Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. (D. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (už 2022 m. gegužės 2 d. veiką) ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už 2022 m. liepos 5 d. veiką) ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2022 m. spalio 26 d. ir 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimis subendrintas bausmes ir jam paskiriant galutinę bausmę – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo. Į bausmės laiką visiškai įskaityta pagal ankstesnes nutartis atlikta subendrinta bausmė. Civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 170,23 eurų ir 186,35 eurų, iš viso 356,58 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 343,65 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. N. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. gegužės 2 d., apie 14.42 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio prekybos centro pagrobė 4 vnt. 1 litro talpos viskio „Jack Daniels“, vieneto vertė – 27,99 Eur, bendros 111,96 Eur vertės, 2 vnt. 0,5 litro talpos konjako „Hennessy V.S“, vieneto kaina – 24,99 Eur, bendros 49,98 Eur vertės, 1 vnt. 0,5 litro talpos brendžio „Gloria Clasique“ 8,29 Eur vertės. Taip D. N. pagrobė 170,23 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto.

2. Be to, D. N. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. liepos 3 d., apie 16.41 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybos centro pagrobė 18 vnt. pakuočių lašišinių žuvų raudonųjų ikrų „Aliaska Gold“, vieneto vertė – 10,99 Eur, bendros 197,82 Eur vertės, 4 vnt. fermentinio sūrio „Liliputas“, vieneto kaina 8,39 Eur, bendros 35,56 Eur vertės, 9 vnt. čederio sūrio „Ford Farms“, vieneto vertė – 3,99 Eur, bendros 35,91 Eur vertės, 3,2 kg atlantinių lašišų filė, vieno kg kaina 17,49 Eur, bendros 55,97 Eur vertės, 1,2 kg upėtakio filė, vieno kg kaina – 16,99 Eur, bendros 20,39 Eur vertės. Taip D. N. pagrobė 343,65 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio turto.

3. Be to, D. N. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. liepos 5 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybos centro pagrobė 1 vnt. 1 litro talpos degtinės „Danzka“ – 24,29 Eur vertės, 3 vnt. 0,75 litro talpos šampano „Moet Brut Imperial“, vieneto kaina 39,99 Eur, bendros 119,97 Eur vertės, 1 vnt. 0,75 litro talpos šampano „Laurent-Perrier Brut“ – 38,99 Eur vertės. Taip D. N. pagrobė 183,25 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis D. N. neginčija jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, tačiau skundu nesutinkama su jam paskirta bausme, prašoma ją švelninti arba atidėti bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, aplinkybių, teikiančių pagrindą skundą tenkinti ir švelninti nuteistajam skirtą bausmę ar atidėti bausmės vykdymą, nenustatė.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Teismas bausmę skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. N., jo atsakomybė lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat vertino tai, jog anksčiau teistas 46 kartų už analogiškas veikas, itin daug baustas administracine tvarka už analogiškas veikas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog už baudžiamuosius nusižengimus skirtina arešto bausmė, už nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė ir pagal 178 straipsnio 4 dalį (už 2022 m. gegužės 2 d. veiką) paskirta 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už 2022 m. liepos 5 d. veiką) paskirta 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertinta, jog D. N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2022 m. spalio 26 d. ir 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimis subendrintas bausmes ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo.

9. Skunde nurodoma, kad, nors buvo teisiamas ne kartą, tačiau nori pakeisti savo gyvenimo būdą. Teigiama, jog įsidarbinęs stengtųsi kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo siekį dirbti ir atlyginti padarytą žalą, tačiau pažymi, kad toks nuteistojo noras nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. Priešingos išvados neleidžia daryti ir argumentai, jog nusikalstamas veikas darė būdamas priklausomas nuo alkoholio.

10. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti / netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

11. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

13. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad D. N. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog D. N. anksčiau teistas 46 kartus, itin daug kartų baustas administracine tvarka už analogiškas veikas. Taigi matyti, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo neteisėto elgesio, nesiekia pasitaisyti, toliau daro nusikalstamas veikas, teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, teisėjų kolegija neįžvelgia. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus D. N. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. N., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę. Nuteistajam D. N. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, taigi paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. N. (D. N.) apeliacinį skundą atmesti.