Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. J. (toliau – E. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį - 10 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.1. E. J. teistas 2011 m. rugsėjo 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus, skirta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 13 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto su intensyvia priežiūra taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, tačiau vien šių aplinkybių, priešingai, nei savo skunde nurodo nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo E. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 21 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir E. J. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši pažanga nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

9. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia ir nesudaro teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė.

10. Įvertinus E. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. J. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose programose, pataisos namuose dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra vienuolika kartų skatintas, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą bei elektriko specialybę, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju – dirbs (duomenys neskelbtini), palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 21 balą, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi kintančių svertinių taškų sumą dar galima mažinti ir tai išimtinai priklauso nuo nuteistojo dedamų pastangų pasitaisyti. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad analizuojamu atveju bausmę E. J. atlieka pagal tris teismų nuosprendžius už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 284 straipsnis, 242 straipsnis), viena sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir viena labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje bei jo pažangą pataisos proceso metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir E. J. skunde, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia E. J. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio ir toks vertinimas BVK ar Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

12. Analizuojant nuteistojo skundą ir jame išdėstytus motyvus akcentuotina, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis nors E. J. savo kaltę pripažįsta, tačiau linkęs save pateisinti, perkelti atsakomybę kitiems, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu E. J. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, o jo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme dar nėra tokia įtikinanti, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir E. J. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. J. yra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus ir du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šios nuobaudos ir negalioja, ką pabrėžia savo skunde ir nuteistasis, tačiau pažymėtina, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas, įvertinus šiuos duomenis visų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų negaliojimas ar skiriami paskatinimai, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog E. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

13. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistajam dar likusi didelė neatliktos bausmės dalis, nors turėjo vertinti tik atliktos bausmės dalies atitikimą BVK nuostatoms, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad likusioji E. J. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors teisėjų kolegija ir sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį E. J. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

14. Abejonių tinkamu E. J. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo išklausęs 12 klasių kursą, įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, jo paties teigimu dirbo (duomenys neskelbtini), prieš nuteisimą buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kas rodo, kad jo oficiali darbinė patirtis būnant laisvėje yra menka. Nors pataisos namuose nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau atvykęs į pataisos namus atsisakė pradėti dirbti administracijos siūlomą darbą ir pradėjo dirbti tik 2018 m. birželio 18 d. Toks nuteistojo elgesys kelia pagrįstų abejonių jo teigiamos darbinės motyvacijos stabilumu. Juolab, kad nors nuteistasis nurodė, jog laisvėje gyveno iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau įvertinus E. J. kai kurių padarytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą (BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalys), akivaizdu, jog oficialiai gaunamų pajamų neužteko patenkinti visus nuteistojo poreikius ir tai paskatino jį nusikalsti. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistasis turi ir finansinių įsipareigojimų - pataisos namuose gauti vykdomieji raštai 1742,39 eurų sumai, tuo tarpu padengta 597,10 eurų, ir tai, įvertinus santaupų neturėjimą ir menką darbinę patirtį, kelia pagrįstų abejonių dėl sklandaus E. J. įsiliejimo į darbo rinką, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą.

15. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatoms, bei neatitinka teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos ir teismų praktika, nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.