- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-877-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08011-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-09 d. sprendimo pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 476,45 Eur draudimo išmokos, 315,40 Eur kitų išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2014-07-12 sudarė Savanorišką transporto priemonių (KASKO) draudimo sutartį Nr. 851-0463405 dėl automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-17 d. autoįvykio metu buvo apgadinta priekinė automobilio dalis. 2014-09-18 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo apsaugos. Pagal nepriklausomo eksperto M. S. pateiktą 2014-10-08 d. vertinimo ataskaitą autoįvykio metu automobiliui padaryta 10 463,97 Eur žala, tačiau atsakovas nesutiko su tokia ataskaita ir pateikė nepriklausomo vertintojo A. V. ataskaitą, pagal kurią ieškovo automobiliui padaryta žala įvertinta 7 530,13 Eur. Ieškovas prašo priteisti realiai patirtos žalos ir atsakovo išmokėtos draudimo išmokos skirtumą, t. y. 3 161,05 Eur, taip pat 175,22 Eur automobilio išardymo darbų išlaidų bei 140,18 Eur automobilio vertinimo išlaidų (e. b. l. 1-3, I t.).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, jo vertintojas vadovavosi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau - Instrukcija) reikalavimais, tinkamai motyvavo atliekamus skaičiavimus ir kt., o ieškovo pateikta ataskaita yra nemotyvuota, prieštaringa, joje netinkamai vadovautasi minėtos Instrukcijos reikalavimais. Dėl automobilio išardymo darbų ir vertinimo išlaidų priteisimo atsakovas pažymėjo, jog žalą transporto priemonei pagal draudimo sutartį nustato draudikas neatlygintinai, todėl ieškovo savanoriškai patirtos išlaidos nebuvo nei būtinos, nei neišvengiamos, ieškovas nepateikė draudikui transporto priemonės faktinį remontą ir jo kainą patvirtinančių dokumentų, tokios išlaidos nėra draudimo sutarties objektas, todėl nėra pagrindo atlyginti tokių išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-09 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo 102,50 Eur draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (102,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš ieškovo 946,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, į. k. 302912288, naudai.
Teismas nustatė, kad draudėjas J. G. ir ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, 2014-07-12 d. sudarė Savanorišką transporto priemonių (KASKO) draudimo sutartį Nr. 851-0463405, pagal kurią buvo apdraustas lengvasis automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-17 d. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta priekinė automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Remiantis ieškovo pateikta UAB „Asistavita“ nepriklausomo turto vertintojo M. S. vertinimo ataskaita automobiliui padaryta 10 463,97 Eur dydžio žala. Remiantis atsakovo pateikta UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertintojo A. V. pateikta 2014-10-30 d. ataskaita automobiliui padaryta žala įvertinta 7 530,13 Eur. 2014-11-13 d. atsakovas išmokėjo ieškovui 7 302,92 Eur dydžio draudimo išmoką. Teismo ekspertas nustatė, jog patirtas nuostolis yra 8 000,00 Eur .
Teismui nekyla abejonių dėl ekspertų duotų išvadų. Atsižvelgiant į tai teismas darė labiau tikėtiną išvadą, jog tikslinga vadovautis UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertintojo A. V. bei teismo eksperto A. P. pateiktomis išvadomis, kadangi jose padarytos iš esmės vienodos išvados dėl ginčo automobilio rinkos įvykio dienai bei likutinės vertės.
M. S. lyginamuoju metodu atlikęs automobilio rinkos vertės prieš apgadinimą nustatymą, rėmėsi Lenkijos rinkoje esančių charakteringiausių lyginamųjų objektų (automobilių Renault Laguna) pasiūla. Tuo tarpu teismo ekspertas A. P., teismo posėdžio metu pažymėjo, jog Lenkijoje automobilių kainos yra didesnės dėl didesnio PVM bei papildomų muitų mokesčių, todėl paprastai ekspertai šios šalies rinkos pasiūlos atlikdami ekspertizes nenaudoja. Taip pat vertintojas M. S. vertinimo ataskaitoje nurodė tris lyginamuosius objektus, tuo tarpu UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertintojas A. V. bei teismo ekspertas A. P. – šešis lyginamuosius objektus. Be to, teismo ekspertas A. P. pažymėjo, jog vien speciali automobilio modifikacija ženkliai padidina jo vertę. Atsakovo pasirinktas vertintojas, pasirinkdamas palyginamuosius objektus, įvedė korekcijas ne tik dėl automobilio modifikacijos, bet ir dėl ridos, pirmos registracijos skirtumo, kuriuos atitinkamai pagrindė (UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2014-10-30 d. ataskaitos lapas Nr. 17), taip pat pagrindė transporto priemonės likutinę vertę (UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2014-10-30 d. ataskaitos lapas Nr. 20), todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo pasirinktas nepriklausomas ekspertas neįvertino specialios ginčo automobilio komplektacijos ir dėl to padarytos išvados neatitinka tikrosios padėties. Kita vertus, vertintojas M. S., pasirinkdamas bendros pataisos 25 ir 27 proc. koeficientus, kurie ženkliai padidina automobilių rinkos vertes, negalėjo nurodyti, kokiu teisės aktu remdamasis taikė būtent tokius koeficientus ir jų nepagrindė.
Pagal Taisyklių 6.1.4. punktą, žalą transporto priemonei pagal Draudimo sutartį nustato draudikas, tai atlikdamas neatlygintai. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog draudikas jam nurodė pačiam įvertinti transporto priemonę, taigi, darytina išvada, jog šios išlaidos nebuvo būtinos ir/ar neišvengiamos, šios išlaidos nėra numatytos transporto priemonių draudimo sutartyje, todėl nėra pagrindo atlyginti šių ieškovo patirtų išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Nurodė, kad esminiai prieštaravimai yra susiję su lyginamųjų objektų, nurodytų vertinimo ataskaitose, pasirinkimu bei komplektacijos įtakos automobilio vertei.
Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovo vertintojas rėmėsi artimiausios Lietuvai (Lenkijos) rinkos pasiūlos analize. Jokie papildomai muitų mokesčiai tarp Europos Sąjungos šalių nėra taikomi. Teismo ekspertas patvirtino, kad, nesant panašesnio objekto Lietuvos rinkoje, įprasta pavyzdžių ieškoti kitose rinkose.
Teismas klaidingai vertino atsakovo vertintojo bei teismo eksperto paaiškinimus dėl automobilio komplektacijos. Automobilio vertei gali daryti įtakos komplikacijos skirtumai. Teismo eksperto lyginamieji objektai nėra identiški ieškovo automobiliui, todėl būtent ieškovo vertintojo ataskaita tiksliau atspindi vertę.
Teismas neteisingai vertino aplinkybes apie ieškovo vertintojo pasirinktus koeficientus. Teismas neįvertino paaiškinimo, jog buvo įversti pataisos koeficientai.
Teismas neatsižvelgė į faktą, jog ieškovo vertintojas pats apžiūrėjo automobilį, nustatė sugadinimus, kurių atsakovo vertintojo apžiūros protokole nėra, nustatė 68 keičiamas detales, kai atsakovo vertintojas nustatė tik 42.
Teismas, spręsdamas dėl papildomų išlaidų atlyginimo, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, iš kurio matyti, kad pats atsakovas nurodė atlikti vertinimą.
Teismo ekspertas buvo parinktas ydingai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui kilo abejonių dėl eksperto nešališkumo ir objektyvumo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašė priteisti 450 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad po ankstesnio eismo įvykio automobilis buvo suremontuotas tinkamai ir atliktas jo techninės būklės vertinimas, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Be to, automobilis buvo intensyviai eksploatuotas, kas turi įtakos rinkos vertei.
Ieškovo vertintojas rėmėsi tik Lenkijos rinkoje esančių lyginamųjų objektų pasiūla, pasirinko tik tris automobilio pardavimo pasiūlymų skelbimus, patvirtino, kad skelbimuose nurodyti automobiliai nėra identiški vertinama automobiliui. Teismo ekspertas gavo aktualią informaciją iš automobilio gamintojo atstovo Lietuvoje; rėmėsi skirtingų ir didesnio kiekio šaltinių apie automobilių vertę duomenimis; raštu kreipėsi į skirtingus duomenų valdytojus; rėmėsi naudotų automobilių rinkos Lietuvoje, o ne Lenkijoje, duomenis. Atsakovo vertintojas, didindamas korekcinius koeficientus, nurodė, jog rėmėsi patirtimi, t.y. subjektyviai. Atsakovo vertintojo ataskaitoje buvo atsižvelgta į automobilio komplektaciją.
Jeigu ieškovui kilo abejonių dėl eksperto nešališkumo ir objektyvumo, jis turėjo teisę teikti dėl to įrodymus, prašyti skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.
Ieškovas neįrodė, kad atsakovas buvo įpareigojęs ieškovą atlikti ekspertizę savo sąskaita bei įsipareigojęs šias išlaidas kompensuoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo (teismo ekspertizės akto, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, bei ieškovo pateikto rašytinio įrodymo – vertinimo ataskaitos), nustatant sugadinto automobilio rinkos vertę, kuri yra reikšminga draudimo išmokos dydžio nustatymui. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl jos laikomos nustatytomis ir pakartotinai dėl jų nepasisakoma.
Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada turi didesnę įrodomąją galią.
Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
Vadovaujantis minėta teismų praktika, darytina išvada, kad apeliantui neįrodžius nei tyrimo eigos, nei išvados turinio esminių trūkumų, apeliacinis skundas negali būti tenkintinas.
Apeliantas neginčija eksperto paskyrimo teisėtumo, tačiau teigia, jog proceso eigoje ekspertas galimai buvo neobjektyvus ir šališkas. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas įrodymų nepateikė, be to, proceso metu nesinaudojo teise prašyti skirti pakartotinę ekspertizę. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su eksperto išvadomis, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ekspertas buvo šališkas, neobjektyvus ar nekvalifikuotas.
Pažymėtina, kad, pasirenkant lyginamuosius objektus, kaip teismo ekspertas, taip ir ieškovo vertintojas, pasirinko ne identiškus ieškovo automobiliui, bet labiausiai panašius objektus. Argumentų, patvirtinančių, jo teismo ekspertas parinko netinkamus nepanašius lyginamuosius objektus, apeliantas nenurodė ir neįrodė.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir lygindamas rašytinius įrodymus su eksperto išvada, motyvuotai argumentavo kodėl vadovavosi būtent eksperto išvada ir atsakovo pateiktu vertinimu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms išvadoms, todėl jų nekartoja. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neatmetė galimybės įrodinėti automobilio rinkos kainą kitose Europos sąjungos šalyse panašių objektų rinkos kainomis, tačiau šiuo atveju nebuvo paneigta, jog panašių objektų nebuvo galimybės rasti Lietuvoje. Be to, teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra pagrįstos ne vien tuo faktu, kad Lenkijos rinkoje automobilių rinkos kainos galimai yra didesnės, bet tuo, jog teismo ekspertas pasirinko daugiau lyginamųjų objektų, kad nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, pagrindžiančių didesnių koeficientų taikymo ir pan. Teismo eksperto išvados yra pakankami motyvuotos, išsamios, nuoseklios, papildomai pagrįstos ir gauta informacija iš automobilių gamintojo atstovo, skirtingų duomenų apie rinkos vertes valdytojų, todėl, sprendžiant klausimą, reikalaujantį specialių žinių, pirmosios instancijos privalėjo vadovautis eksperto išvadomis.
Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas atsižvelgė į tai, kad automobilyje buvo sumontuota tam tikra įranga, taip pat atsižvelgė į automobilio komplektaciją (1 t. b.l. 135, 142). Ši aplinkybė buvo įvertinta ir atsakovo pateiktoje UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje (1 t. b.l. 49-50). Taigi, byloje nėra pakankamų duomenų spręsti, jog į minėtą aplinkybę nebuvo atsižvelgta bei, kad dėl automobilio komplektacijos ir kitų apelianto nurodytų aplinkybių rinkos kaina realiai buvo didesnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis ekspertizės aktu.
Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantis susirašinėjimas neįrodo, kad atsakovas nurodė ieškovui atlikti automobilio įvertinimą bei buvo įsipareigojęs atlyginti ieškovui šias išlaidas. Susirašinėjimas tik patvirtina, kad šalys nesutarė dėl atlygintinos sumos, nes atsakovas nesutiko su ieškovo vertintojo nustatyta rinkos verte. Be to, šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis ieškovo pateikta vertinimo ataskaita, taip pat atsakovas buvo pateikęs savo vertinimo ataskaita, todėl ir ieškovo patirtos automobilio išardymo bei vertinimo išlaidos negalėjo būti priteistos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsižvelgus į ieškinio sumą, į tai, kad byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, į pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtų išlaidų už teisinę pagalbą sumą, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme pripažintinos per didelėmis, todėl mažintinos iki 250 Eur sumos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-09 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto J. G. atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, naudai 250 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.