Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-754-803/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-07
Bylos Nr.
e2S-754-803/2017
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-43330-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
P. K.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-754-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-39-3-43330-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo P. K. patikslinto ieškinio dėl kainos kėlimo pripažinimo negaliojančiu ir varžytynių dalyvio įmokos grąžinimo atsakovams antstoliui D. Š., R. S., Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar pagrįstai atsisakytas priimti ieškovo ieškinys, konstatuojant, jog nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

2. Ieškovas P. K. teikė patikslintą ieškinį, prašydamas: 1) pripažinti 2016 m. spalio 10 d. 09:08:44.711 val. elektroninėse varžytynėse Nr. 127053 ieškovo teiktą 180 000 Eur pasiūlymą negaliojančiu; 2) pripažinti, kad ieškovas nėra varžytynių laimėtojas ir įpareigoti atsakovą antstolį D. Š. grąžinti ieškovui 8760 Eur varžytynių dalyvio mokesčio; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas nurodo, jog dalyvavo elektroninėse varžytynėse, už varžytynėse parduodamą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pradinė kaina nustatyta 87 600 Eur, pasiūlė 180 000 Eur sumą vietoj 118 000 Eur. Įrodinėja, jog 180 000 Eur suma neatitinka tikrosios jo valios, tokia suma įrašyta dėl suklydimo ir už tokią sumą varžytynėse parduodamo turto neketino pirkti. Mano, kad jo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį dėl kainos kėlimo pripažinimo negaliojančiu ir varžytynių įmokos grąžinimo atsisakė priimti, patikslintą ieškinį grąžino ieškovui, išaiškindamas, jog skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui ir tik pastarajam atsisakius tenkinti skundą, skundas persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

5. Įvertinęs ieškovo patikslinto ieškinio argumentus bei pateiktus patikslinto ieškinio priedus teismas nurodė, jog reikalavimas reiškiamas antstoliui D. Š. atlikti patikslintame ieškinyje nurodytus veiksmus, tačiau reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuris nagrinėtinas ieškinine teisenos tvarka, patikslintu ieškiniu nėra reiškiamas.

6. Teismas nurodė, jog bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka, o antstolio veiksmų apskundimui numatyta proceso įstatyme atskira procedūra, kurios privaloma laikytis.

7. Konstatavo, jog ieškovas nesilaikė tokio pobūdžio bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl yra pagrindas patikslintą ieškinį atsisakyti priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) P. K. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti patikslintą ieškinį dėl kainos kėlimo pripažinimo negaliojančiu ir varžytynių dalyvio mokesčio grąžinimo. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

8.1. turto pardavimas iš varžytynių yra specifinis sandoris, kurį įstatymo nustatyta tvarka įformina antstolis, o jam, kaip ir kiekvienam sandoriui sudaryti, būtinas valinis momentas;

8.2. varžytynių dalyvio mokesčio susigrąžinimo siekia ne įrodinėjant antstolio neteisėtus veiksmus, tačiau savo suklydimą (valinio momento trūkumą) įrodinėja siūlant varžytynėse parduodamo turto kainą remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimais. Tokiu atveju negali būti taikomos antstolio veiksmų apskundimą reglamentuojančios proceso teisės normos, o ginčas sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka, kuriam nenumatyta jokia išankstinė tvarka;

8.3. aplinkybė, jog antstolis priimtame patvarkyme atsakydamas į prašymą grąžinti varžytynių dalyvio mokestį nurodo antstolio veiksmų apskundimo tvarką, neįpareigoja skųsti antstolio veiksmus bei neužkerta kelio ginti savo teises kitais įstatyme nustatytais būdais.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje nustatyta, kad buvo organizuojamos nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės, kurių Nr. 127053. Pradinė parduodamo varžytynėse turto kaina 87600 Eur, varžytynių laimėtoju pripažintas jose dalyvavęs apeliantas P. K. už nekilnojamąjį turtą pasiūlęs didžiausią kainą – 180 000 Eur. Apeliantas kreipėsi į antstolį D. Š. su 2016 m. spalio 11 d. prašymu, prašydamas atšaukti varžytynes dėl įvykusios esminės klaidos ir grąžinti 8 760 Eur sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, tačiau antstolis 2016 m. spalio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti P. K. prašymą. Apeliantas teikė teismui patikslintą ieškinį, įrodinėdamas suklydimo aplinkybę pagal CK 1.90 straipsnį.

10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; ir kt.).

11. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir mastą, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus kai tam tikrų kategorijų bylose reikia apginti viešąjį interesą.

12. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovas nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nepagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti apelianto patikslintą ieškinį, tokiu būdu pažeisdamas dispozityvumo principą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog apeliantas pasinaudojo teise į teisminę gynybą pasirinkdamas ieškinio institutą ir įrodinėdamas suklydimo aplinkybę (CK 1.90 straipsnis), tokiu būdu apibrėždamas ginčo objektą (ieškinio pagrindą, dalyką) byloje (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Apeliantas apie savo pasirinkimą galimai pažeistas teises ginti teikiant ieškinį, o ne pasinaudojant proceso įstatyme numatyta antstolio veiksmų apskundimo galimybe (CPK 510 straipsnis), taip pat aiškiai nurodė ir patikslintame ieškinyje bei atskirajame skunde, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti apelianto patikslintą ieškinį, nurodydamas, jog tokiu atveju apeliantas turėjo teikti skundą dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad nereiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą (beje, apeliantas pats nurodė, jog toks aktas nepasirašytas), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantas negali pasinaudoti teise reikšti reikalavimą ieškinio teisenos tvarka.

13. Dėl kitų apelianto atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog apelianto atskirasis skundas tenkintinas ir panaikintina skundžiama nutartis, perduodant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti apelianto P. K. atskirąjį skundą.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė