Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų, Valstybės įmonės Turto banko ir Valstybės įmonės Registrų centro, atstovams,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybės įmonei Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad įsiskolinimas už įgytą turtą pasibaigęs, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra visiškai įvykdęs (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, nebeturi įsiskolinimo už įsigytą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ir žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ yra pasibaigusi.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis P. B., miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė gyvenamojo namo ir jo priklausinių pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) išsimokėtinai, su Varėnos rajono „Liškiavos“ kolūkiu kaip šio ūkio darbuotojas. „Liškiavos“ kolūkis pardavė, o kolūkio darbuotojas P. B., s. J. nusipirko vieno aukšto skydinį namą su mansarda, turintį 103,72 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, pastatytais 1979 m., 500 kv. m. sodybiniame sklype. Minėtos Sutarties 3.1. punkte nurodyta „darbuotojas sumoka ūkiui 50 % gyvenamo namo ir ūkinių pastatų balansinės likutinės vertės“, t. y. 7 703,00 rublių. Tos pačios sutarties 3.2 punkte yra nurodyta, kad 7 703,00 rublių suma mokama penkis metus, kiekvienais metais ne mažiau 10 % sumos, numatytos 3.1 punkte, pradedant mokėti po mėnesio nuo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo dienos. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra įrašas, kad minėta sutartis duomenų bazėje įrašyta 1990 m. rugpjūčio 22 d. Šis nekilnojamas turtas įgytas santuokoje su pareiškėja O. B.. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad mirus jos sutuoktiniui P. B., po jo mirties (duomenys neskelbtini) ji paveldėjo P. B. vardu registruotą ½ dalį gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, yra žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įrašas galioja, jis nepanaikintas iki šiol. Pareiškėja nežinojo, kad yra tokia žyma, nes gyvenamojo namo ir priklausinių išsipirkimą išsimokėtinai buvo įvykdę (ji ir jos sutuoktinis) dar iki Varėnos rajono Liškiavos kolūkio likvidavimo. Pirminė įmoka – 6 551,00 rublių buvo nurašyta nuo jos sutuoktinio P. B. sąskaitos už gyvenamą namą „Liškiavos“ kolūkiui 1990 m. gegužės 28 d., yra išlikęs kasos orderis.

Po vyro mirties paveldėjusi jam priklausiusį nekilnojamą turtą pareiškėja nusprendė jį parduoti, tačiau pirkėja sutiko nupirkti gyvenamąjį namą su priklausiniais, kai bus sutvarkytas namų valdos žemės sklypas. 2024 m. kovo 21 d. ji nusipirko iš Lietuvos Respublikos, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi 0,1521 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo parduotas už valstybės vienkartines išmokas, sumokėtas 1992 m. rugpjūčio 7 d., šiame žemės sklype yra visi minimi statiniai, įgyti iš „Liškiavos“ kolūkio. Norint toliau atlikti pirkimo-pardavimo notarinį sandorį, notarė patarė sutvarkyti dokumentus ir panaikinti žymą „įsiskolinimas už įsigytą turtą“.

Pareiškime nurodo, kad gyvendami santuokoje su sutuoktiniu, jie pajamų turėjo, jos vyras dirbo tuo metu „Liškiavos“ kolūkio (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas siekė 140,00 rublių į mėnesį, ji dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis siekė 90,00 rublių, mėnesiui jie abu gaudavo virš 200,00 rublių ir tai tuo metu buvo dideli pinigai. Papildomai ūkyje augino gyvulius ir gvazdikus šiltnamyje pardavimui, gaudavo papildomų pajamų už priduotą pieną ir parduotas gėles per metus iki 4 000,00 rublių. Turėdami pajamų įsigijo ir kito turto iš „Liškiavos“ kolūkio. Jų šeimoje pajamų netrūko. Likusią 1 152,00 rublių sumą už gyvenamą namą ir priklausinius išmokėjo 1991 metų gegužės mėnesio pradžioje, tačiau neišlikęs nurašymo nuo sąskaitos „Liškiavos“ kolūkiui kvitas. Pažymos iš „Liškiavos“ kolūkio pateikti negali, nes minėtas kolūkis likviduotas, o kolūkio buhalteriniai dokumentai saugoti neperduoti.

Pareiškėja nurodo, kad ji išnaudojo visas adekvačias teisėtas priemones panaikinti žymą „įsiskolinimas už įsigytą turtą“, tačiau to padaryti nepavyko, dėl to ir kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. B. palaikė pareiškimą prašė jį tenkinti bei nurodė, kad mirus jos sutuoktiniui P. B. ji priėmė jo palikimą ir nusprendė parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kreipusis į notarę, ši jai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra įrašas – jog yra skola.

Pareiškėja patvirtino, jog namą pirko iš Liškiavos kolūkio. Vyras dirbo kolūkyje ir gavo galimybę išsipirkti iš kolūkio namą ir išsimokėti per 5 metus. Visą skolą kolūkiui jie išmokėję. Jokių pretenzijų jiems nereiškė, dargi likviduojant kolūkį, būtent kolūkis jiems išmokėjo kompensaciją – 13 398,00 rublių. Paskutinis likutis už gyvenamą namą ir priklausinius buvo sumokėtas 1991 m. gegužės mėn.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos O. B. atstovė advokatė Roma Katilovskienė prašė pareiškimą tenkinti bei nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimai ir archyvo dokumentai patvirtina, kad įsiskolinimo už įsigytą turtą, iš likviduoto „Liškiavos“ kolūkio, nėra. Šiuo metu visi Liškiavos kolūkio likvidacinės komisijos nariai jau mirę.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo P. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti ir pareiškime nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškimą prašė pašalinti Registrų centrą iš civilinės bylos nagrinėjimo, o šio prašymo netenkinus bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant bei sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos sutuoktinis P. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra visiškai įvykdęs (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, nebeturi įsiskolinimo už įsigytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ yra pasibaigusi.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). CPK 445 straipsnio norma nustatanti sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamu atveju tokios sąlygos yra. Pareiškėja negali gauti dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų išregistruota žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. VĮ Registrų centras, atsiliepime nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 22 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro objektai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami, išregistruojami arba jų duomenys keičiami pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prašymus įregistruoti, išregistruoti Nekilnojamojo turto registro objektą arba pakeisti jo duomenis ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius Nekilnojamojo turto registro objektų atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro objektų duomenų pasikeitimą, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis. Registrų centras nurodęs, kad tik teismui tenkinus pareiškėjos pareiškimo reikalavimus, įsiteisėjusio teismo sprendimo ir pareiškėjos ar jos įgalioto atstovo prašymo pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas priimtų sprendimą dėl žymos išregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Iš pateikto pareiškimo turinio darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, numatančiu, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad pareiškėjos O. B. sutuoktinis P. B. (miręs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sudarė gyvenamojo namo ir jo priklausinių pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai, su Varėnos rajono „Liškiavos“ kolūkiu kaip šio ūkio darbuotojas. „Liškiavos“ kolūkis pardavė, o kolūkio darbuotojas P. B., s. J. nusipirko vieno aukšto skydinį namą su mansarda, turintį 103,72 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, pastatytais 1979 m., 500 kv. m. sodybiniame sklype, kuris jam buvo skirtas pagal Liškiavos kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimą 1980-01-31 d. protokolo Nr. l balansinė vertė (likutinė,) parduodamo namo vertė 15 406,00 rublių. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte nurodyta „darbuotojas sumoka ūkiui 50 % gyvenamo namo ir ūkinių pastatų balansinės likutinės vertės“, t. y. 7 703,00 rublių. Tos pačios sutarties 3.2 punkte yra nurodyta suma 7 703,00 rublių suma mokama penkis metus, kiekvienais metais ne mažiau 10 % sumos, numatytos 3.1 punkte, pradedant mokėti po mėnesio nuo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo dienos. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra įrašas, kad minėta Sutartis duomenų bazėje įrašyta 1990 m. rugpjūčio 22 d. Šis nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokoje su pareiškėja O. B., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tai patvirtina santuokos liudijimo kopija.

Su pareiškimu pareiškėja pateikė ir kitus rašytinius įrodymus – kasos orderį, iš kurio matosi, kad 1990 m. gegužės 28 d. 6 551,00 rublių suma buvo nurašyta nuo P. B. sąskaitos už gyvenamą namą ir pervesta „Liškiavos“ kolūkiui; Varėnos rajono Merkinės apylinkės „Liškiavos“ kolūkio dokumentų archyvinio fondo Varėnos rajono Merkinės apylinkės „Liškiavos“ kolūkio 1992 metų likvidacinio balanso kopiją, kuri patvirtina, kad likviduojant „Liškiavos“ kolūkį, 1992 gruodžio mėnesį įsiskolinimai iš darbuotojų nefiksuoti, tame tarpe ir iš pareiškėjos šeimos. Taip pat iš pateiktos Varėnos rajono Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybos dokumentų archyvinio fondo Varėnos rajono Merkinės žemėtvarkos tarnybos 1992 metų tikslinių kompensacijų, išmokėtų piliečiams pagal buvusius ūkius, registravimo sąrašų bylos išrašo matosi, kad pareiškėjos sutuoktiniui P. B., J. iš viso išmokų ir kompensacijų likviduojant „Liškiavos“ kolūkį išmokėta 13 398,00 rublių. Ši 1992 metų tikslinių kompensacijų registravimo sąrašo kopija leidžia daryti išvadą, kad likviduojant „Liškiavos“ kolūkį 1992 m. gruodžio mėnesį P. B. įsiskolinimų kolūkiui neturėjo, jam išmokėta kompensacija.

Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad ji su savo sutuoktiniu gyvendami santuokoje pajamų turėjo, jie abu dirbo bei jų atlyginimai, ypač jos mirusio sutuoktinio, buvo pakankamai dideli. Be to jie papildomai savo ūkyje augino gyvulius, augino gėles šiltnamyje, todėl gaudavo papildomų pajamų už priduotą pieną ir parduotas gėles. Turėdami pajamų įsigijo ir kito turto iš „Liškiavos“ kolūkio, tai patvirtina išlikęs kasos orderio kvitas, iš kurio matosi, kad 1991 m. rugpjūčio 2 d. iš „Liškiavos“ kolūkio įsigijo pirties pastatą. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio šeimoje pajamų netrūko ir leidžia manyti, kad yra visos aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo: 1) pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėja O. B. kartu su sutuoktiniu P. B. gyvendami santuokoje yra įvykdę pirkimo-pardavimo su išsimokėjimu sutarties įsipareigojimus, nebeturi įsiskolinimo ir žymos – „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ išregistravimas gyvenamajam namui su priklausiniais (duomenys neskelbtini), pripažintinas juridinę reikšmę turinčiu faktu. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintu Nekilnojamojo turto registro nuostatų 100 punktą, juridiniai faktai išregistruojami ir žymos registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą. Dokumento, kuris tenkintų VĮ Registrų centro reikalavimus, siekiant išregistruoti Nekilnojamojo turto registre žymą – įrašą „įsiskolinimas už įsigytą turtą“, pareiškėja neturi, kadangi kreditorius (likviduotas „Liškiavos“ kolūkis) išregistruotas ir pasibaigęs jo egzistavimas, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys jo teisių neperėmė. Taigi, teismas laiko, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Varėnos rajono Liškiavos kolūkis jau nuo 1992 m. gruodžio 10 d. yra likviduotas, todėl neįmanoma pateikti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad įsiskolinimas už gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, šiltnamį, kitus inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas ir pareiškėja neturi galimybės kitu būdu išregistruoti žymą.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų matosi, kad yra visos aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo: 1) pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu P. B. gyvendami santuokoje yra įvykdę pirkimo-pardavimo su išsimokėjimu sutarties įsipareigojimus, nebeturi įsiskolinimo ir šios žymos išregistravimas gyvenamajam namui su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pripažintinas juridinę reikšmę turinčiu faktu, nes nelikę juridinio asmens, kuris tą galėtų patvirtinti.

Įvertinus pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus teisme bei atlikus pateiktų įrodymų vertinimą konstatuotina, kad juose esančių duomenų pakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjos O. B. pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra visiškai įvykdęs (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, nebeturi įsiskolinimo už įsigytą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ir žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ yra pasibaigusi. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant išregistruoti Nekilnojamojo turto registre žymą – įrašą „įsiskolinimas už įsigytą turtą“, kurios kreditorius buvo likviduotas „Liškiavos“ kolūkis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra visiškai įvykdęs 1989 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, nebeturi įsiskolinimo už įsigytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ yra pasibaigusi.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.