Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-557-1165/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-31
Bylos Nr.
II-557-1165/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00353-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Pareiškėjas
J. S.
Advokatai
Žana Vašcova
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-557-1165/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00353-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,dalyvaujant pareiškėjai J. S. ir jos atstovei advokatei Žanai Vašcovai,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus atstovei Ramunei Miliauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atstovės advokatės Žanos Vašcovos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. kovo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 13 d. nutarimu J. S. buvo pripažinta padariusia administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. sausio 17 d. 13.10 val. Kauno m. sav., Kaunas, Palemono 171, MDAS sistemoje muitiniam įforminimui buvo pateikta importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruota prekė – „Indukcinės keptuvės Zyle“. Prekes muitinei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė J. S.. Minėta deklaracija nukreipta dokumentiniam patikrinimui, kurio metu PMĮ Klaipėdos „Centro“ postas nustatė, kad klaidingai deklaruota prekių faktūrinė vertė. Prekių vertė nurodyta 17 867,44 USD (22 deklaracijos langelis). Pateiktoje 2023 m. spalio 19 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) prekių vertė nurodyta 25 612,60 USD. Dėl neteisingų duomenų pateikimo pakito mokestinė prievolė į didesnę vertę, dėl to susidarė 226 Eur muito ir 1 534 Eur PVM nepriemoka. Viso pasikeitusi muitinė prievolė sudaro 1 760 Eur (35,2 BBND).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė, nesutikdama su Institucijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimu, jį skundžia, patikslintame skunde prašydama panaikinti jo dalį dėl administracinės nuobaudos J. S. paskyrimo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jai administracinės nuobaudos neskirti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kaip pareiškėja jau nurodė savo 2024 m. sausio 18 d. paaiškinime, 2024 m. sausio 17 d. buvo forminama importo deklaracija (duomenys neskelbtini). Sistemoje pateikti visi reikiami dokumentai. Pateikus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinančio inspektoriaus buvo pastebėta klaida, kad neatitinka prekių vertė – deklaruota 17 867,44 USD, o turėjo būti 25 612,6 USD. Pareiškėja paaiškino, kad neteisinga vertė nurodyta per klaidą, tai yra rašybos apsirikimo klaida. Duomenys apie vertę rašomi iš i sąskaitos. Sąskaitoje eilutėje TOTAL buvo nurodyta 17 867,44 USD vertė ir į deklaraciją buvo perkeltas šis skaičius. Tačiau iš tiesų galutinė (TOTAL) suma turėjo būti 25 612,6 USD. Nurodytina, kad dalis prekių vertės buvo nurodyta eilutėje DEPOSIT, kurioje nurodyta 7 745,16 USD ir eilutėje TOTAL, kurioje nurodyta 17867,44 USD. Šios sumos buvo susumuotos ir įrašytos į kitą TOTAL eilutę, nurodant 25612,6 USD. Perkeliant duomenis į deklaraciją vertė buvo perkelta ne iš tos TOTAL eilutės.

Padarytas formalus pažeidimas nebuvo padarytas tiesiogine tyčia, o pavojingumas visuomenei nors ir atitiko ANK dispozicijoje nurodytą pažeidimo dispoziciją, tačiau iš esmės nebuvo tiek pavojingas, kad būtų tikslinga taikyti nuobaudą. Įvertintina tai, kad perrašomi dokumentai tikrai buvo gana klaidingi, o formalus atsakomybę nustatančios normos taikymas, skiriant baudą, visais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas netinkamai užpildant deklaraciją, prieštarautų teisingumo principui ir būtų laikytinas netinkamu įstatymo taikymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad administraciniu nusižengimu laikoma kaltininko padaryta pavojinga veika, todėl taikant administracinę atsakomybę svarbu įvertinti konkrečios veikos pavojingumą. Šiuo atveju veika nebuvo pavojinga, o išimtinai techninė apsirikimo klaida (tokį klaidos vertinimą įrodo aplinkybė, jog importuotojas buvo pateikęs išankstinį pavedimą apmokėti atsiradusiems mokesčiams teisingai, 25612,6 USD sumai, o ne 17867,44 USD sumai, ir pinigai į muitinės sąskaitą jau buvo patekę.

Be to, patys muitinės darbuotojai taip pat buvo suklydę dėl šiuo konkrečiu atveju įrašytinos „TOTAL“ vertės: 2024 m. sausio 17 d. muitinės darbuotojams buvo pateikta deklaracija (duomenys neskelbtini) su tais pačiais dokumentais, kurie buvo pateikti su ginčo deklaracija. Praėjus beveik valandai, pareiškėja elektroniniu paštu buvo informuota, jog yra pasirinktas mokesčių mokėjimo būdas „grynaisiais pinigais“ (todėl reikalinga atvykti sumokėti). Pareiškėja muitinės darbuotojams nurodė, kad pageidautinas mokėjimo būdas yra ne grynais pinigais, o pavedimu, ir kad dėl sistemos atnaujinimų kartais pati programa parenka kitą mokėjimo būdą nei kad pageidauja mokėti norintis asmuo. Kadangi nėra galimybės koreguoti mokėjimo būdo, muitinės darbuotojas pasiūlė, kad jis atmesiąs deklaraciją, o pareiškėja pateiks deklaraciją naujai su pageidaujamu mokėjimo būdu (pavedimu). Muitinės darbuotojas jokių pastabų apie tai, kad neteisingai nurodyta prekių vertė („TOTAL“ vertė) nepateikė, ir deklaracija sistemoje buvo atšaukta tik dėl netinkamo mokėjimo būdo, o ne dėl netinkamos prekių vertės. Vėliau, jau nagrinėjant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad muitinės darbuotojai tiesiog suklydo, nepastebėdami klaidos dokumente.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas atsiliepime į pareiškėjos atstovės skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Kauno teritorinė muitinė skirdama administracinę nuobaudą, atsižvelgė į J. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, į administracinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir sprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti J. S. už padarytą nusižengimą, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumą atitinkančią baudą. Paskirta bauda atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, nėra neproporcinga ar per griežta padarytam administraciniam nusižengimui. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti iš esmės minimalią administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėja paaiškino, kad mokesčių neslepia, dirba sąžiningai, atsakingai, o šiuo atveju padarė neapsižiūrėjimo klaidą. Tokių dokumentų per savo praktiką nebuvo gavusi, kad būtų ir žodžiais, ir „Total“ suma parašyta, o bendra suma būtų visai kita. Šį darbą dirba iš viso apie 6 metus. Išankstinis apmokėjimas buvo atliktas prieš pora dienų prieš pateikiant prekes ir deklaracijas. Būna 7-8 deklaracijos, pasiskaičiuoja ir pasako klientui, kad atliktų pavedimą iš anksto. Pavedimas padaromas preliminariai sumai, pagal klientų iš anksto nurodytas prekių vertes. Deklaracija dar nebuvo įforminta, kai buvo pastebėta klaida. Paprašė ją leisti taisyti. Jai žinoma, kad tokio pobūdžio netikslumų, kaip nustatyta šiuo atveju, pataisymus galima atlikti tik iki to, kai muitinės darbuotojas nustato pažeidimus. Jos pajamos per mėnesį 1 700 Eur, atskaičius mokesčius. Turi finansinius įsipareigojimus – būsto paskola, vartojamoji paskola, viena augina du vaikus. Lieka pragyventi apie 1 000 Eur jai su vaikais. Anksčiau už analogišką pažeidimą nėra bausta.

Šalies argumentai

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos atstovės skundu ir jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė jo netenkinti. Jos nuomone, šiuo atveju nusižengimo padariniai neturi kilti, kadangi administracinė atsakomybė taikoma formaliai už netikslios ir neišsamios informacijos deklaracijoje pateikimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos jai iš viso neskirti.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).

Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus dydžio administracinės nuobaudos paskyrimas J. S. prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.

Šioje administracinio nusižengimo byloje J. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė, pateikusi importo deklaraciją MDAS sistemoje muitiniam įforminimui, jos 22 eilutėje nurodė neteisingą importuojamų prekių vertę, tai yra vietoje teisingos sumos – 25 612,60 USD, ji nurodė neteisingą, tai yra mažesnę, – 17 867,44 USD sumą. Dėl šios priežasties pakito mokestinė prievolė į didesnę vertę.

Pareiškėja nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios, tai yra jau 2024 m. kovo 18 d. pateikusi paaiškinimą tvirtino, kad nurodant neteisingą sumą buvo padarytas rašymo apsirikimas ir ji neturėjo tyčios nurodyti neteisingą importuojamų prekių vertę. Šiuos savo argumentus pareiškėja pagrindė teismo posėdžio metu analogiškomis, kaip ir jos atstovės skunde, aplinkybėmis, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neaiški ir joje klaidinančiai nurodyta prekių vertė. Be to, skunde nurodoma, kad muitinės pareigūnas, pirminio deklaracijos pateikimo metu šios klaidos taip pat nepastebėjo, kas rodo, jog sąskaita iš tiesų buvo neaiški, o mokesčiai buvo sumokėti iš anksto, nuo teisingos sumos. Teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad šios aplinkybės yra išimtinės ir pagrindžiančios ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą pareiškėjos atžvilgiu, nėra.

ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Už šio administracinio nusižengimo padarymą galima skirti bauda nuo 300 Eur iki 1 900 Eur.

Pažymėtina, jog konstatuojant kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pateikta netiksli ir (ar) neišsami informacija, galinti sukelti ar sukėlusi numatytus padarinius, taip pat būtina nustatyti, kad pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Taigi, vien tai, kad pareiškėja administracinį nusižengimą šiuo atveju padarė per neapsižiūrėjimą, įrašiusi neteisingą prekių faktūrinę vertę iš kitos „Total“ eilutės sąskaitoje, ne tik nešalina jos administracinės atsakomybės, tačiau ir nesudaro pagrindo spręsti, kad sankcijos ribose paskirta administracinė nuobauda jai yra per griežta ir neproporcinga atliktų veiksmų pavojingumui ir pobūdžiui. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje (b. l. 7) esančiose sąskaitos faktūros kopijoje aiškiai matyti dvi, iš esmės viena po kitos išdėstytos eilutės „Total“ bei viena eilutė „Deposit“. Taigi pareiškėja, kaip muitinės tarpininko atstovė, šias pareigas eidama pakankamai ilgą laiką ir būdama savo srities profesionalė, specialistė, savo pareigą nurodyti teisingus duomenis į importo deklaraciją turėjo vykdyti ne formaliai ir skubotai, o būti itin atidi ir rūpestinga, įsitikindama tikrąja prekių faktūrine verte, nuo kurios apskaičiuojami ir mokėtini mokesčiai. To negalint padaryti iš jai pateiktų dokumentų, pareiškėja privalėjo tikslintis duomenis su klientu, kad pašalintų bet kokias jai kilusias abejones dėl sąskaitoje nurodomos informacijos, kad deklaracijoje pateikiami duomenys būtų tikslūs ir išsamūs. To nepadariusi, pareiškėja turi prisiimti teisines pasekmes bei atsakomybę dėl savo, kaip muitinės tarpininko atstovės, pareigų tinkamo nevykdymo. Nepakankamas pareiškėjos atidumas atliekant šią pareigą, nėra ir negali būti laikomas išimtine aplinkybe, sąlygojančia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

Priešingo vertinimo nepagrindžia ir tai, kad, pasak pareiškėjos ir jos atstovės, muitinės pareigūnas pirminio deklaracijos pateikimo metu taip pat nepastebėjo neteisingai įrašytos prekių faktūrinės vertės. Pridedamame susirašinėjime matyti, kad muitinės darbuotojas į J. S. kreipėsi tik dėl pasirinkto mokėjimo grynaisiais būdo, taigi teiginiai, kad muitinės pareigūnas tuo metu jau buvo patikrinęs deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą su sąskaitoje nurodytomis prekių faktūrinėmis vertėmis, tėra grindžiami prielaidomis. Teismo vertinimu, pirmiausiai pareiga pateikti tikslią ir išsamią informaciją deklaracijoje šiuo atveju kyla būtent muitinės tarpininko atstovui. Būtent šiam asmeniui Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi net jeigu muitinės pareigūnas ir būtų savalaikiai nepamatęs netiksliai deklaracijoje nurodytos prekių faktūrinės vertės, tai niekaip nešvelnina pareiškėjos atsakomybės už netikslios informacijos pateikimą. Kaip minėta, pateikdamas muitinei deklaraciją, būtent deklarantas prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Todėl akivaizdu, jog J. S., pateikusi teritorinei muitinei importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą, kadangi kitų asmenų galimu netikslumo nepastebėjimu nėra ir negali būti minimizuojama pačios muitinės tarpininko atstovės pareiga kilus bent menkiausiai abejonei apie jai pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą, imtis aktyvių savalaikių veiksmų ir šiuos duomenis patikrinti.

Teismo vertinimu, vien tai, kad, pareiškėjos bei jos atstovės teigimu, mokesčiai už importuojamas prekes buvo sumokėti iš anksto, taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, kuri sąlygotų pagrindą neskirti pareiškėjai nuobaudos ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose. Pažymėtina, kad byloje nustatyta įvykių eiga patvirtina, jog šiuo atveju susiklostė Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta situacija, kai muitinės deklaracijos duomenų neteisingumą nustatė pati muitinė ir deklaracijos taisymas tapo neleidžiamas, kas, kaip nurodė pati pareiškėja teismo posėdžio metu, jai buvo žinoma. Jai deklaracijoje neteisingai nurodžius mažesnę nei tikroji deklaruojamos prekės vertę, sudarytos prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius. Nutarime nurodoma, kad atsirado 226 Eur muito ir 1 534 Eur PVM nepriemoka. Nors pareiškėja ir jos atstovė tvirtina, kad mokesčiai pagal šią deklaraciją nuo teisingos sumos buvo sumokėti iš anksto, todėl nekilo jokių neigiamų padarinių dėl pareiškėjos pažeidimo, tačiau šie argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje pateiktoje mokėjimo nurodymo kopijoje numatyta, kad kodu 800 (išankstinės mokesčių įmokos) buvo sumokėta iš viso 15 000 Eur. Pareiškėja nurodė, kad išankstinis apmokėjimas buvo atliekamas gaunant prekes iš ne vieno siuntėjo, bent pagal 7–8 deklaracijas. Šioje byloje pateiktoje deklaracijoje muito mokesčių suma nurodoma 531 Eur (A00), o PVM – 3 620 Eur (B00). Taigi, netgi įvertinus muitinės papildomai priskaičiuotas mokesčių sumas, ši suma yra kitokia nei nurodoma mokėjimo nurodymo kopijoje. Kadangi pareiškėja nurodė, jog išankstinis apmokėjimas buvo atliekamas pagal kelias deklaracijas, nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad jos pozicija, jog iš anksto pagal šią deklaraciją sumokėti mokesčiai buvo apskaičiuoti nuo teisingos sumos, o ne nuo 17 867,44 USD, yra teisinga. Teismo manymu, net ir vertinant šiuos pareiškėjos duomenis kaip pagrįstus, jos deklaracijoje padaryta klaida galėjo sukelti realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, kadangi nustatyto netikslumo nenustačius, o iš anksto sumokėjus didesnę nei nurodyta deklaracijoje mokesčių sumą, būtų susidariusi muito ir PVM mokesčių permoka, kuri mokesčių mokėtojui privalėtų būti grąžinama arba įskaitoma kitiems mokėtiniems mokesčiams padengti. Pažymėtina, kad neteisingų deklaracijos duomenų nurodymas, kuris daro įtaką teisingam mokesčių apskaičiavimui, yra šiurkšti klaida, kuri šiuo atveju buvo nustatyta būtent muitinės pareigūno, o ne pačios J. S. iniciatyva. Įvertinus tai, kad tokioje situacijoje deklaracijos taisymas, kaip minėta, nėra galimas, neigiamos pasekmės, priešingai nei nurodoma skunde, galėjo kilti, o tai nustačius, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti dėl galimybės J. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Institucija, skirdama nuobaudą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tai yra buvo atsižvelgta į pareiškėjos kaltės formą, rūšį, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į J. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę. Įvertinus visa tai, pareiškėjai buvo paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumui, o ja bus užtikrinta, kad bus pasiekta ANK 22 straipsnyje reglamentuojama nuobaudos paskirtis. Pareiškėjai paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai ir nėra per griežta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pagrindo šioje byloje J. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai neskirti administracinės nuobaudos nenustatyta, todėl jos atstovės skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. kovo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. atstovės skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) grąžinti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vita Padriezaitė