Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintarui Karpui,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų A. J., Ž. J., dėl terminuoto tėvų valdžios ribojimo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 17 d. pagimdė dukrą R. J.. Vaikui tėvystė nenustatyta. A. J., gim. 1975 m. liepos 12 d., ir Ž. J., gim. 1972 m. sausio 29 d., yra atsakovės tėvai. 2018 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12620-911/2018, leista paimti R. J. iš mamos G. J.. 2018 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. ADI-2403 „Dėl laikinosios globos nustatymo R. J.“, laikinaisiais globėjais paskirti vaiko seneliai – A. ir Ž. J.. BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė 2019 m. balandžio 18 d. išvadą dėl A. J. ir Ž. J. pasirengimo globoti vaiką, iš kurios nustatyta, kad įvertinus A. J. ir Ž. J. turimus gebėjimus, įgūdžius, žinias, jie visiškai atitinka globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus ir gali tapti nuolatiniais anūkės R. J. globėjais (rūpintojais). Išvadoje taip pat nurodyta, kad nuo vaiko gimimo seneliai aktyviai dalyvauja jo gyvenime: rūpinasi mergaitės gerove, sveikatos priežiūra ir užtikrinimu, ugdymu, išlaikymu, sudarė sąlygas palaikyti ryšį su biologine mama. Sutuoktiniai yra prisirišę prie anūkės ir planuoja toliau dalyvauti jos gyvenime, sudarant tinkamas sąlygas jos vystymuisi, ugdymui, savarankiškam gyvenimui. Situacijai nesikeičiant, sutuoktiniai yra apsisprendę tapti nuolatiniais R. J. globėjais, užtikrinti jai sąlygas augti šeimoje, apsuptai dėmesio, rūpesčio, padėti kompensuoti raidos sunkumus, supažindinti su šeimos vaidmenimis, vertybėmis, sudaryti sąlygas palaikyti ryši su biologine mama. BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. gruodžio 3 d. vyko atvejo nagrinėjimo posėdžiai. 2019 m. vasario 19 d. vykusio posėdžio metu priimti sprendimai tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą namuose, motyvuojant šeimą pasinaudoti siūlomų specialistų pagalba, siekiant spręsti individualias bei šeimos problemas; tęsti pagalbos globėjams (rūpintojams) ir įtėviais paslaugą, suteikiant informavimą, konsultavimą vaiko globos klausimais, organizuojant rekomenduojamus artimų giminaičių mokymus bei psichologinę pagalbą. G. J. siūloma geranoriškai bendradarbiauti, informuoti socialinę darbuotoją apie pasikeitimus šeimoje, įsileisti į gyvenamąsias patalpas; pradėti konsultacijų lankymą Priklausomybių konsultaciniame punkte; pradėti psichologinių konsultacijų lankymą; tėvystės įgūdžių ugdymo ir tobulinimo užsiėmimai (rekomenduojama); taip pat priimtas sprendimas kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl terminuoto tėvų valdžios ribojimo.

2. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

3. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

5. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

6. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

7. Ieškovė ieškiniu prašo atsakovei terminuotai apriboti motinos valdžią į jos nepilnametę dukrą R. J. ir vaiko globėjais paskirti senelius. Nurodė, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė atsakovei, kad ji pakeistų savo elgesį ir padarius teigiamus pokyčius savo gyvenime galėtų pati rūpintis savo dukra. Mano, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas yra būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, kadangi teigiamų pokyčių atsakovės elgesyje per penkis mėnesius nebuvo padaryta. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė turi visas galimybes keisti savo elgesį ir atsiradus teigiamiems pokyčiams pati rūpintis savo dukra.

8. Iš byloje pateiktų duomenų, t.y. teikimų dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, 2018 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų leidimo paimti nepilnametį vaiką iš vaiko motinos, 2018 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl laikinosios vaiko globos, šeimos aplankymo aktų, globojamo vaiko aplankymo aktų, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, atvejo valdybos posėdžių matyti, jog atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, motyvacijos, ilgalaikio sugebėjimo bendrauti su vaiku, jį tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką. Vertinant šeimos aplankymo aktuose pateiktą informaciją matyti, kad atsakovė nepriėmė jai teikiamų socialinių paslaugų, įsipareigojimų bei socialinio darbuotojo rekomendacijų dėl tėvystės įgūdžių mokymų, bendradarbiavimo, psichologinių konsultacijų lankymo bei kreipimosi į priklausomybių konsultacinį punktą. R. J. nuo pat gimimo auga su seneliais trečiasiais asmenimis Audinga ir Ž. J., atsakovė nuo pat dukros gimimo buvo nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, kūdikiu nesirūpino ir neslaugė, jai trūksta socialinių įgūdžių, tačiau atsakovė nepriima jai siūlomos socialinės pagalbos, neatvyksta į institucijų organizuojamus posėdžius, socialiniams darbuotojams teikti socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugas G. J. šeimai namuose nepavyksta, kadangi buto durų niekas neatidaro, nors atsakovės kaimynai patvirtina, jog atsakovė su sugyventiniu minėtu adresu gyvena. Kaip nurodė tretieji asmenys emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir motinos nėra visiškai nutrūkęs, motina vaiką aplanko, tretieji asmenys skatiną atsakovę bendrauti ir rūpintis dukra. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, teigia, kad šiuo metu gydosi nuo priklausomybių bei lankosi pas psichologą, planuoja sutvarkyti vaiko tėvystės dokumentus dėl vaiko tėvo gimimo įraše padarymo, taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, tačiau šiuo metu nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti, pilnai nepriima jai teikiamos socialinės pagalbos, taip pat ir pati nerodo maksimalių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, tačiau atsižvelgiant į pakankamai jauną jos amžių, nurodytas aplinkybes dėl teigiamų pokyčių jos gyvenime, dedamų pastangų, yra pagrindas manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinys terminuotai riboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės dukros R. J. atžvilgiu, pagrįstas ir įrodytas.

9. Apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei tėvai įrodo, kad tėvai pakeitė savo elgesį, ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 2 dalis).

10. Apribojus tėvų valdžią, vaikui nustatytina globa, vaiko globėjais skirtini A. J. ir Ž. J., kuriems nuo 2018 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo pavesta vaiko globa, ir kurie pateiktais duomenimis vaiku rūpinasi tinkamai. Jie sutinka vaiką globoti, yra neteisti, administracine tvarka bausti, tačiau pažeidimai nesusiję su globėjo pareigų atlikimu, pagal sveikatos būklę globoti vaiką gali. Bylos duomenimis vaikas įpratęs prie aplinkos, globėjams vaikas yra vaikaitis, kurį jie augina nuo gimimo, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėjais, nes manytina, kad tai labiausiai atitiks vaiko interesus (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.251, 3.256, 3.259 straipsniai, 3.265 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.268 straipsnis). R. J. yra gimusi 2019 m. rugpjūčio 17 d., todėl vaiko nuomonė, negali būti išklausyta dėl jo amžiaus.

11. Pagal CK 3.275 straipsnio nuostatas globojamam vaikui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, todėl esant šioms aplinkybėms, vaiko globėjai skirtini nepilnamečio vaiko turto administratoriais (CK 3.245 straipsnis).

12. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

13. 2018 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. ADI-2403 „Dėl laikinosios globos nustatymo R. J.“, laikinaisiais globėjais paskirti vaiko seneliai – A. ir Ž. J..

14. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad byloje yra pateikti duomenys, jog nepilnamečio vaiko laikinieji globėjai yra paskirti, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatytina su laikinaisiais globėjais.

16. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

17. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti.

18. Ieškovė ieškiniu prašo atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį priteisti po 100 Eur nepilnamečio vaiko R. J. išlaikymui. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gali teikti tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 100 Eur dydžio išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui iš atsakovės yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei atsakovės galimybes išlaikyti vaiką. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

19. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, išlaikymas nepilnametei R. J. iš atsakovės priteistinas nuo ieškinio teisme pateikimo, t.y. nuo 2019 m. balandžio 19 d.

20. Išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirtini vaiko globėjai A. ir Ž. J. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

21. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 19 d. nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). G. J. skirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu, CPK 404 straipsnio 4 dalimi. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 104 Eur. Pateikdamas šią pažymą atsakovės atstovas nenurodė iš ko ir kokiu teisiniu pagrindu šias išlaidas prašo priteisti. Darytina išvada, kad pagal teisinį reglamentavimą šios išlaidos nepriteistinos (CPK 99, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 4 dalimi, 259, 268, 269, 270, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, atsakovei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters R. J., gim. 2018 m. rugpjūčio 17 d., atžvilgiu.

Nustatyti R. J., gim. 2018 m. rugpjūčio 17 d., nuolatinę globą, vaiko globėjais ir vaiko turto administratoriais paskirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nustatyti R. J., gim. 2018 m. rugpjūčio 17 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įskaitant laiką iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės G. J., (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui - R. J., gim. 2018 m. rugpjūčio 17 d., nuo ieškinio teismui pateikimo, t.y. 2019 m. balandžio 19 d., po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti nepilnamečio vaiko R. J., gim. 2018 m. rugpjūčio 17 d., gaunamų išlaikymui lėšų tvarkytojais globėjus A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.