- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- 2S-1326-480/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Kreditorius
- N. K., K. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10474-559/2019 pagal pareiškėjos (skolininkės) M. B. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis M. L., išieškotojai N. K. ir K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. B. pateikė skundą dėl antstolio M. L. veiksmų, kuriame pareiškėja prašo panaikinti 2019 m. vasario 19 d. antstolio M. L. priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S3.6-190745 vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00086 ir 2019 m. vasario 19 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S3.6-190748 vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00087, ir vykdomąsias bylas nutraukti.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolio M. L. kontoroje pareiškėjos atžvilgiu buvo užvestos vykdomosios bylos pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį raštą išieškotojams N. K. ir K. K.. Minėtas vykdomasis raštas buvo išduotas dėl Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3-939/2017 N. K. ir K. K. naudai iš M. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų, t. y. N. K. iš pareiškėjos buvo priteista 625 Eur bylinėjimosi išlaidų, o K. K. - 750 Eur. Pasibaigus Alytaus apylinkės teismo civilinei bylai nei K. K., nei N. K. nenurodė savo banko sąskaitos numerio tam, kad ji galėtų pervesti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Siekiant įvykdyti teismo nutartį, 2017 m. birželio 25 d. K. K. ir N. K. vardu per paštą buvo padarytos piniginių lėšų perlaidos atitinkamai 750 Eur ir 625 Eur sumoms. K. K. ir N. K. buvo registruotais laiškais informuoti apie jų vardu atliktas perlaidas pašte. Ta aplinkybė, kad patys išieškotojai, žinodami apie jų vardu pašte atliktas piniginių lėšų perlaidas, iki šios dienos nėra atsiėmę jiems pervestų piniginių lėšų, t. y. atsisako atsiimti jiems priteistas pinigines lėšas, ne tik nesudaro pagrindo vykdyti pareiškėjos atžvilgiu išieškojimą, bet ir yra pakankamas pagrindas nutraukti jos atžvilgiu vykdomas priverstinio išieškojimo bylas. Pažymėjo, kad antstoliui dokumentai, patvirtinantys prievolės įvykdymą, yra pateikti, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių iki šios dienos vykdomosios bylos nėra nutrauktos ir tęsiamas išieškojimas piniginių lėšų, kurios jau seniai išieškotojams buvo išsiųstos per paštą. Išieškotojai, akivaizdžiai atsisakydami iš pareiškėjos priimti teismo nutartimi jiems priteistas pinigines lėšas, iki šios dienos jų nepasiėmė, ir elgdamiesi ypatingai nesąžiningai, paprašė teismo išduoti vykdomąjį raštą bei pateikė jį vykdyti antstoliui, nors savo finansines prievoles pareiškėja išieškotojams įvykdžiusi dar iki vykdomojo rašto išdavimo.
3. Antstolis. M. L. nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00086 2019 m. sausio 29 d. išieškotojas K. K. pateikė vykdomąjį raštą dėl 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš M. B.. Raginimas sumokėti skolą geruoju per 10 dienų skolininkei buvo įteiktas 2019 m. vasario 1 d. Nustačius, kad skolininkė neįvykdė teismo sprendimo per antstolio raginimo terminą, 2019 m. vasario 19 d. buvo surašytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės gaunamos pensijos ir išsiųstas į VSDFV Kauno skyriaus 2-ajį pensijų poskyrį. Kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00087 2019 m. sausio 29 d. išieškotojos N. K. atstovas K. K. pateikė antstoliui vykdomąjį raštą dėl 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš M. B.. Raginimas sumokėti skolą geruoju per 10 dienų skolininkei buvo įteiktas 2019 m. vasario 1 d. Nustačius, kad skolininkė neįvykdė teismo sprendimo per antstolio raginimo terminą, 2019 m. vasario 19 d. buvo surašytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės gaunamos pensijos ir išsiųstas į VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų poskyrį. Piniginės prievolės vykdymo vieta teismo sprendime nėra nurodyta, taip pat nėra nurodyti išieškotojų sąskaitų numeriai. Skolininkė prie savo skundo pridėjo AB Lietuvos paštas 2019 m. vasario 8 d. pažymą apie išsiųstas perlaidas, kurioje yra nurodyta, kad skolininkės pašto perlaidomis išsiųsti pinigai iki 2019 m. vasario 8 d. nebuvo išmokėti gavėjams. Tai įrodo, kad išieškotojai iki skundo dėl antstolio veiksmų padavimo dar nebuvo iš skolininkės gavę teismo sprendimu priteistų lėšų.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys išieškotojai N. K. ir K. K. nurodė, kad su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nesutinka, kadangi iki 2018 m. gegužės 3 d. pareiškėja nebuvo įvykdžiusi teismo sprendimo ir suinteresuotiems asmenims nesumokėjo iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų, jie išsiėmė vykdomąjį dokumentą ir 2019 m. sausio 29 d. pateikė antstoliui vykdyti. Antstolis išsiuntė pareiškėjai raginimą per 10 dienų sumokėti skolą geruoju (raginimas įteiktas 2019-02-01). Kadangi per raginime numatytą terminą pareiškėja neįvykdė teismo sprendimo, antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus skundžiamus patvarkymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, t. y. pačios pareiškėjos pateikto AB „Lietuvos paštas“ rašto iki šios dienos skola suinteresuotiems asmenims negrąžinta (žyma - neišmokėta), dėl ko jie turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys neatsisakė priimti iš pareiškėjos pinigų sumas priteistas teismo sprendimu, kadangi apie tokį, kokį nurodo pareiškėja prievolės įvykdymo būdą (pinigines lėšas pervesti pašto pinigine perlaida) jie netgi nežinojo, todėl neturėjo objektyvių galimybių atsisakyti pinigines lėšas priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) M. B. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų atmetė, priteisė iš pareiškėjos M. B. suinteresuotiems asmenims (išieškotojams) N. K. ir K. K. kiekvienam po 150,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad užvedant vykdomąsias bylas ir priimant vykdomuosius dokumentus vykdyti, nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių juos priimti, o skolininkė, gavusi raginimą, turėjo galimybę per įstatymo nustatytą ir antstolio nurodytą dešimties dienų terminą pateikti įrodymus, patvirtinančius teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, tačiau tokių duomenų antstoliui per nustatytą terminą nepateikė. Pareiškėja AB Lietuvos pašto pažymą pateikė antstoliui elektroniniu paštu 2019 m. vasario 26 d. t. y. po to, kai antstolis 2019 m. vasario 19 d. priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtoje AB Lietuvos pašto pažymoje yra nurodyta, jog skolininkės 2017 m. birželio 25 d. padarytos perlaidos išieškotojams nėra išmokėtos, t. y. išieškotojai nurodytų jiems priteistų pinigų sumų nėra faktiškai gavę.
8. Teismas sutinka su antstolio ir išieškotojų nurodytomis aplinkybėmis, kad atliktų piniginių perlaidų paštu negalima laikyti tinkamu prievolės įvykdymu, nes įstatymas tokio prievolės įvykdymo būdo, kaip tinkamo, nenumato.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėja nei teismui, nei antstoliui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreditoriai (išieškotojai) sutiko, jog prievolė pagal teismo sprendimą būtų įvykdyta jiems pašto perlaida, taip pat nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jiems apie atliktas pašto perlaidas buvo tinkamai pranešta (nes pašto kvitas apie siuntos (registruoto laiško) išsiuntimą nepatvirtina jos įteikimo ir (ar) gavimo fakto).
Atsiliepimas
10. Teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, kad išieškotojai būtų atsisakę priimti prievolės įvykdymą. Išieškotojai savo atsiliepime paneigė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad apie padarytas pašto perlaidas jiems buvo pranešta, todėl pareigą įrodyti šį faktą turėjo pareiškėja. Šiuo atveju abejotina aplinkybė, kad išieškotojai, žinodami apie jų atžvilgiu išsiųstas pašto perlaidas, vengtų paimti pinigines sumas ir po to pradėtų priverstinį vykdymo procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atskirąjį skundą tenkinti bei priteisti iš antstolio M. L. jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Nei K. K., nei N. K. nenurodė pareiškėjai savo banko sąskaitos numerio ar kitų kontaktinių duomenų, tam, kad ji galėtų pervesti teismo nutartimi iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl siekiant įvykdyti teismo nutartį, dar 2017 m. birželio 25 d. K. K. ir N. K. per paštą buvo padarytos piniginių lėšų perlaidos atitinkamai 750 Eur ir 625 Eur sumoms. Nurodė, kad tuo pačiu metu K. buvo išsiųsti registruoti laiškai su pranešimais apie išsiųstas perlaidas, ką patvirtina pašto kvitas. Nurodė, kad K ne tik nebendravo su pareiškėja, bet ji neturėjo ir nežinojo jų telefono numerių. Pareiškėjai nebuvo žinoma jokia kita kreditorių kontaktinė informacija, dėl ko susisiekimas su jais buvo negalimas.
11.2. Pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog išieškotojai dėl nepaaiškinamų priežasčių, neatsiėmė jų vardu per paštą pervestų piniginių lėšų, apie kurias jie buvo tinkamai informuoti, o kreipėsi į antstolį dėl tų pačių piniginių lėšų išieškojimo priverstine tvarka, akivaizdžiai patvirtina, jog patys kreditoriai nepasiėmė jiems persiųstų piniginių lėšų, kas, priešingai teismo nutarties motyvams, negali būti pagrindu laikyti prievoles neįvykdytomis.
11.3. Teismas turėjo padaryti skirtumą tarp prievolės vykdymo ir teismo sprendimo vykdymo. Šiuo atveju pareiškėjos pareiga sumokėti bylinėjimosi išlaidas kilo iš teismo sprendimo vykdymo, bet ne prievolės vykdymo, todėl teismas turėjo vadovautis bendrais teismo sprendimo vykdymo principais. Nelogiškas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, jog registruotų pranešimų išieškotojams siuntimas neva nepatvirtina, jog kreditoriams buvo tinkamai pranešta apie prievolės įvykdymą, o vien ta aplinkybė, kad piniginės lėšos nebuvo pervestos vadovaujantis CK 6.56 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog prievolė neva buvo įvykdyta tinkamai. Pažymėjo, kad CK nėra nurodyta draudimo įvykdyta prievolę, išieškotojams, persiunčiant pinigines lėšas per paštą pagal jų gyvenamąją vietą, kuomet nėra žinomi kiti duomenis ir prievolė įvykdymo būdas nėra nurodytas.
11.4. Pabrėžė, jog pareiškėja 2019 m. vasario 1 d. gavusi iš antstolio raginimą gera valia įvykdyti finansines prievoles kreditoriams, siekiant antstoliui pateikti duomenis apie prievolės įvykdymą, tą pačią dieną pateikė AB „Lietuvos paštas“ užklausimą dėl informacijos apie jos padarytas išieškotojų vardu piniginių lėšų perlaidas ir 2019 m. vasario 6 d. AB „Lietuvos paštas“ pateiktas užklausimas buvo perduotas antstoliui, kartu paaiškinant visa susidariusia situaciją.
11.5. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu iš jos išieškotojams buvo priteistos konkrečios piniginių lėšų sumos, išieškotojams finansinės prievolės pagal 2018 m. gegužės 3 d. vykdomąjį raštą buvo įvykdytos 2017 m. birželio 25 d. bei į tai, kad patys išieškotojai atsisakė priimti iš jos pinigines lėšas, jų nepasiimant iš pašto, net ir laikant, jog pinigai nėra daiktais, priešingai pirmos instancijos teismo sprendimo motyvams, taikytina analogija, ir 2019 m. vasario 19 d. patvarkymai vykdomosiose bylose Nr. 0022/19/00086 ir 0022/19/0087 turi būti naikintini ir vykdomosios bylos nutrauktinos.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotieji asmenys K. K. ir N. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės M. B. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą; suinteresuotų asmenų naudai iš apeliantės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1.1. Apeliantė privalėjo vadovautis aukščiau nurodyta teisės norma ir įmokėti ginčo sumas į notaro depozitinę sąskaitą, tokiu būdu siekdama tinkamai įvykdyti prievoles suinteresuotiems asmenims, tačiau to nepadarė, todėl jos atžvilgiu pagrįstai taikomi priverstiniai vykdymo veiksmai. Suinteresuoti asmenys neturėjo jokių priežasčių jiems priteistų ir apeliantės sumokėtų sumų neatsiimti, tačiau to padaryti jie negalėjo, kadangi nebuvo tinkamai informuoti apie jiems apeliantės siunčiamas lėšas.
1.2. Apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko - advokato, todėl jis galėjo susisiekti su suinteresuotų asmenų atstove ir gauti suinteresuotų asmenų banko sąskaitų rekvizitus tinkamam prievolės įvykdymui, tačiau būdama aplaidi to nepadarė. Apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, jog ji būtų domėjusis, kaip tinkamai įvykdyti prievolę suinteresuotiems asmenims, todėl laikytina, jog ji buvo aplaidi ir neaktyvi siekdama įvykdyti prievoles, dėl ko jai kilo teisinės pasekmės (vykdymo procesas).
1.3. Apeliantės pateiktas pašto kvitas nepatvirtina, kad suinteresuotiems asmenims buvo įteikti pranešimai apie pašto perlaidas. Apie laiškų įteikimą apeliantė jokių įrodymų nepateikė. Skirtingai nei nurodo apeliantė, byloje nėra jokių įrodymų, jog ji laiku ir tinkamai įvykdė teismo sprendimą. Sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2017 m. balandžio 18 d. Taigi, akivaizdu, jog apeliantė ne tik, kad laiku nevykdė teismo sprendimo, tačiau jį bandė įvykdyti aplaidžiai.
1.4. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys neatsisakė priimti iš apeliantės pinigų sumų priteistų teismo sprendimu, kadangi apie tokį, kokį nurodo apeliantė prievolės įvykdymo būdą (pinigines lėšas pervesti pašto pinigine perlaida) jie netgi nežinojo. Jeigu suinteresuotiems asmenims būtų buvę žinoma apie jiems siunčiamus pinigus, jie neturėjo jokio tikslo pinigų neatsiimti, kadangi jie patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias norėjo atgauti. Taigi, galima abejoti pačios apeliantės noru tinkamai įvykdyti prievolę, kadangi ji ne tik, kad padariusi perlaidą paštu nepasidomėjo prievolės realiu įvykdymu, tačiau ir sužinojusi, jog piniginių lėšų suinteresuoti asmenys nėra gavę, nedėjo jokių pastangų, jog prievolė būtų realiai įvykdyta.
1.5. Pažymėjo, kad apeliantė, 2019 m. vasario 1 d. gavo raginimą iš antstolio sprendimą įvykdyti gera valia, todėl terminas įvykdyti sprendimą suėjo 2019 m. vasario 11 d. Tą pačią dieną, kai apeliantė gavo raginimą, ji kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ dėl duomenų gavimo apie piniginių perlaidų išmokėjimą. 2019 m. vasario 8 d. apeliantė gavo AB „Lietuvos pastas“ atsakymą, tačiau jį antstoliui pateikė tik 2019 m. vasario 26 d. Taigi, akivaizdu, jog pati apeliantė nesiekė kuo operatyviau informuoti antstolio apie pinigines perlaidas, o tai padarė jau po skundžiamų patvarkymų priėmimo.
1.6. Apeliantė gavusi 2019 m. vasario 8 d. AB „Lietuvos paštas“ atsakymą iki raginimo termino suėjimo ir pamačiusi, jog suinteresuotiems asmenims jos siųstos lėšos nebuvo išmokėtos, turėjo galimybę įvykdyti prievolę ir išvengti priverstinio lėšų išieškojimo. Tačiau vietoje to, ji toliau nepagrįstai bylinėjasi su suinteresuotais asmenimis.‘
2. Antstolis M. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
3. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
4. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininkės M. B. išieškotojo K. K. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00086 dėl 750 Eur skolos išieškojimo ir išieškotojos N. K. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00087 dėl 625 Eur atžvilgiu, pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. vykdomuosius dokumentus išduotus civilinėje byloje Nr. 2-3-939/2017. 2019 m. sausio 29 d. antstolis M. L. priėmė vykdomuosius dokumentus ir 2019 m. sausio 30 d. išsiuntė pareiškėjai raginimus įvykdyti teismo sprendimą, nustatydamas 10 dienų terminą nuo raginimų gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą. Raginimai pareiškėjai buvo įteikti 2019 m. vasario 1 d., todėl teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. vasario 11 d. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad iki antstolio nustatyto termino pabaigos teismo sprendimas būtų įvykdytas, todėl antstolis 2019 m. vasario 19 d. priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo.
5. 2019 m. vasario 26 d. pareiškėja elektroniniu paštu pateikė antstoliui AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. vasario 8 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja M. B. 2017 m. birželio 25 d. išsiuntė iš Kauno 39-ojo pašto 750 Eur piniginę perlaidą K. K. ir 625 Eur piniginę perlaidą N. K., pinigai gavėjams neišmokėti.
6. Pareiškėja nesutikdama su antstolio 2019 m. vasario 19 d. priimtais patvarkymais pateikė skundą, prašydama juos panaikinti ir nutraukti vykdomąsias bylas. Nurodė, kad išieškojimas yra pradėtas nepagrįstai, nes ji teismo sprendimą įvykdė dar 2017 m. birželio 25 d. išsiųsdama išieškotojams pinigines perlaidas paštu.
7. Antstolis M. L. 2019 m. kovo 12 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą nesant pagrindų ir jo nagrinėjimą persiuntė Kauno apylinkės teismui.
8. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja nesumokėjo iš jos išieškotinų sumų, todėl antstolis pagrįstai atliko priverstinio ieškojimo veiksmus ir priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkės gaunamos pensijos.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Tais atvejais, kai kreditoriaus gyvenamoji vieta (ir prievolės vykdymo vieta) nežinoma arba kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą, skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė M. B. norėdama sumokėti 750 Eur sumą K. K. ir 625 Eur sumą N. K. pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. išduotus vykdomuosius dokumentus bei neturėdama suinteresuotų asmenų kontaktų, 2017 m. birželio 25 d. išsiuntė išieškotojams pinigines perlaidas paštu, tačiau apeliantė nepasidomėjo, kad piniginės perlaidos įvykdytos. Kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. vasario 8 d. pažymos, nors pareiškėja M. B. 2017 m. birželio 25 d. išsiuntė iš Kauno 39-ojo pašto 750 Eur piniginę perlaidą K. K. ir 625 Eur piniginę perlaidą N. K., pinigai gavėjams neišmokėti. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad apeliantė būtų įvykdžiusi piniginę prievolę pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3-939/2017. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad užvedant vykdomąsias bylas ir priimant vykdomuosius dokumentus vykdyti, nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių juos priimti, todėl antstolis M. L. pagrįstai ir teisėtai priėmė 2019 m. vasario 19 d. patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš apeliantės.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė antstolio raginimą gavo 2019 m. vasario 1 d., o atsakymą iš AB „Lietuvos paštas“, jog pinigai K. K. ir N. K. nėra išmokėti 2019 m. vasario 8 d. Taigi, apeliantė turėjo galimybę per įstatymo nustatytą ir antstolio nurodytą dešimties dienų terminą (iki 2019 m. vasario 11 d.) įvykdyti prievolę ir pateikti įrodymus, patvirtinančius teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, tačiau tokių duomenų antstoliui per nustatytą terminą nepateikė. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė gautą AB „Lietuvos paštas“ pažymą antstoliui pateikė elektroniniu paštu tik 2019 m. vasario 26 d., t. y. po to, kai antstolis priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo (2019 m. vasario 19 d.).
12. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad iki šių patvarkymų priėmimo antstolis neturėjo jokių objektyvių duomenų apie galimą prievolės (ne)įvykdymą, todėl pripažinti, kad antstolis, priimdamas minėtus patvarkymus pažeidė įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas ir (ar) skolininkės interesus, nėra pagrindo.
13. Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, vadovaujantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
15. Iš apeliantės suinteresuotiems asmenims, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 300,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.