Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1507-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-27
Bylos Nr.
e2A-1507-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08147-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
J. J. Š.
Civilinė byla Nr. e2A-1507-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08147-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2; 3.5.20.7; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui J. J. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovo J. J. Š. priešieškinį ieškovei J. J. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos priteisimo, juo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 15 764,60 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0091/12/00296 antstolis G. J. 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 3.6.-54266 už 92 800 Lt (26 876,74 Eur) skolos sumą atsakovui perdavė butą, esantį (duomenys neskelbtni), nes antstolio skelbtos varžytynės neįvyko ir buto niekas nenupirko. Ieškovė paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2029-618/2013 buvo nustatyta, jog skolos suma atsakovui yra 80 000 Lt (23 169,60 Eur), o delspinigių dydis sudaro 5 568 Lt (1 612,60 Eur), bendra skolos suma – 85 568 Lt (24 782,20 Eur). Antstolis G. J. 2012-05-22 patvarkymu Nr. 3.6.-28384 nustatė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtni), vertė yra 116 000 Lt (33 595,92 Eur), tačiau ieškovės užsakymu UAB „V“ atlikus turto vertinimą, 2010-10-28 buvo parengta turto vertinimo ataskaita, joje šis butas įvertintas 140 000 Lt (40 546,80 Eur). Kadangi atsakovui buvo perduotas 140 000 Lt (40 546,80 Eur) vertės butas, o ieškovės skola atsakovui sudarė 85 568 Lt (24 782,20 Eur), susidariusį 54 432 Lt (15 764,60 Eur) skirtumą atsakovas privalo grąžinti ieškovei kaip be pagrindo įgytas lėšas (140 000 Lt – 85 568,00 Lt = 54 432 Lt (15 764,60 Eur).Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino ir prašė priteisti atsakovui iš ieškovės 1 785,11 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nuo 2013-06-20 buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į atsakovui perduotą butą, esantį (duomenys neskelbtni), tačiau ieškovė gera valia iš šio buto neišsikraustė. Atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1598-792/2015 buvo nuspręsta ieškovę iškeldinti iš atsakovui priklausančio buto. Ieškovei atsisakant išsikelti iš buto, 2016-04-15 antstolis G. J. ieškovę iškeldino priverstinai. Atsakovo teigimu, ieškovė neteisėtai naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu butu, taip pat naudojosi šiam butui teikiamomis paslaugomis (šiluma, eksploatacinės paslaugos) ir už jas nemokėjo. Iškeldinus ieškovę, atsakovas už komunalines paslaugas DNSB „R“ sumokėjo 457,10 Eur skolą, kuri susidarė iki 2016-04-15. Be to, 2016-04-26 buvo sumokėtas 1 148,02 Eur dydžio ieškovės įsiskolinimas AB „K“. Atsakovas taip pat nurodė, kad vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1598-792/2015 jis patyrė 100 Eur išlaidų už buto spynų išmontavimą ir 79,99 Eur vykdymo išlaidų antstoliui G. J.. Atsakovo teigimu, ieškovei neteisėtai gyvenant jo bute ir nemokant už teikiamas paslaugas, atsakovui buvo padaryta 1 785,11 Eur dydžio turtinė žala, kurią privalo atlyginti ieškovė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-30 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 264,43 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 264,43 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-08-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė atsakovui iš ieškovės 1 705,12 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 705,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-10-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 387,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimu iš atsakovo taip pat priteista 7,20 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-04 nutartimi nutarė išieškoti atsakovo naudai iš skolininko N. J., skolininkės ir įkeisto daikto savininkės J. J. 135 818,80 Lt skolą bei kreditoriaus sumokėtą 138,80 Lt žyminį mokestį, už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkainotas 119 000 Lt (34 464,78 Eur). Antstolis G. J. 2012-05-22 patvarkymu Nr. 3.6.-28384 butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkainojo 116 000 Lt (33 595,92 Eur). Byloje nustatyta, kad antstolis 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 3.6.-54266 už 92 800 Lt (26 876,74 Eur) perdavė atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-02 sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl skolos sumažinimo ir pripažino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartimi atsakovui iš skolininko N. J. bei ieškovės J. J. priteistų delspinigių suma sudaro 5 568 Lt (1 612,60 Eur).Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-100-794/2014 buvo konstatuota, jog turtas išieškotojui pagrįstai perduotas už 92 800 Lt (26 876,74 Eur) sumą. Kadangi turto perdavimo išieškotojui metu ieškovės skola atsakovui buvo 135 818,80 Lt (39 335,84 Eur), teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktu atsakovas įgijo didesnės vertės turtą nei skolos dydis. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0091/12/00296 atsakovas patyrė 6 319 Lt (1 830,11 Eur) vykdymo išlaidų, kurias atsakovas antstoliui faktiškai yra sumokėjęs, todėl išieškotojui negali būti perkeliama našta dėl netinkamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Teismas pažymėjo, kad nesutikdama su vykdomojoje byloje apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu, ieškovė turi teisę nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus. Teismas konstatavo, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo įsiteisėjimo ieškovės įsipareigojimai atsakovui iš viso sudarė 26 612,31 Eur (24 782,20 Eur + 1 830,11 Eur), todėl skirtumas tarp atsakovui perduoto turto vertės bei skolos dydžio yra 264,43 Eur, kurie priteistini ieškovei iš atsakovo.Nagrinėdamas atsakovo priešieškinį teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-06-19 iki 2016-04-15 ieškovė atsakovui priklausančiame bute gyveno be teisėto pagrindo, todėl tokie jos veiksmai civilinės atsakomybės prasme laikytini neteisėtais. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas sumokėjo laikotarpiu nuo 2013-06-19 iki 2016-04-15 susidariusį 457,10 Eur dydžio įsiskolinimą už komunalines paslaugas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), patyrė 100 Eur spynos montavimo išlaidų, taip pat sumokėjo 1 148,02 Eur įsiskolinimą už AB „K“ suteiktas paslaugas, todėl šie atsakovo nuostoliai priteistini iš ieškovės. Teismas pažymėjo, kad visi klausimai, susiję su vykdymo išlaidų apmokėjimu vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą dėl iškeldinimo, turi būti sprendžiami vykdomojoje byloje Nr. 0091/16/00009, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 79,99 Eur nuostolių, kurie atsirado atsakovui apmokėjus vykdymo išlaidas minėtoje vykdomojoje byloje, atlyginimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė tik 264,43 Eur sumą. Apeliantės teigimu, po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo priėmimo ieškovės ir N. J. skola atsakovui sudarė 24 782,20 Eur, tačiau atsakovui buvo perduotas daug didesnės vertės butas, todėl susidaręs buto vertės ir skolos dydžio skirtumas turėjo būti priteistas ieškovei iš atsakovo.Teismas neįvertino aplinkybės, jog 1 830,11 Eur vykdymo išlaidų suma negalėjo būti įskaičiuota į skolos sumą, nes po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo priėmimo pasikeitus skolos dydžiui, vykdymo išlaidų dydis turėjo būti perskaičiuotas.Teismas nepagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį, nes laikotarpiu nuo 2013-06-20 iki 2015-07-07 ieškovė bute negyveno, kadangi jame buvo išjungta elektra. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. J. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, nurodydama ginčo buto vertę ieškovė nepagrįstai remiasi UAB „V“ 2010-10-28 nustatyta buto rinkos verte. Atsakovas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-100-794/2014 buvo konstatuota, jog butas atsakovui pagrįstai perduotas už 26 876,74 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 264,43 Eur dydžio skirtumą tarp perduoto buto kainos ir skolos dydžio. Atsakovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iš ieškovės priteisė 1 705,12 Eur nuostoliams atlyginti, nes ieškovė neteisėtai naudojosi atsakovui priklausančiu butu ir šie jos veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ir iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1780-144/2012 nutarė išieškoti atsakovui J. J. Š. iš skolininko N. J. bei skolininkės ir įkeisto daikto savininkės J. J. 135 818,80 Lt skolą bei 138,80 Lt žyminį mokestį, šiai skolai apmokėti iš varžytynių parduoti įkeistą daiktą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkainotas 119 000 Lt (34 464,78 Eur). Šios teismo nutarties pagrindu antstolio G. J. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0091/12/00296. Antstolis G. J. 2012-05-22 priėmė patvarkymą Nr. 3.6.-28384, juo butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkainojo 116 000 Lt (33 595,92 Eur). Vykdymo proceso metu buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto pardavimo varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina – 92 800 Lt (26 876,74 Eur). 2012-07-24 antstolio patvarkymu Nr. 3.6.-32137 varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Byloje nustatyta, kad antstolis 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 3.6.-54266 už 92 800 Lt (26 876,74 Eur) perdavė atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2029-618/2013 iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl skolos sumažinimo ir pripažino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartimi atsakovui J. J. Š. iš skolininko N. J. bei ieškovės J. J. priteistų delspinigių suma sudaro 5 568 Lt (1 612,60 Eur), skolos suma atsakovui yra 80 000 Lt (23 169,60 Eur), bendra skolos suma – 85 568 Lt (24 782,20 Eur). Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 15 764,60 Eur sumą kaip atsakovo nepagrįstai gautą turtinę naudą jam perdavus didesnės vertės butą nei ieškovės skolos atsakovui dydis.Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė tik 264,43 Eur sumą. Apeliantės teigimu, po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo priėmimo ieškovės ir N. J. skola atsakovui sudarė 24 782,20 Eur, tačiau atsakovui buvo perduotas daug didesnės vertės butas, todėl susidaręs buto vertės ir skolos dydžio skirtumas turėjo būti priteistas ieškovei iš atsakovo. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.Asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, taip pat atlyginti dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradusius nuostolius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsnių nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).Byloje nėra ginčo dėl to, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2029-618/2013 įsiteisėjimo skolininko N. J. bei ieškovės J. J. skola atsakovui sudarė 24 782,20 Eur. Atsakovas su šioje byloje ieškovės pareikštais reikalavimais sutiko iš dalies ir sutiko sumokėti ieškovei 264,43 Eur sumą, t. y. skirtumą tarp jam perduoto buto kainos (26 876,74 Eur) ir skolos (24 782,20 Eur) bei atsakovo sumokėtų 1 830,11 Eur vykdymo išlaidų sumos (26 876,74 Eur – 26 612,31 Eur = 264,43 Eur). Ieškovė byloje įrodinėjo, jog 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 3.6.-54266 atsakovui perduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), tikroji vertė buvo 140 000 Lt (40 546,80 Eur), todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei 15 764,60 Eur dydžio skirtumą tarp tikrosios turto vertės (40 546,80 Eur) ir ieškovės skolos dydžio (24 782,20 Eur). Taigi byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog perėmęs iš varžytynių neparduotą ieškovei anksčiau priklausiusį butą atsakovas nepagrįstai praturtėjo ta buto vertės dalimi, kuri viršija ieškovės ir skolininko N. J. skolos atsakovui dydį, tačiau šalys byloje nesutaria dėl atsakovo nepagrįstai gautos turtinės naudos dydžio. CPK 718 straipsnis nustato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 719 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/12/00296 duomenų matyti, kad antstolio 2012-05-22 patvarkymu Nr. 3.6.-28384 buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 116 000 Lt (33 595,92 Eur). Vykdymo proceso metu buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto pardavimo varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina – 92 800 Lt (26 876,74 Eur). 2012-07-24 antstolio patvarkymu Nr. 3.6.-32137 varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 3.6.-54266 butas atsakovui perduotas už 26 876,74 Eur kainą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2013-09-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti negaliojančiu antstolio G. J. 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktą. Reikalavimas dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu buvo grindžiamas tuo, kad turtas išieškotojui perduotas už pernelyg mažą kainą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100-794/2014 ieškinys atmestas bei konstatuota, jog atsakovui perduoto buto kaina buvo nustatyta tinkamai. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-03-30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-100-794/2014 nustatytos aplinkybės šiai civilinei bylai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, kad pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi šioje byloje nėra teisinio pagrindo iš naujo vertinti ieškovės nurodytus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, susijusius su 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui akte Nr. 3.6.-54266 nurodytos buto kainos pagrįstumu, nes šios faktinės aplinkybės jau buvo nustatytos ir įvertintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-100-794/2014. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolio 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 3.6.-54266 butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas už 26 876,74 Eur kainą ir nuo šios sumos turėjo būti skaičiuojamas perduoto buto vertės ir ieškovės skolos skirtumas, kuris laikytinas atsakovo nepagrįstu praturtėjimu. Apeliantė savo skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog 1 830,11 vykdymo išlaidų suma negalėjo būti įskaičiuota į skolos sumą, nes po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo priėmimo pasikeitus skolos dydžiui, vykdymo išlaidų dydis turėjo būti perskaičiuotas. Kolegija su šiais argumentais taip pat nesutinka.Sprendimų vykdymo instrukcijos 69 punkto nuostatos numato, kad jeigu išieškotojui perduodamas iš varžytynių neparduotas skolininko turtas, išieškotojas, prieš perimdamas skolininko turtą, privalo apmokėti iki turto perėmimo susidariusias būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas, įskaitant ir tas, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas, taip pat šios instrukcijos 51, 52, 53 punktuose nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį antstoliui. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas į antstolio G. J. depozitinę sąskaitą už perimamą iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą 2012-09-25 sumokėjo 6 319 Lt (1 830,10 Eur) vykdymo išlaidų, kurios buvo apskaičiuotos 2012-09-24 (vykd. b. l. 101, 232). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ši atsakovo sumokėta vykdymo išlaidų suma buvo įskaičiuota į ieškovės skolos atsakovui dydį, kuri buvo padengta atsakovui perėmus ginčo butą. Pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos (CPK 611 straipsnio 2 dalis). Taigi paprastai vykdymo išlaidos iš skolininko yra išieškomos vykdomojoje byloje antstoliui priimant patvarkymą kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, iš kurios vėliau jos yra išmokamos antstoliui bei kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas 1 830,10 Eur dydžio vykdymo išlaidas antstoliui yra sumokėjęs. Sumokėdamas minėto dydžio vykdymo išlaidas, atsakovas kartu įgijo teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš ieškovės, o ieškovė įgijo pareigą šias išlaidas atlyginti atsakovui, nes pagal CPK 610 straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2029-618/2013 priėmimo antstolis 2016-02-17 perskaičiavo vykdymo išlaidų dydį ir nustatė, kad vykdymo išlaidų suma sudaro 2 183,56 Eur (vykd. b. l. 149–150). Dėl to apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog vykdymo išlaidos nebuvo perskaičiuotos, vertintini kaip nepagrįsti. 2016-12-28 buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 3.5.-16-12783 bei patikslintas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kuriais nuspręsta iš ieškovės ir skolininko N. J. išieškoti likusią neišieškotų vykdymo išlaidų dalį, t. y. 353,45 Eur. Vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta, kad 1 830,11 Eur vykdymo išlaidų suma jau yra išieškota. Taigi antstolis pakartotinai nereikalauja iš ieškovės tos vykdymo išlaidų dalies, kuri buvo atsakovo sumokėta. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovo sumokėtos 1 830,11 Eur dydžio vykdymo išlaidos jam bus kompensuotos perduoto buto verte, tuo iš dalies nesilaikant CPK 611 straipsnyje numatytos vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, tačiau šiuo atveju tokia vykdymo išlaidų atsakovui atlyginimo tvarka nepažeidė nei skolininkų, nei išieškotojo interesų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo sumokėtą 1 830,11 Eur vykdymo išlaidų sumą įtraukė į ieškovės skolos atsakovui dydį, kuri buvo padengta atsakovui perėmus ginčo butą, tuo atitinkamai sumažindamas atsakovo nepagrįstai gautos turtinės naudos dydį perėmus iš varžytynių neparduotą turtą.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį, nes laikotarpiu nuo 2013-06-20 iki 2015-07-07 ieškovė bute negyveno, kadangi jame buvo išjungta elektra. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas teismo prašė priteisti iš ieškovės 1 785,11 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 457,10 Eur atsakovo patirtos išlaidos DNSB „R“ už komunalines paslaugas, 1 148,02 Eur įsiskolinimo padengimas AB „K“, 100 Eur už buto spynų išmontavimą bei 79,99 Eur vykdymo išlaidos, kurias atsakovas patyrė vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą. Apeliaciniu skundu ieškovė neginčija atsakovo nurodytų nuostolių atsiradimo fakto ir jų dydžio, tačiau neigia atlikusi neteisėtus veiksmus ir nurodo, jog nurodytu laikotarpiu ieškovė atsakovui priklausančiame bute negyveno, todėl už atsiradusius nuostolius nėra atsakinga. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui perduotas 2013-06-19 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 3.6.-54266. Šio akto pagrindu atsakovo nuosavybės teisė į butą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2013-06-20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė iš atsakovui priklausančio buto gera valia neišsikėlė, todėl atsakovas 2013-08-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti J. J. kartu su daiktais iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimu nuspręsta iškeldinti J. J. iš atsakovui priklausančio buto. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-12-18. Iš byloje pateikto antstolio G. J. 2016-04-16 iškeldinimo protokolo matyti, jog ieškovė iš buto priverstinai iškeldinta tik 2016-04-15. Nors apeliantė nurodo, kad šiame bute negyveno, tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2013-06-19 iki 2016-04-15 ieškovė faktiškai gyveno atsakovui priklausančiame bute. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės neteisėti veiksmai, t. y. naudojimasis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu nesant tam teisinio pagrindo, šioje byloje yra įrodyti. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. J. Š. iš ieškovės J. J. 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė