- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-176-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01485-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Fasadus“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-12-17-232/2020 pagal ieškovo S. K. atsakovui M. M. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Fasadus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarytą UAB „Fasadus“ 68 vnt. nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovui 54 000 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį 54 000 Eur vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovą arbatrečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, taip pat areštuoti ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu.
3. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas šioje byloje yra fizinis asmuo, todėl didelė ieškinio suma sudaro savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d.nutartimi ieškovo S. K. prašymą tenkino ir areštavo atsakovui M. M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 54 000 Eur sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir atsiskaityti su ieškovu.
5. Pirmosios instancijos teismassprendė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimas pareikštas fiziniam asmeniui, nutarties priėmimo dieną iš esmės nėra žinoma apie atsakovo turtą, ieškiniu prašomą priteisti sumą atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikė didele, ir nutarė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas M. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo S. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovas, grįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių galimo teismo sprendimoįvykdymui grėsmę keliančių aplinkybių, o rėmėsi tik didele ieškinio reikalavimo suma. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir pakankama ieškinio reikalavimams užtikrinti. Kadangi pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma atsakovo turtinė padėtis, su atskiruoju skundu pateikė duomenis, patvirtinančius, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje apskritai nėra reikalingas ir prieštarauja jų taikymo tikslams.Atsakovui nuosavybės teise priklauso daug neįkeisto nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkosvertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir sudarytais sandoriais dėl šio turto, sudaro apie143 869,15 Eur, t. y. beveik 3 kartus viršija ieškinio sumą. Tai patvirtina, kad šiuo atveju nėra jokios rizikos teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jeigu šioje byloje būtų priimtas ieškovui palankus teismosprendimas, nes tokiu atveju nebūtų jokių kliūčių nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausantį neapsunkintą nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovas gauna nemažas nuolatines pajamas – apie 2 132 Eur per mėnesį, jam nuosavybės teise priklauso 68 vnt. UAB „Fasadus“ akcijų, kurių vertė pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą šių akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra 300 000 Eur, o nominalioji šių akcijų vertė yra 22 666,44 Eur.
7.2. Pirmosios instancijos teismasnevertino atsakovo procesinio nesąžiningumo, nenurodė, kokios ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas gali būti nesąžiningas, bei nenustatė, jog byloje yra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.Atsakovo nesąžiningumas nepagrįstai buvo preziumuojamas remiantis vien didele ieškinio suma.
Atsiliepimas
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovas šioje byloje yra fizinis asmuo, todėl didelė ieškinio suma (54 000 Eur) sudaro savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – kyla reali grėsmė, kad atsakovas vengs įvykdyti teismo sprendimą, todėl ieškinio reikalavimui užtikrinti atsakovo turimam turtui buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jam priklausantį turtą bei turtines teises. Tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, niekaip nepaneigia fakto, kad atsakovas gali vengti įvykdyti teismo sprendimą.
8.2. Tuo atveju, jei atsakovas mano, kad antstolio areštuoto turto apimtis yra per didelė teismonutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams užtikrinti, atsakovas turi kreiptis įnutartį vykdantį antstolį dėl arešto masto pakeitimo vykdomojoje byloje, kuris bus išspręstasSprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2019 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bankoišrašą, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę, 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis,2016 m. rugpjūčio 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. spalio 30 d. informaciją apie valstybinį socialinį draudimą, 2019 m. spalio 29 d. VĮ Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą, kuriaissiekia pagrįsti gerą savo turtinę padėtį.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, ribojimas teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. Šio ribojimo išlygos CPK314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą;2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 20 punktą).
13. Įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, nepranešęs atsakovui, t. y. apeliantas neturėjo galimybės atsikirsti į šį ieškovo prašymą; šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi jie ieškovui buvo išsiųsti kartu su atskiruoju skundu ir ieškovas atsiliepime į atskirąjįskundą savo poziciją dėl jų yra išdėstęs, taip pat į tai, kad apelianto pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto pateikti dokumentai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
15. Atskirajame skunde apeliantas nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su apelianto M. M. pozicija dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi ankstesnėje (2011–2018 m.) teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, jog kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau, kaip visiškai pagrįstai akcentavo apeliantas, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė.
18. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą,jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
19. Įvertinęs pirmiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad ieškovas ieškinyjenenurodė jokių galimo teismo sprendimo įvykdymui grėsmę keliančių aplinkybių, tokių argumentų ieškovas nepateikė ir atsiliepime į atskirąjį skundą, o vien tik ieškovo pasisakymas, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui, nepateikiant jokių šios sumos santykį su atsakovo turtine padėtimi apibūdinančių duomenų, taip pat argumentų ir įrodymų apie atsakovo galimą nesąžiningumą (siekį vengti sprendimo vykdymo), savaime nėra pakankamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimui konstatuoti.Be to, apeliantas su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, gaunamą darbo užmokestį, turimas UAB „Fasadus“ akcijas, leidžiančius teigti, kad ieškinio suma apeliantui nėra didelė. Iš 2019 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad apeliantui priklauso 91 689,49 Eur vertės nekilnojamasis turtas, iš 2019 m. spalio 30 d. informacijos apie valstybinį socialinį draudimąnustatyta, kad 2019 m. apelianto draudžiamosios pajamos sudarė 27 421,65 Eur, 2019 m. spalio 29 d. VĮ Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išraše nurodyta, kad apelianto turimų akcijų nominalioji vertė yra 22 666,44 Eur. Taigi, apelianto pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį paneigia teismo nutartyje nurodytą ir ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą pakartotą argumentą, kad atsakovo turtinė padėtis kelia grėsmę byloje priimto sprendimo įvykdymui.
20. Esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas, nenurodęs absoliučiai jokių motyvų dėl atsakovo nesąžiningumo, neturėjo pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.
21. Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo S. K. taikytilaikinąsiasapsaugos priemones atmestinas.
22. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangibylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoscivilinio proceso kodekso337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartįpanaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo S. K. prašymą taikytilaikinąsiasapsaugos priemones atmesti.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.