvos temperatūros pakilimo priežastims nustatyti bei garantuojama, jog už paslaugas bus apmokėta. Taigi akivaizdu, kad atsakovė nereikalavo ir nesiekė, jog ginčo darbus ieškovė atliktų neatlygintinai. Būtina įvertinti ir tai, kad Norvegijos įmonei „Pon Power AS“ atlikus variklio patikrinimą dėl aukštos variklio alyvos temperatūros buvo nustatyta, kad variklis veikia gerai, slėgis ir temperatūra yra tinkami, todėl įrenginys yra parengtas eksploatacijai. Taigi nenustačius, jog variklis yra su trūkumais, negalima daryti išvados, jog ieškovei atliekant ginčo darbus buvo šalinami variklio defektai. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šalių santykius kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo ir taikyti jiems pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl atsakovės skundo argumentai dėl netinkamo šalių santykių kvalifikavimo yra nepagrįsti.Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog atsakovė nebuvo užsakiusi jokių atlygintinų darbų atlikimo. Apeliantė pažymėjo, kad darbai buvo atliekami ieškovės nuožiūra po to, kai paaiškėjo, jog laivo variklis kaista dėl galbūt netinkamų ieškovės parduotų variklio detalių. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. lapkričio 25-29 dienomis ieškovė atliko atsakovei priklausančio laivo „Polaris“ variklio CAT 3412 remonto darbus. Atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybės, jog šių darbų atlikimą inicijavo atsakovė, siekdama nustatyti laivo variklio alyvos temperatūros kilimo priežastis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga, iš kurios matyti, jog atsakovė prašė ieškovės pateikti informaciją apie variklio kaitimo priežasčių nustatymo ir jų pašalinimo darbų atlikimo terminą bei darbų kainą. 2016 m. gruodžio 8 d. ieškovės technikos direktoriaus pavaduotojo elektroniniame laiške nurodyta, kad nustačius variklio alyvos temperatūros parametrų pakilimo priežastis, su atsakove bus derinamas darbų planas šioms priežastims šalinti. Ieškovės pateiktoje 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad atsakovės laive buvo atliekami variklio alyvos temperatūros parametrų pakėlimo priežasties nustatymo darbai. Iš ieškovės surašyto darbų atlikimo akto matyti, jog siekiant nustatyti variklio alyvos pakilimo priežastis buvo atlikta variklio apžiūra, pakeisti sandarikliai, termostatai, atliktas alyvos aušintuvo valymas. Šios nutarties 11 punkte nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo susiję su anksčiau ieškovės ir atsakovės sudaryta variklio detalių pirkimo-pardavimo sutartimi ir iš jos kilusiomis šalių teisėmis ir pareigomis. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, tai yra ieškovė, kaip paslaugos teikėja, įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą nustatyti laivo „Polaris“ variklio CAT 3412 alyvos kaitimo priežastis, o atsakovė, kaip paslaugos gavėja, įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė suteikė atsakovei variklio alyvos kaitimo priežasčių nustatymo paslaugą, o atsakovė už ieškovės suteiktą paslaugą tinkamai neatsiskaitė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti už darbų atlikimą ir tuo pagrindu, kad rangos darbų rezultatas nebuvo pasiektas, nes variklio alyvos kaitimo priežastys nebuvo nustatytos. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo, bet ne rangos teisiniai santykiai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Taigi atlygintinų paslaugų teikimo sutarties atveju esminę reikšmę turi tai, jog paslaugos būtų teikiamos kvalifikuotai, rūpestingai ir išimtinai kliento interesais, tačiau konkretaus rezultato pasiekimas nėra būtina tinkamo įsipareigojimų pagal atlygintinų paslaugų sutartį įvykdymo sąlyga. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepareiškė ieškovei pretenzijų, jog variklio alyvos kaitimo priežasčių nustatymo darbai buvo atliekami netinkamai, nekvalifikuotai ar nerūpestingai. Ta aplinkybė, jog ieškovei atlikus darbus variklio alyvos kaitimo priežastys nebuvo nustatytos šiuo atveju nepašalina atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Norvegijos įmonei „Pon Power AS“ atlikus variklio patikrinimą buvo nustatyta, kad variklis veikia gerai, slėgis ir temperatūra yra tinkami, todėl įrenginys yra parengtas eksploatacijai. Taigi negalima daryti išvados, jog ieškovė netinkamai atliko darbus ir dėl to atsakovė neprivalo už juos sumokėti. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl nenustatytos variklio alyvos kaitimo priežasties nepašalina atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas.Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė sumokėjo ieškovei 213,39 Eur už atliktus darbus, nors šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Apeliantė teigė, kad šią sumą atsakovė permokėjo ieškovei atlikdama mokėjimą pagal kitą PVM sąskaitą-faktūrą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Iš byloje esančios 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog už suteiktas paslaugas atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 729,69 Eur. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 5 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 213,39 Eur, todėl už suteiktas paslaugas atsakovė liko skolinga ieškovei 516,30 Eur ir šią sumą teismo prašė priteisti iš atsakovės. Aplinkybei apie 213,39 Eur dydžio piniginių lėšų sumokėjimą patvirtinti ieškovė pateikė buhalterinių duomenų išrašą, iš kurio matyti, jog šios piniginės lėšos buvo sumokėtos 2017 m. sausio 5 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. WOLT0019164. Pažymėtina, kad nors atsakovė neigė mokėjusi pinigines lėšas pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą ir laikėsi nuostatos, kad ši suma buvo sumokėta pagal kitą PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau atsakovė nepateikė į bylą banko sąskaitos išrašo ar kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų matyti šių piniginių lėšų sumokėjimo data ir jų mokėjimo paskirtis. Dėl to byloje nebuvo paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės apie 213,39 Eur sumokėjimą už suteiktas paslaugas (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškinio dalyko suformulavimas, reikalavimo dydžio nustatymas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės tik dalį 2016 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos, tai yra 516,30 Eur. Dėl šios priežasties nagrinėjamai bylai neturi esminės reikšmės aplinkybės, ar kita dalis minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų piniginių lėšų, tai yra 213,39 Eur, buvo faktiškai sumokėta, nes byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl šios sumos priteisimo iš atsakovės. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovės skolos ieškovei dydį.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovės 630,75 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi prašoma priteisti suma advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto maksimalaus išlaidų dydžio, tai yra 1 090 Eur, ieškovei iš atsakovės priteistina 630,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Avesco Lithuania“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ 630,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.