- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1159-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09597-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. patikslintą ieškinį atsakovei G. S. dėl negrąžinto pradinio įnašo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. D. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (pradinis ieškinys 2023-09-07 CBP-14151, patikslintas 2023-09-20 DOK-113105) prašė priteisti iš atsakovės G. S. (toliau – ir atsakovė) 1 500 Eur negrąžintą įmoką, 200 Eur teisinių konsultacijų išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas (pirkėjas) su atsakove (pardavėja), atstovaujama nekilnojamojo turto agento, 2023 m. gegužės 8 d. sudarė preliminarią žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu sumokėjo 1 500 Eur pradinį įnašą. Likusi sandorio suma turėjo būti sumokėta sandorio pasirašymo dieną, t. y. 2023 m. liepos 16 d., gavus NŽT leidimą pirkti žemės sklypą. Sandorio sudarymo dieną NŽT leidimas nebuvo gautas, dėl ko sandoris nebuvo sudarytas. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, tokiu atveju pardavėja turėjo grąžinti pradinį įnašą, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2023 m. spalio 23 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-127492) prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad ir nekilnojamojo turto agento ir ieškovo susirašinėjimo aiškiai matyti, jog ieškovas pats netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo pareigas, nerodė savo iniciatyvos ir nepagrįstai delsė atlikti veiksmus, reikalingus gauti NŽT pažymą. Sutarties nuostatos numato, kad neįvykus sandoriui dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turi teisę pasilikti iš pirkėjo gautą pirminį įnašą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.
6. Teismas vertino, ar pačioje preliminariojoje sutartyje yra numatyta ieškovo teisė atgauti pradinį įnašą negavus NŽT pažymos. Ieškovo nurodyta sąlyga (negavus NŽT pažymos) preliminarioje sutartyje yra siejama tik su baudos nemokėjimu. Šalys sudarydamos preliminarią sutartį, pradinio įnašo grąžinimo nesusiejo su NŽT pažymos gavimu/negavimu. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovės pareiga grąžinti pradinį įnašą negavus NŽT pažymos buvo nustatyta preliminarioje sutartyje.
7. Teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti aktuali kasacinio teismo praktika, tiek preliminariosios sutarties nuostatos teismui leido daryti išvadą, kad pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas ieškovo sumokėtas 1 500 Eur avansas atliko ne tik mokėjimo bei atsiskaitymo, bet ir prievolės įvykdymo užtikrinimo, t. y. pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimo, funkciją.
8. Tam, kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas turėjo gauti NŽT leidimą. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovas neįvykdė šios savo pareigos iki preliminarioje sutartyje numatyto termino (2023 m. liepos 16 d.).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad pažymos laiku negavo ne dėl savo kaltės, nes mokestį už leidimo (pažymos) išdavimą mokėjo iš užsienyje esančios sąskaitos. Iš preliminarios sutarties nustatyta, kad būtent ieškovas buvo atsakingas už pažymos iš NŽT gavimą. Tai, kad pirminis mokėjimas už NŽT pažymos išdavimą nebuvo tinkamai apskaitytas, nepašalina ieškovo kaltės dėl laiku negautos pažymos. Mokėjimą atliko pats ieškovas, būtent jis turėjo pareigą nurodyti mokėjimui būtinus duomenis. Teismas vertino, kad ieškovo pareiga gauti pažymą apima ir jo pareigą tinkamai apmokėti paslaugą, domėtis šios paslaugos teikimo eiga iki bus gauta reikiama pažyma.
10. Nors ieškovas ir atsakovė skirtingai aiškino šalių bendradarbiavimą po preliminarios sutarties pasirašymo, tačiau teismas iš byloje pateiktų duomenų sprendė, kad negalima teigti, jog ieškovas dėjo reikiamas pastangas pažymai gauti. Ieškovas, kilus neaiškumų, ar ši pažyma bus gauta laiku, nesiėmė reikiamų priemonių preliminarios sutarties pratęsimui, nebendradarbiavo su atsakove ir nebandė spręsti kilusios problemos dėl NŽT pažymos gavimo.
Šalies argumentai
11. Ieškovas teigė, kad NŽT pažymą gavo po kelių dienų po preliminarios sutarties termino (2023 m. liepos 16 d.), tačiau byloje nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas kreipėsi dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, gavęs NŽT pažymą. Aplinkybė, kad atsakovė įdėjo naują žemės sklypo pardavimo skelbimą, tačiau teigė, kad parduotų sklypą ir ieškovui, jei šis gautų pažymą, laikytina bendru pasiūlymu, tačiau ne preliminariosios sutarties pratęsimu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas laikė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės (ieškovui laiku negavus NŽT pažymos) ir atsakovė įgijo preliminarioje sutartyje numatytą teisę pasilikti ieškovo sumokėtą avansą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (2024-05-22 DOK-62714) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų iki civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1 Teismas nepagrįstai laikė ieškinį nepagrįstu.
Atsiliepimas
13.2 Atsakovės teiginiai, kad ieškovas nedėjo pastangų NŽT pažymai gauti yra nepagrįsti, neįrodyti. Ieškovas neturi tokių galių įtakoti NŽT vykdyti sprendimus greičiau ar lėčiau. Ieškovas nuolat bendravo su agentu. Pagrindinės sutarties pasirašymo dieną ieškovas bandė su agentu rasti tinkamą sprendimą, tačiau nerado abiem pusėms palankaus, nes be NŽT pažymos sutarties sudaryti nebuvo įmanoma. Susirašinėjimo kopija buvo pateikta byloje.
13.3 Ieškovas nemato savo kaltės dėl to, kad sandoris neįvyko. Agentas nutylėjo faktą dėl žemės ūkio įstatymo pasikeitimo, kuris iš esmės keičia pirkinio tiek vertę, tiek naudojimo paskirtį. Todėl tai yra atsakovės klaida, o ne ieškovo. Paklaustas apie minėtą įstatymą, agentas tiesiog „ignoravo“ klausimą ir į jį net neatsakė, tai patvirtina pateikiama ekrano nuotrauka. Ieškovas tokių specifinių dalykų žinoti negalėjo, tam yra agentai, kurie privalo elgtis pagal nekilnojamojo turto agento etiketą ir teisingai pateikti informacija apie parduodamą prekę. Kaip ieškovas vėliau išsiaiškino, minėtas įstatymas/įstatymo pataisa jau buvo priimta, bet neįsigailojusi, todėl agentas bandė kuo greičiau parduoti sklypą. Šiuo metu įstatymas jau įsigaliojęs ir sklypo skelbimo nebėra portaluose, nors sklypas vis dar neparduotas. Minėtas naujasis žemės ūkio įstatymas (pataisa) draudžia statyti (pilnavertę) ūkininko sodybą žemės ūkio paskirties sklypuose, mažesniuose nei 200 a, prieš tai buvo 50 a. Perkamo sklypo plotas buvo 86 a. Minėto įstatymo pataisose yra ir kiti apribojimai. Todėl minėtas įstatymas turėjo esminę reikšmę tiek sklypo kainai, tiek jo panaudojimo galimybėms ir t.t. Būtent dėl to agentas stengėsi sklypą greičiau parduoti nieko nenutuokiančiam pirkėjui. Būtent tai buvo ieškovo paaiškinta teismo posėdžio metu, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
14. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-06-11 DOK-71674) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo psrendimą. Nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
14.1 Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio motyvacinėje dalyje ieškovas nepasisako dėl savo paties veiksmų ir priežasties, dėl ko nebuvo gauta NŽT pažyma. Ieškovas ir bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo pagrįsti priežasties, dėl ko NŽT pažyma nebuvo gauta laiku.
14.2 Teismas nurodė, jog nors ieškovas ir atsakovė skirtingai aiškino šalių bendradarbiavimą po preliminarios sutarties pasirašymo, tačiau teismas padarė išvadą, kad pagal byloje pateiktus duomenis, negalima teigti, kad ieškovas dėjo reikiamas pastangas pažymai gauti, o kilus neaiškumų, ar ši pažyma bus gauta laiku, nesiėmė reikiamų priemonių preliminarios sutarties pratęsimui, nebendradarbiavo su atsakove ir nebandė spręsti kilusios problemos dėl NŽT pažymos gavimo.
14.3 Teismas, įvertinęs preliminarios sutarties sąlygas, pagrįstai nustatė, kad šalys susitarė dėl dviejų aspektų: 1) pradinio įnašo grąžinimo; 2) baudos. Ieškovo nurodyta sąlyga (negavus NŽT pažymos) preliminarioje sutartyje yra siejama tik su baudos nemokėjimu. Šalys, sudarydamos preliminarią sutartį, pradinio įnašo grąžinimo nesiejo su NŽT pažymos gavimu/negavimu.
14.4 Iš preliminarios sutarties teismas nustatė, kad būtent apeliantas buvo atsakingas už pažymos iš NŽT gavimą.
14.5 Apeliantas apie įstatymo pakeitimus buvo informuotas tinkamai ir laiku. Atsižvelgiant į apelianto argumentus, darytina išvada, jog apeliantas savo poziciją grindžia ne svariais teisiniais argumentais, o vedamas savo vidinio įsitikinimo. Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, jog būtent apeliantas, o ne atsakovė ar nekilnojamojo turto brokeris, vengė tinkamai komunikuoti. Apelianto teiginiai ne tik neatitinka realybės, bet yra melagingi.
14.6 Pats apeliantas nerodė intereso pratęsti sutarties terminą, jog galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus.
14.7 Apeliantas nepateikia konkrečių įrodymų, kalba abstrakčiai ir neargumentuotai, todėl darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai yra emocinio pobūdžio, o ne pagrįsti teisiškai ir argumentuoti.
14.8 Apeliantas po pirmojo teismo posėdžio pateikė atsakovei taikos pasiūlymą, kuriuo siūlė atsiimti ieškinį, jei jam bus grąžinta 1 500 Eur suma. Apeliantas argumentavo, jog priešingu atveju atsakovei procesas kainuosiąs kelis kart brangiau. Darytina išvada, jog apeliantas nuo pat pradžių vengė vykdyti preliminarios sutarties sąlygas, elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai tik dėl jam vienam žinomų ir suprantamų motyvų, ką patvirtino ir bylą nagrinėjęs teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
16. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė tarp jo ir nekilnojamojo turto agento vykusį susirašinėjimą dėl žemės ūkio įstatymo pasikeitimo. Šiais duomenimis apeliantas siekia įrodyti, kad agentas vengė atsakyti į apelianto pateiktus klausimus, susijusius su žemės ūkio įstatymo pakeitimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas priima tik tuos dokumentus, kurie gali įrodyti arba paneigti bylos baigčiai turinčias reikšmės aplinkybes, yra susijusios su ginčo esme.
18. Apelianto įrodymų pateikimo būtinumas iškilo, vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimami.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atlikto pradinio įnašo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Ieškovas ir atsakovė 2023 m. gegužės 8 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 16 d. sudaryti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminarioje sutartyje ieškovas įsipareigojo per vieną darbo dieną pervesti ieškovei pirminį 1 500 Eur įnašą (e. b. 1 t. 5 l.).
21. Ieškovas dviem bankiniais pavedimais (2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. gegužės 12 d.) šią sumą pervedė atsakovei (e. b. 1 t. 19-20 l.).
22. Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, kad neįvykus sandoriui dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turi teisę pasilikti iš pirkėjo gautą pirminį įnašą. Neįvykus sandoriui dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo sandorio įvykdymo termino pabaigos grąžina pirkėjui pirminį įnašą ir sumoka pirminio įnašo dydžio baudą. Bauda nemokama tuo atveju, jei objektas parduodamas gretimo sklypo savininkui ar nėra gaunamas leidimas iš NŽT.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apelianto teigia, kad nėra jo kaltės dėl to, kad sandoris neįvyko. Atsakovės teiginius, kad apeliantas nedėjo pastangų NŽT pažymai gauti, laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Apeliantas neturi tokių galių įtakoti NŽT vykdyti sprendimus greičiau ar lėčiau. Apeliantas nuolat bendravo su agentu. Pagrindinės sutarties pasirašymo dieną apeliantas bandė su agentu rasti tinkamą sprendimą, tačiau nerado abiem pusėms palankaus, nes be NŽT pažymos sutarties sudaryti nebuvo įmanoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
24. Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011). Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad pasibaigus šalių sutartam terminui pagrindinės sutarties sudaryti nebegalima, esant suderintai šalių valiai pagrindinė sutartis gali būti sudaryta ir vėliau.
25. Ieškovas ir atsakovė 2023 m. gegužės 8 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 16 d. sudaryti žemės sklypo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal preliminarios sutarties sąlygas, neįvykus sandoriui dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turi teisę pasilikti iš pirkėjo gautą pirminį įnašą. Neįvykus sandoriui dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo sandorio įvykdymo termino pabaigos grąžina pirkėjui pirminį įnašą ir sumoka pirminio įnašo dydžio baudą. Bauda nemokama tuo atveju, jei objektas parduodamas gretimo sklypo savininkui ar nėra gaunamas leidimas iš NŽT.
26. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad pirkėjas savo iniciatyva privalo kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp apelianto ir nekilnojamojo turto agento patvirtina, kad 2023 m. gegužės 30 d. agentas kreipėsi į apeliantą, teiraudamasis ar pastarasis kreipėsi į NŽT dėl sutikimo pirkti žemės sklypą gavimo. Apeliantas nurodė, kad nesikreipė, nes yra išvykęs. Agentas 2023 m. birželio 14 d. vėl teiravosi apelianto, ar gautas NŽT sutikimas. Apeliantas 2023 m. liepos 13 d. informavo, kad prašymas užpildytas ir pateiktas, laukiama atsakymo; 2023 m. liepos 17 d. laišku informavo, kad vis dar negavo pažymos, ir teiravosi, ar kitas žmogus turintis ūkininko pažymėjimą galėtų įsigyti žemės sklypą, ar vis tiek reikalingas NŽT sutikimas. 2023 m. liepos 17 d. agentas paaiškino, kad reikalingas NŽT sutikimas, ir teiravosi, ar apeliantui žinoma, kada bus išduotas sutikimas (e. b. 1 t. 56-57 l.). Taigi, šis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantas nebuvo gavęs NŽT sutikimo iki 2023 m. liepos 16 d., t. y. iki termino pagrindinės sutarties sudarymui pabaigos. Tik pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui apeliantas agentui pranešė, kad neturi NŽT sutikimo. Todėl ir atsakovė, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negalima teigti, jog ieškovas dėjo reikiamas pastangas pažymai gauti.
27. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar pačioje preliminariojoje sutartyje yra numatyta ieškovo teisė atgauti pradinį įnašą, negavus NŽT pažymos. Ieškovo nurodyta sąlyga (negavus NŽT pažymos) preliminarioje sutartyje yra siejama tik su baudos nemokėjimu. Šalys sudarydamos preliminarią sutartį, pradinio įnašo grąžinimo nesusiejo su NŽT pažymos gavimu/negavimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad preliminarioje sutartyje buvo nustatyta atsakovės pareiga grąžinti pradinį įnašą negavus NŽT pažymos. Tai, kad apeliantas nesiėmė operatyvių veiksmų; siekdamas gauti NŽT sutikimą įsigyti žemės sklypą (preliminari sutartis sudaryta 2023 m. gegužės 8 d.), pačiam apeliantui sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
28. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas (o šių aplinkybių apeliantas apeliaciniame skunde nepaneigė), kad nors ieškovas nurodė, kad NŽT pažymą gavo kelios dienos po preliminarios sutarties termino (2023 m. liepos 16 d.), tačiau į bylą nepateikė tai patvirtinančių įrodymų; įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas kreipėsi dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gavęs NŽT pažymą, byloje nėra.
29. Apeliantas teigia, kad agentas nutylėjo faktą, jog pakeistos Ūkininko ūkio įstatymo nuostatos iš esmės keičia pirkinio vertę ir naudojimo paskirtį, todėl tai yra atsakovės klaida, o ne ieškovo. Agentas „ignoravo“ apelianto klausimą apie pakeistą įstatymą, į jį neatsakė, tai patvirtina pateikiama ekrano nuotrauka. Minėto įstatymo pataisa jau buvo priimta, bet neįsigailojusi, todėl agentas bandė kuo greičiau parduoti sklypą. Šiuo metu įstatymas jau įsigaliojęs ir sklypo skelbimo nebėra portaluose, nors sklypas vis dar neparduotas. Minėta Ūkininko ūkio įstatymo pataisa draudžia statyti (pilnavertę) ūkininko sodybą žemės ūkio paskirties sklypuose mažesniuose nei 200 arų, kai prieš tai galiojusi įstatymo redakcija numatė 50 arų. Perkamo sklypo plotas buvo 86 arai. Minėto įstatymo pataisose yra ir kiti apribojimai. Todėl minėtas įstatymas turėjo esminę reikšmę tiek sklypo kainai, tiek jo panaudojimo galimybėms ir t.t. Būtent dėl to agentas stengėsi sklypą greičiau parduoti nieko nenutuokiančiam pirkėjui. Būtent tai apeliantas paaiškino teismo posėdyje, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
30. Preliminarios sutarties sudarymo metu galiojusio Ūkinio ūkio įstatymo nuostatos numatė, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro (Žemės ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
31. Nauja minėto įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 1 d. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.
32. Tiek preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija, tiek nuo 2023 m. liepos 1d. įsigaliojusi akto redakcija numato, kad šis įstatymas nustato ūkininko teisinį statusą, ūkininko ir jo partnerių veiklos pagrindus, ūkininko ūkio įregistravimo bei išregistravimo sąlygas ir tvarką, ūkininkui teikiamą paramą ir ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų statybos sąlygas (Ūkininko ūkio įstatymo 1 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis yra ūkininkas (CPK 178 straipsnis).
33. Kiekviena sutarties šalis turi pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jam nebuvo žinoma norimo įsigyti žemės sklypo paskirtis. Prieš sudarydamas preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį apeliantas turėjo visas galimybes domėtis, kokias teises galės įgyvendinti ketinamame įsigyti žemės sklype. Be to, Ūkininko ūkio statymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (teisės akto projektas) buvo viešai skelbiamas dar iki preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
34. Nors apeliantas teigia, kad paklaustas apie minėtą įstatymą, agentas tiesiog „ignoravo“ klausimą ir į jį net neatsakė, ir tai patvirtina pateikiama ekrano nuotrauka (e. b. 1 t. 126 l.), tačiau nei preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties turinys, nei minėtas susirašinėjimas nepatvirtina, kokiu tikslu apeliantas siekė įsigyti žemės sklypą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei ieškinyje, nei teikdamas žodinius paaiškinimus teismo posėdyje (teismo posėdžių garso įrašai), ieškovas neįrodinėjo, kokiam tikslui siekė įsigyti žemės sklypą.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).
36. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad ieškovui laiku negavus NŽT pažymos, pasibaigė ir prievolė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismui nustačius, kad NŽT pažymos gavimas priklausė išimtinai nuo ieškovo veiksmų, tačiau ieškovas šios pažymos negavo per sutartyje numatytą protingą terminą, laikoma, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės (ieškovui laiku negavus NŽT pažymos) ir atsakovė įgijo preliminarioje sutartyje numatytą teisę pasilikti ieškovo sumokėtą avansą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
39. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai
40. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Daugiau prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.