Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14988-1004/2021, kuria išspręstas ieškovės A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl dalies vaiko išlaikymo formos pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia A. K. neįgaliojo ir nukentėjusiojo asmens pažymėjimus, invalido pažymėjimą, e. sveikatos išrašus apie sveikatos būklę, antstolės E. R. 2021-12-16 patvarkymą. Apeliantė tvirtina, kad šie nauji įrodymai patvirtina, kad A. K. dėl savo ligų negali dirbti ir ateityje jo galimybės dirbti tik mažės, nes jo sveikata tik blogėja.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje klausimai, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl įrašo viešame registre uždraudžiant perleisti nuosavybės teises

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, yra vertinama, ar egzistuoja grėsmė, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, ir pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019). Apie tokios grėsmės buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia iš konkrečių faktinių bylos aplinkybių, teismui žinomų nutarties priėmimo dieną.

13. Pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kaip minėta, sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė siekia pakeisti taikos sutartimi patvirtintą atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo formą, priteisiant dukrai konkretų turtą, teikdama, jog atsakovas turi kitų kreditorių, kurių atžvilgiu vykdomas išieškojimas, šiuo metu yra nedarbingas, turi neįgalumą.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 3 dalį teismas, remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu, gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, priteisiant vaikui: kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą.

16. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymas savo esme yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, jog išlaikymas bei jo dydis šalių nepilnametei dukrai buvo nustatytas Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-14 nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kuria pačios šalys susitarė, jog atsakovas nepilnametei dukrai teiks 600,00 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-06-01 iki dukters pilnametystės, taip pat sumokės 12028,76 Eur papildomų išlaidų įsiskolinimą.

18. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas ketintų savo turimą nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį.

19. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo vienintelę aplinkybę, kad atsakovas turi kreditorių, kurių atžvilgiu vykdomas išieškojimas. Nesant duomenų apie konkrečius veiksmus atsakovui bloginant savo turtinę padėtį, slepiant turtą, ši aplinkybė neįrodo atsakovo ketinimų perleisti ar paslėpti turtą.

20. Teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ketintų savo turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nepilnametė S. K. šiuo metu gauna minimalų išlaikymą, todėl aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės nepilnamečio vaiko ar kitos šalies teisės, nenustatyta. Nagrinėjamo ieškovės prašymo kontekste apeliacinės teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės teisme dar nepradėtas, atsakovo pozicija teismui nėra žinoma, teismui duomenų taip pat nėra pateikusi ir vaiko teisių apsaugos institucija. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė tikėtinai nepagrindė savo prašymo bei neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikyta jos prašoma laikinoji apsaugos priemonė. Nesant būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę.

21. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad atsakovas nevykdo savo pareigos mokėti kas mėnesį vaikui priteistų periodinių išmokų, tai įrodo byloje pateikto įsiskolinimo suma, taip atsakovas turi neįgalumą, dėl savo ligų negali dirbti ir ateityje jo galimybės dirbti tik mažės, nes per visą laikotarpį jo sveikata tik blogėja. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

22. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad atsakovui nevykdant pačių šalių taikos sutartimi numatytą teikti 600,00 Eur išlaikymą dukrai, kas mėnesį nesumokėta išlaikymo dalimi didėja išlaikymo įsiskolinimas, apeliantė turi galimybę kreiptis į antstolį, todėl išlaikymo įsiskolinimą bus galima nukreipti į atsakovo turtą.

Dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo

23. Apeliantė apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos eismas nepasisakė dėl vykdymo veiksmų stabdymo dalyje dėl išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą. Apeliantė įsitikinusi, kad šiuo metu jau vyksta nepilnamečio vaiko teisių pažeidimai vykdymo procese, realizavus atsakovo nekilnojamąjį turtą, gautos piniginės lėšos yra paskirstomos vykdymo procese trečios eilės atsakovo kreditoriams, o ne nepilnamečio vaiko išlaikymui, ir tai yra akivaizdi grėsmė šioje byloje, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, ar tapti neįmanomu įvykdyti. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

24. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas ar trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą minėtai laikinajai apsaugos priemonei taikyti, byloje nenustatyta.

25. Šiuo konkrečiu atveju CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta laikinoji apsaugos priemonė taip pat negali būti taikoma siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, suteikiant prioritetą šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo užtikrinimui prieš atsakovo kreditorių (trečiųjų asmenų) teisėtą interesą patenkinti savo reikalavimus iš atsakovui priklausančių turtinių teisių. Šiaulių apylinkės teismas 2018-11-14 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria pačios šalys susitarė, jog atsakovas nepilnametei dukrai teiks 600,00 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-06-01 iki dukters pilnametystės, taip pat sumokės 12028,76 Eur papildomų išlaidų įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į antstolį dėl šalių patvirtintos taikos sutarties išlaikymo teikimo kontekste nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad antstolei E. R. realizavus atsakovo turtą, lėšos paskirtytos trečios eilės kreditoriams, ŽŪB „Žemlita“, A. M., taip netenkinant nepilnamečio vaiko pirmos eilės kreditorinių reikalavimų. Taigi, šiomis nustatytomis aplinkybėmis yra paneigiama galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo argumentu, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, neapibrėžtam laikui būtų pažeisti atsakovo kreditorių teisėti interesai bei lūkesčiai, kad įsiteisėję ir privalomi teismo sprendimai būtų kuo greičiau įvykdyti, ir nebūtų nepagrįstai vilkinamas vykdymo procesas. Vykdymo veiksmų sustabdymas pažeistų teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus.

27. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.