- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-504-856/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Atsakovas
- V. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-672/2015 pagal ieškovo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ieškiniu (b.l. 3-4) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 3618,19 Eur (12 492,90 Lt) valstybės biudžetui padarytą žalą.
Ieškovas nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-26-875/2014, kurioje V. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 d. ir 222 straipsnio 1 dalį. Teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu V. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį V. B. buvo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovas šioje baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl išieškojimo į valstybės biudžetą 3618,19 Eur (12 492,90 Lt) žalos, tačiau teismas civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu ir pripažino Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai teisę kreiptis į teismą dėl ieškinio patenkinimo civilinio proceso tvarka.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. B., būdamas UAB „Faberlink Baltic” ir UAB „Element Houses“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 14 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Teisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB “Faberlink Baltic” yra susijusi su UAB „Element Houses“, kadangi bendrovei priklauso 100 procentų UAB „Element Houses“ akcijų ir šių bendrovių direktorius yra V. B.. Bankrutuojanti bendrovė „Element Houses“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. pardavinėjo savo turtą, daugiausiai – susijusiai bendrovei „Faberlink Baltic“. Abi pusės žinojo, kad UAB „Element Houses“ pardavimo PVM sumų į biudžetą nesumokės, tačiau UAB „Faberlink Baltic“ šias sumas įtraukė į PVM atskaitą. Dėl šios priežasties UAB „Faberlink Baltic“ atsirado PVM permoka, o UAB „Element Houses“ – nepriemoka. V. B., žinodamas, kad prekių tiekėjas nesumokėjo į biudžetą pardavimo PVM nuo parduotų prekių, gaminių ir medžiagų apmokestinamosios vertės, šias PVM nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą, dėl to PVM atskaitą nepagrįstai padidino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 27-31) atsakovas V. B. prašė ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tiek teisės aktai, tiek teismų praktika iš esmės nustato, jog pagal savo prievoles visada atsako pats juridinis asmuo (CK 2.50 str. 1 d.), o bendrovės vadovo civilinei atsakomybei dėl bendrovei ar tretiesiems asmenims padarytos žalos būtina nustatyti visas įstatyme numatytas civilinės atsakomybės sąlygas. Baudžiamojoje byloje būtent sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis epizode ieškovas atsakovui ir buvo pareiškęs 12 492,90 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl esą nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo (BPK 109 str.). Tačiau įsiteisėjusiu 2014 m. rugpjūčio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-875/2014 atsakovas buvo pripažintas kaltu bei nuteistas tik pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), o dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas sunkinančiomis aplinkybėmis) jis buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovui nebeturi kilti pareiga civiliniame procese dar kartą įrodinėti savo nekaltumą ir atsakovo kaltė neturėtų būti preziumuojama. Visuose baudžiamosios bylos dokumentuose (specialisto išvadoje, ieškinyje, kaltinamajame akte ir kt.) buvo aiškiai įvardinta, jog 3618,19 Eur (12 492,90 Lt) dydžio žala valstybės biudžetui buvo padaryta būtent tais atsakovo veiksmais, dėl kurių padarymo teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas (BK 182 str. 2 d.). Apkaltinamąjame nuosprendyje teismas aiškiai konstatavo, kad atsakovas savo veika net nesiekė išvengti jokios turtinės prievolės įvykdymo, t. y. prievolės sumokėti PVM. Ieškovas ieškinyje nėra net įrodęs esant atsakovo civilinę atsakomybę pagrindžiančių sąlygų viseto, t. y. neįrodė, kad jo reikalaujama atlyginti 3618,19 Eur (12 492,90 Lt) dydžio žala valstybės biudžetui buvo padaryta būtent dėl atsakovo atliktų kokių nors neteisėtų ir kaltų veiksmų. Ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai būtų sutaupęs jo sąskaita, ar kad būtų gavęs kitokią naudą, suponavusią nepagrįstą atsakovo praturtėjimą ar turto gavimą be pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu (b.l. 51-53) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui V. B. 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai - 4,85 Eur pašto išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodoma, jog reikalaujama priteisti 3618,19 Eur (12 492,90 Lt) žala valstybės biudžetui atsirado tuomet, kai į UAB „Faberlink Baltic“ pridėtinės vertės mokesčio atskaitą buvo nepagrįstai įtrauktos PVM sumos, kurių kaip pardavimo PVM nuo UAB „Faberlink Baltic“ parduotų prekių, gaminių ir medžiagų apmokestinamosios vertės prekių tiekėjas UAB „Element Houses“ į valstybės biudžetą nesumokėjo. VMI 2013 m. spalio 23 d. ir 2014 m. liepos 4 d. raštais nurodoma, kad 12492,90 Lt (3618,19 Eur) yra UAB „Faberlink Baltic“ PVM nepriemoka pagal patikrinimo aktą. Būtent dėl šių veiksmų (kaltinant sukčiavimu sunkinančiomis aplinkybėmis) ieškovas atsakovui ir buvo pareiškęs 12492,90 Lt (3618,19 Eur) dydžio civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tačiau dėl šio kaltinimo V. B. buvo išteisintas, konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu. Kadangi atsakovo V. B. neteisėti veiksmai teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti ir nėra galimybės traktuoti jų kaip prejudicinių faktų, įrodinėjimo našta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, tenka pačiam ieškovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė egzistuojant atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškinio netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu (b.l. 55-56) prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o taip pat panaikinti sprendimą dalyje dėl 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu:
1. Ieškinys byloje V. B. pareikštas ir žala valstybės biudžetui atsirado ne vien dėl sukčiavimo (BK 182 str.), bet ir dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.). V. B., būdamas šių bendrovių direktoriumi, padarė žalą valstybės biudžetui, sąmoningai, tyčia apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, t. y. tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, V. B. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado žala - į valstybės biudžetą nebuvo apskaičiuotas ir nebuvo sumokėtas PVM, atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t. y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl V. B. valstybei privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 60-66) atsakovas V. B. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad apeliantas baudžiamojoje byloje, būtent sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis epizode, buvo pareiškęs 12 492,90 Lt (3618,19 Eur) dydžio civilinį ieškinį dėl neva jo nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Įsiteisėjusiu 2014 m. rugpjūčio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), tuo tarpu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas sunkinančiomis aplinkybėmis) atsakovas buvo išteisintas, nuosprendyje teismui konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o išteisinus dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d., civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Tuo pačiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, jog atsakovas aukščiau aprašytame sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis epizode iš esmės neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ir kad dėl UAB „Faberlink Baltik“ neva išvengtos turtinės prievolės nėra jokios atsakovo kaltės. Bylos aplinkybės neabejotinai rodo, jog apeliantas, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytą žalos atlyginimą, tikrovėje neįrodė ir net neįrodinėjo nei kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, būtų atlikęs kokius nors nesąžiningus veiksmus, lėmusius juridinio asmens negalėjimą įvykdyti visos mokestinės prievolės, nei to, kad atsakovas būtų kaip nors veikęs priešingai bendrovės interesams.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmetamas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo V. B. priteisti 3618,19 Eur (12 492,90 Lt) valstybės biudžetui padarytą žalą. Ieškovas nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas V. B., būdamas UAB „Faberlink Baltic“ ir UAB „Element Houses“ direktoriumi ir atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-01-14 iki 2009-12-31 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: BUAB „Element Houses“ laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 pardavinėjo savo turtą, daugiausiai su ja susijusiai UAB „Faberlink Baltic“, sudarant sandorius abi pusės žinojo, kad „Element Houses“ pardavimo PVM sumų į biudžetą nesumokės, tačiau UAB „Faberlink Baltic“ šias sumas įtraukė į PVM atskaitą. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad atlikęs UAB „Faberlink Baltic“ mokestinį patikrinimą, 2010-04-08 surašė patikrinimo aktą Nr. 35-57, kuriame nurodyta, kad UAB „Faberlink Baltik“, sudarydama prekybinius sandorius su UAB „Element Houses“, žinojo, kad bendrovė išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto pardavimo PVM į biudžetą nesumokės, tačiau šias sumas įsitraukė į PVM atskaitą, dėl ko UAB „Element Houses“ susidarė PVM nepriemoka, o UAB „Faberlink Baltik“ - PVM permoka. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad VĮ Turto bankas atlygino dalį (85490,69 Lt) PVM mokesčio už UAB „Feberlink Baltik“ padarytą žalą valstybės biudžetui. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-07-04 raštu Nr. (20.21 -06)RMA-19418) informavo, kad UAB „Faberlink Baltic“ mokestinė nepriemoka yra 47 973,25 Lt, iš kreditorinio reikalavimo skola 47 968,48 Lt ir PVM mokestis pagal patikrinimo aktą liko 12 492,90 Lt (3618,19 Eur). Dėl šių pažeidimų V. B. padarė valstybės biudžetui 12 492,90 Lt (3618,19 Eur) žalą.
Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Faberlink Baltic“ ir UAB „Element Houses“ vadovui V. B. už apgaulingos apskaitos tvarkymą ir sukčiavimą buvo iškelta baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio duomenimis nustatyta, kad atsakovui V. B. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, jog nuo 2009-10-15 iki 2010-09-15 apgaule UAB „Faberlink Baltic“ naudai išvengė didelės vertės 81 644 Lt turtinės prievolės UAB „Faberlink Baltic“ mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių, o apgaulė pasireiškė tuo, kad jis žinojo jog dėl sunkios finansinės padėties negalės vykdyti savo mokestinės prievolės, tai yra sumokėti į valstybės biudžetą deklaruoto pardavimo PVM, o taip pat žinojo, kad UAB „Faberlink Baltic“, nupirkusi įvairaus turto iš UAB „Element Houses“, už šį turtą pardavėjui nesumokės, bet įgis teisę į grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM, UAB „Element Houses“ PVM sąskaitomis-faktūromis įformino pardavimą (b.l. 13). Tačiau teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad V. B. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., požymių nėra. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-875/2014 atsakovas V. B. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) V. B. išteisintas (b.l. 6-16). Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, jis nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka. Būtent dėl šių veiksmų (kaltinant sukčiavimu sunkinančiomis aplinkybėmis) ieškovas atsakovui ir buvo pareiškęs ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau V. B. iš nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., išteisinus, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, konstatavus, jog ieškovas dėl padarytos žalos turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka.
CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kaip aukščiau minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovo V. B. neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, todėl įrodinėjimo našta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o taip pat ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, tenka ieškovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota asmens neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės prasme, tai neapriboja galimybės įrodinėti šio asmens nesąžiningumo civiline teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Vadovaujantis civilinę teisę reglamentuojančiomis nuostatomis, civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Taigi, iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų matyti, kad ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 3618,19 Eur (12 492,90 Lt) žalą, turėjo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas šių aplinkybių nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodinėjo, apsiribodamas tik baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių konstatavimu.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo veiksmai išrašant UAB „Element Houses“ PVM sąskaitas faktūras ir UAB „Faberlink Baltic“ jas įtraukiant į atskaitą, buvo neteisėti ir lėmė žalos atsiradimą, to nepatvirtino ir įsiteisėjęs Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis, todėl ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, netenkinamas ir ieškovo prašymas panaikinti sprendimą dalyje dėl 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.