Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Živilei Kontenienei ir Liucijai Vaitelytei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei S. K., tretiesiems asmenims M. P. ir A. B., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

8. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė S. K. yra nepilnamečių R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnametės R. B. tėvas yra A. B. nepilnamečiui E. K. tėvystė nenustatyta. Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2272-1008/2025 pagal ieškovės S. K. ieškinį dėl tėvystės jos nepilnamečiam sūnui E. K. nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės S. K. šeima ieškovui žinoma nuo 2023 m. vasario 10 d., kai buvo gautas pirmasis pranešimas apie galimus nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus. 2023 m. gruodžio 7 d. pradėtas atvejo vadybos procesas atsakovės S. K. šeimai, sudarytas pagalbos šeimai planas, nuo 2024 m. sausio 5 d. teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, paskirti socialinis ir individualios priežiūros darbuotojai. Socialinės priežiūros teikimo metu pastebėta žema S. K. savivertė, ji neigė sunkumus, melavo, neužtikrino, kad dukra reguliariai lankytų ankstyvosios reabilitacijos užsiėmimus, o sūnus reguliariai lankytų lopšelį-darželį. E. K. į darželį buvo atvedamas su dideliais bėrimais, nusikasymais, netvarkingais rūbais, nenupraustas. Atsakovė buvo raginama susitvarkyti dokumentus socialiniam būstui gauti, pasiūlyta palydėjimo paslauga, tačiau atsakovė ignoravo siūlymus. Byloje esančiais duomenimis, 2025 m. gegužės 29 d. apsilankymo šeimoje metu atsakovės nepilnametis sūnus E. K. buvo aprengtas ne pagal sezoną, abu vaikai buvo neprausti, namai netvarkingi, nešvarios grindys, neplauti indai, virtuvės grindys ir paviršiai pilni išmėtytų maisto likučių, neišneštos šiukšlės. Siekiant atsakovei suteikti visokeriopą pagalbą, 2024 m. birželio 6 d. buvo koreguotas pagalbos planas šeimai, numatyti įpareigojimai užtikrinti vaikams saugią aplinką, gyventi su vaikais Krizių centre, stoti į socialinio būsto laukiančiųjų eilę, ugdyti kasdienius gyvenimo įgūdžius, teikiant individualią pagalbą. 2024 m. birželio 10 d. suinteresuotas asmuo A. B. taip pat apsigyveno Krizių centre, kur gyveno 6 dienas ir po konflikto su ieškove pateikė prašymą nutraukti apgyvendinimo paslaugas. 2024 m. liepos 1 d. inicijuotas neeilinis atvejo vadybos posėdis, nes S. K. nesilaikė Krizių centro taisyklių, neužtikrino vaikų bazinių poreikių, ignoravo specialistų rekomendacijas ir susitarimus, nereguliariai, sausu daviniu maitino vaikus, parinko netinkamą sauskelnių dydį, jas keitė nereguliariai, iš Krizių centro išeidavo ryte, grįždavo vakare su pavargusiais ar pervargusiais vaikais, neužtikrino vaikų dienos ir poilsio režimo, fizinio saugumo, neužtikrino vaikų ugdymosi, laisvalaikio. Specialistai atkreipė dėmesį, kad S. K. negeba tinkamai rūpintis vaikais, nepriima specialistų pagalbos, nes dienos metu negrįžta į Krizių centrą, jai trūksta bazinių higienos, švaros ir tvarkos palaikymo, pozityvios tėvystės įgūdžių. 2024 m. rugsėjo 13 d. inicijuotas dar vienas neeilinis atvejo vadybos posėdis, nes S. K. nenuvedė sūnaus į reabilitaciją, 2024 m. rugsėjo 9 d. sutartu laiku nepasiėmė dukros iš lopšelio darželio, su ja susisiekti specialistams nepavyko, į įstaigą su abiem vaikais grįžo 17 val., laiku negrįžo į įstaigą, neatvyko į paskirtas konsultacijas, į telefono skambučius neatsiliepė, neperskambino, sūnui susirgus darželyje, 12 val. buvo nepasiekiama telefonu, galiausiai vaiką pasiėmė apie 15 val., o su abiem vaikais į Krizių centrą grįžo tik 20 val., vaikai buvo pavargę, murzini, alkani, R. įbrėžta kakta, sutrenkta akis. 2024 m. rugsėjo 11 d. rytą S. K. elgėsi agresyviai, nepagarbiai, vartojo necenzūrinius žodžius, sudaužė savo telefoną, dukrą į lopšelį išvedė su sergančiu sūnumi, į Krizių centrą su vaikais grįžo 18.50 val. Specialistai pastebėjo, kad nesant dienos režimui, vaikams sunku užmigti, trūksta fizinės ir emocinės pusiausvyros (agresija ir pykčio protrūkiai, nuovargis, dėmesio ir koncentracijos problemos, sunkumai bendraujant su kitais), trukdoma visapusiškam vaikų vystymuisi. Nepilnamečių vaikų mama nesiėmė veiksmų, kurie turėtų teigiamų pokyčių dėl jos vaikų gerovės, nebendradarbiauja su specialistais. 2024 m. rugsėjo 13 d. vykusio neeilinio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė teigė, kad darbuotojai nieko nepadeda, tačiau konkrečiai negalėjo įvardinti, kokia pagalba nebuvo teikiama, posėdžio pabaigoje pasišalino iš posėdžių salės. Minėtame posėdyje nuspręsta, kad šeimoje situacija nesikeičia, todėl buvo pateiktas siūlymas dėl nepilnamečių vaikų laikinos globos nustatymo. 2024 m. spalio 7 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6676-1227/2024 buvo tenkintas Skyriaus prašymas ir išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus E. K. ir R. B. iš jų motinos S. K.. 2024 m. gruodžio 18 d. vyko dar vienas atvejo vadybos posėdis, kurio metu nepilnamečių vaikų mama sutiko priimti siūlomą pagalbą, tačiau socialiniam darbuotojui lankantis šeimoje nepavyko sutikti vaikų mamos, nes ji ir toliau piktybiškai vengė bendradarbiavimo su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, į telefono skambučius neatsakė. 2025 m. kovo 6 d. vykusio atvejo vadybos posėdyje dalyvavo tik nepilnametės R. B. tėvas A. B., kuris nurodė, jog jam paskirtų įpareigojimų laikosi, su vaikais bendrauja bei nori pats auginti ir rūpintis savo dukra.

14. 2024 m. spalio 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiais dėl laikinos globos Nr. 9GD-6019 ir 9GD-6020 nepilnamečiams atsakovės vaikams E. K. ir R. B. skirta laikina globa ir laikina globėja paskirta M. P. 2025 m. rugpjūčio 28 d. Mažeikių rajono mero potvarkiu Nr. M1-615 R. B. nustatyta laikinosios globos pabaiga ir ji grąžinta įstatyminiam atstovui tėvui A. B.

15. Iš į bylą pateiktų 2025 m. balandžio 11 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų Nr. 9VGA-120 ir 9VGA-121 matyti, jog atsakovė savo nepilnamečiais vaikais visiškai nesidomi, jų nelanko nuo 2025 m. vasario vidurio, nors ne kartą buvo raginta tiek specialistų, tiek vaikų laikinos globėjos, tačiau tai ją paskatino dar labiau atsiriboti nuo situacijos, siūlomos pagalbos atsakovė nepriėmė ir visiškai nusišalino nuo vaikų priežiūros.

16. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuo socialinių paslaugų atsakovės S. K. šeimai teikimo pradžios – 2023 m. gruodžio 7 d., situacija S. K. šeimoje keitėsi nežymiai arba, jei ir keitėsi, tik epizodiškai. Viso socialinių paslaugų teikimo, atvejo vadybos taikymo laikotarpiu nustatyta, kad S. K. nenoriai priima specialistų teikiamą pagalbą, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, problemų šeimoje neidentifikuoja ir jų nesprendžia. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. K. negeba tinkamai auginti ir auklėti savo nepilnamečių vaikų, negeba tenkinti ir suprasti jų fizinių ir emocinių poreikių: nesirūpino tinkama vaikų higiena, nevedė jų į ugdymo įstaigas, nesirūpino jų sveikata, neužtikrino vaikams saugios aplinkos, nesilaikė vaikams būtino miego ir jų maitino režimo. Net ir nustačius nepilnamečiams vaikams laikiną globą S. K. realios situacijos nesuvokė ir nesistengė pasikeisti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. K. elgesys jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu praktiškai nesikeičia, pagrindinės šeimos problemos susijusios su tėvystės įgūdžių stoka, vaikams saugios ir stabilios, emociškai ramios aplinkos neužtikrinimu, kurios nėra sprendžiamos. Bylos nagrinėjimo metu nuo ieškinio teisme gavimo dienos 2025 m. birželio 12 d. (5 mėn. laikotarpiu) S. K. nuo vaikų auginimo, priežiūros ir rūpinimosi jais yra visiškai nusišalinusi, mažamečiais vaikais nesidomi, išlaikymo jiems neteikia ir susigrąžinti vaikų į šeimą nesiekia ir jokių pastangų, kad situacija šeimoje pasikeistų, nededa.

17. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys A. B. ir M. P. patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nurodė, jog atsakovė S. K. negeba tinkamai rūpintis ir prižiūrėti savo vaikų, vaikams nustačius laikiną globą jais nesidomi, ryšio su jais nepalaiko, paskutinį kartą juos lankė 2025 m. gegužės pradžioje. Kaip ir buvo minėta, S. K. nepriima jai teikiamos specialistų pagalbos, nesuvokia situacijos rimtumo, viso socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu nebuvo linkusi keisti savo elgesio. Teismas pažymi, jog tėvai turi auginti vaikus tenkindami ir jų fiziologinius, emocinius ir kitus svarbius poreikius, užtikrinti auklėjimą bei ugdymą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko poreikių identifikavimas yra vienas iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.

18. Be kita ko, paminėtina, kad nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

19. Šios aukščiau išdėstytos aplinkybės, jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, pačios atsakovės, trečiųjų asmenų teismo posėdyje duoti paaiškinimai, nesant duomenų, kad situacija atsakovės šeimoje pasikeistų, sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų E. K. ir R. B. atžvilgiu.

20. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais.

21. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti nepilnamečiui E. K. iš atsakovės 150,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

23. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

24. Kaip jau minėta ieškovas prašo priteisti iš atsakovės S. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sodros duomenimis atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau ji yra sveika ir darbingo amžiaus. Duomenų, kad dėl kurių atsakovė negalėtų dirbti ir teikti vaikui išlaikymo, byloje nėra. Ieškovė patikslintu ieškiniu išlaikymą prašo priteisti tik vienam vaikui, kadangi dukra R. B. grąžinta įstatyminiam atstovui, jos tėvui A. B.

25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Įvertinęs ieškovo reikalavimą, byloje esančius duomenis, kad atsakovės prašoma priteisti 150,00 Eur vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 1038,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 777,00 Eur, todėl išskaičius vaiko išmoką 122,50 Eur orientacinis dydis išlaikymo naštą paskirsčius tėvams lygiomis dalimis būtų apie 327,25 Eur). Teismas įvertinęs tai, kad S. K. nenustatytas neįgalumas ar dalinis darbingumas, ji yra darbingo amžiaus, tačiau Sodros duomenimis nedirba, apie kitas jos gaunamas pajamas duomenų byloje nėra, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti savo vaiką, todėl teismas ieškovo reikalavimą tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

27. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

28. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

29. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje

30. 2024 m. spalio 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiais dėl laikinos globos Nr. 9GD-6019 ir 9GD-6020 nepilnamečiams atsakovės vaikams E. K. ir R. B. skirta laikina globa ir laikina globėja paskirta M. P. 2025 m. rugpjūčio 28 d. Mažeikių rajono mero potvarkiu Nr. M1-615 R. B. nustatyta laikinos globos pabaiga, ji grąžinta gyventi pas įstatyminį atstovą, tėvą A. B. Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2272-1008/2025 pagal ieškovės S. K. ieškinį dėl tėvystės jos nepilnamečiam sūnui E. K. nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Patikslintu ieškiniu ieškovas nereiškia reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, byloje būtina nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamąją vietą.

31. Iš byloje pateikto 2025 m. balandžio 11 d. globojamo (rūpinamo) vaiko plano Nr. 9GVA-120 bei kitų aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad laikinoji globėja tinkamai prižiūri nepilnametį vaiką – E. K.. Bylos duomenys patvirtina, jog laikinoji Globėja M. P. sutinka rūpintis E. K.. Atsižvelgiant į tai, kad santykiai su globėja yra šilti, artimi, nesant kitų asmenų, kurie norėtų auginti ir rūpintis vaiku, M. P. išreiškus sutikimą globoti mažametį E. K., E. K. gyvenamoji vieta iki nuolatinės rūpybos paskyrimo nustatytina su Mažeikių rajono savivaldybės mero 2024 m. spalio 14 d. potvarkiu Nr. 9GD-6020 paskirta laikinąja globėja M. P..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-06061, nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei yra 100 procentų, taip pat atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 7 punktas).

34. Esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad dėl reikalavimų neterminuotai apriboti motinos valdžią, atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2025 m. birželio 12 d., iki sūnaus E. K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.