- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 2YT-10474-559/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00481-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Kreditorius
- N. K., K. K.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) M. B. skundą dėl antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Marius Lekečinskas, išieškotojai N. K. ir K. K.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose priimtas pareiškėjos (skolininkės) M. B. skundas dėl antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmų, kuriame pareiškėja prašo panaikinti 2019-02-19 antstolio Mariaus Lekečinsko priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S3.6-190745 vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00086 ir 2019-02-19 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S3.6-190748 vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00087, ir vykdomąsias bylas Nr. 0022/19/00086 bei Nr. 0022/19/00087 nutraukti. Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje pareiškėjos atžvilgiu buvo užvestos vykdomosios bylos pagal 2018-05-03 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų išduotą vykdomąjį raštą išieškotojams N. K. ir K. K.. Minėtas vykdomasis raštas buvo išduotas dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-3-939/2017 N. K. ir K. K. naudai iš M. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų, t. y. N. K. iš pareiškėjos buvo priteista 625 Eur bylinėjimosi išlaidų, o K. K. - 750 Eur. 2019-02-19 antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S3.6-190745 K. K. naudai išieškoti 750 Eur sumą ir 200 Eur vykdymo išlaidų, ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S3.6-190748 N. K. naudai išieškoti 625 Eur sumą ir 180 Eur vykdymo išlaidų. Pasibaigus Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinei bylai Nr.2-3-939/2017, nei K. K., nei N. K. nenurodė savo banko sąskaitos numerio tam, kad ji galėtų pervesti priteistas bylinėjimosi išlaidas (750 Eur ir 625 Eur). Siekiant įvykdyti teismo nutartį, 2017-06-25 K. K. ir N. K. vardu per paštą buvo padarytos piniginių lėšų perlaidos atitinkamai 750 Eur ir 625 Eur sumoms. K. K. ir N. K. buvo registruotais laiškais informuoti apie jų vardu atliktas perlaidas pašte. Ta aplinkybė, kad patys išieškotojai, žinodami apie jų vardu pašte atliktas piniginių lėšų perlaidas, iki šios dienos nėra atsiėmę jiems pervestų piniginių lėšų, t. y. atsisako atsiimti jiems priteistas pinigines lėšas, ne tik nesudaro pagrindo vykdyti pareiškėjos atžvilgiu išieškojimą, bet ir yra pakankamas pagrindas nutraukti jos atžvilgiu vykdomas priverstinio išieškojimo bylas. Antstoliui dokumentai, patvirtinantys prievolės įvykdymą, jau seniai buvo pateikti, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių iki šios dienos vykdomosios bylos nėra nutrauktos ir tęsiamas išieškojimas piniginių lėšų, kurios jau seniai išieškotojams buvo išsiųstos per paštą. Išieškotojai, akivaizdžiai atsisakydami iš pareiškėjos priimti teismo nutartimi jiems priteistas pinigines lėšas, iki šios dienos jų nepasiėmė, ir elgdamiesi ypatingai nesąžiningai, paprašė teismo išduoti vykdomąjį raštą bei pateikė jį vykdyti antstoliui, nors savo finansines prievoles pareiškėja išieškotojams įvykdžiusi dar iki vykdomojo rašto išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojams finansinės prievolės pagal 2018-05-03 vykdomąjį raštą buvo įvykdytos 2017-06-25, bei į tai, kad patys išieškotojai atsisako priimti pinigines lėšas, jų nepasiimant iš pašto, 2019-02-19 patvarkymai naikintini ir vykdomosios bylos nutrauktinos.
Antstolis Marius Lekečinskas 2018-03-12 patvarkymu Nr. S3.6-191047 pareiškėjų skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00086 2019-01-29 išieškotojas K. K. pateikė vykdomąjį raštą dėl 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš B. M.. Raginimas sumokėti skolą geruoju per 10 dienų skolininkei buvo įteiktas 2019-02-01. Nustačius, kad skolininkė neįvykdė teismo sprendimo per antstolio raginimo terminą, 2019-02-19 buvo surašytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės gaunamos pensijos ir išsiųstas į VSDFV Kauno skyriaus 2-ajį pensijų poskyrį. Vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00087 2019-01-29 išieškotojos K. N. atstovas K. K. pateikė antstoliui vykdomąjį raštą dėl 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš B. M.. Raginimas sumokėti skolą geruoju per 10 dienų skolininkei buvo įteiktas 2019-02-01. Nustačius, kad skolininkė neįvykdė teismo sprendimo per antstolio raginimo terminą, 2019-02-19 buvo surašytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės gaunamos pensijos ir išsiųstas į VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų poskyrį. Šiuo atveju išieškotojams iš skolininkės nėra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti, individualiais požymiais apibūdinami daiktai. Piniginės prievolės vykdymo vieta teismo sprendime nėra nurodyta, taip pat nėra nurodyti išieškotojų sąskaitų numeriai. Skolininkė prie savo skundo pridėjo AB Lietuvos paštas 2019-02-08 pažymą apie išsiųstas perlaidas, kurioje yra nurodyta, kad skolininkės pašto perlaidomis išsiųsti pinigai iki 2019-02-08 nebuvo išmokėti gavėjams. Tai įrodo, kad išieškotojai iki skundo dėl antstolio veiksmų padavimo dar nebuvo iš skolininkės gavę teismo sprendimu priteistų lėšų. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi patvarkė: Atsisakyti patenkinti B. M. 2019-02-28 skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0022/19/00086 ir Nr. 0022/19/00087.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys išieškotojai N. K. ir K. K. pateikė bendrą atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nesutinka. Kadangi iki 2018-05-03 pareiškėja nebuvo įvykdžiusi teismo sprendimo ir suinteresuotiems asmenims nesumokėjo iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų, jie išsiėmė vykdomąjį dokumentą ir 2019-01-29 pateikė antstoliui vykdyti. Antstolis išsiuntė pareiškėjai raginimą per 10 dienų sumokėti skolą geruoju (raginimas įteiktas 2019-02-01). Kadangi per raginime numatytą terminą pareiškėja neįvykdė teismo sprendimo, antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus skundžiamus patvarkymus. Pareiškėja jokiu būdu (asmeniškai ar per atstovą) nesikreipė į suinteresuotus asmenis dėl jų banko sąskaitos rekvizitų pateikimo (jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta). Kaip matyti iš bylos duomenų, t. y. pačios pareiškėjos pateikto AB „Lietuvos paštas“ rašto iki šios dienos skola suinteresuotiems asmenims negrąžinta (žyma - neišmokėta), dėl ko jie turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkė turi dėti visas pastangas sumokėti skolą iki priverstinio jos vykdymo ar susitarti dėl jos mokėjimo dalimis/atidėjimo, nes būtent skolininkė turi pareigą gražinti skolą. Jokių rašytinių įrodymų, jog registruoti pranešimai buvo suinteresuotiems asmenims įteikti, nepateikia. Akivaizdu, jog suinteresuoti asmenys nori, jog jiems teismo priteistos sumos būtų išmokėtos, todėl neturėjo jokio pagrindo vengti priimti prievolę iš pareiškėjos, tačiau apie tokį jos pasirinktą prievolės įvykdymo būdą jie nežinojo. Pareiškėja privalėjo vadovautis teisės norma, reglamentuojančia prievolės įvykdymo būdus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.56 straipsnis), tačiau to nepadarė, todėl jos atžvilgiu ir yra pagrįstai taikomi priverstiniai vykdymo veiksmai. Pareiškėjos nurodyta teisės norma (CPK 629 straipsnio 1 dalies 10 punktas) gali būti taikoma tik tuomet, kuomet teismas sprendimu yra priteisęs tam tikrus daiktus, apibūdinamus individualiais požymiais. Šiuo atveju teismas sprendimu priteisė ne daiktus, o pinigines sumas, todėl šios normos taikymas apskritai šiose vykdomosiose bylose nėra galimas. Suinteresuoti asmenys neatsisakė priimti iš pareiškėjos pinigų sumas priteistas teismo sprendimu, kadangi apie tokį, kokį nurodo pareiškėja prievolės įvykdymo būdą (pinigines lėšas pervesti pašto pinigine perlaida) jie netgi nežinojo, todėl neturėjo objektyvių galimybių atsisakyti pinigines lėšas priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininkės M. B. išieškotojo K. K. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00086 (dėl 750 Eur skolos išieškojimo) ir išieškotojos N. K. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00087 (dėl 625 Eur) atžvilgiu. Vykdomieji dokumentai išduoti 2018-05-03 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-3-939/2017. Antstolis, 2019-01-29 priėmęs vykdomuosius dokumentus, 2019-01-30 išsiuntė pareiškėjai raginimus įvykdyti teismo sprendimą, nustatydamas 10 dienų terminą nuo raginimų gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą, t. y. sumokėti išieškotojams atitinkamai 750 Eur ir 625 Eur skolos sumas bei po 47,92 Eur vykdymo išlaidų kiekvienoje vykdomojoje byloje. Kaip matyti iš pareiškėjos elektroniniu paštu antstoliui siųstų pranešimų, raginimai jai buvo įteikti 2019-02-01, todėl teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2019-02-11. Vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad iki antstolio nustatyto termino pabaigos teismo sprendimas būtų įvykdytas, todėl antstolis 2019-02-19 priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo Nr. S3.6-190745 (vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00086) ir Nr. S3.6-190748 (vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00087), kuriais skolų išieškojimą nukreipė į pareiškėjos gaunamas išmokas iš VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus. Pareiškėja 2019-02-06 pateikė antstoliui jos 2019-02-01 prašymo, adresuoto Akcinei bendrovei Lietuvos paštui, kopiją pateikti jai informaciją apie įvykdytas pinigines perlaidas išieškotojų atžvilgiu (vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00086). 2019-02-26 pareiškėja elektroniniu paštu pateikė antstoliui Akcinės bendrovės Lietuvos pašto 2019-02-08 pažymą Nr. 3-00719, kurioje nurodyta, kad pareiškėja M. B. 2017-06-25 išsiuntė iš Kauno 39-ojo pašto 750 Eur piniginę perlaidą K. K. ir 625 Eur piniginę perlaidą N. K., pinigai gavėjams neišmokėti.
Pareiškėja (skolininkė), prašydama panaikinti antstolio 2019-02-19 patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir nutraukti vykdomąsias bylas, nurodo, kad išieškojimas yra pradėtas nepagrįstai, nes ji teismo sprendimą įvykdė dar 2017-06-25 išsiųsdama išieškotojams pinigines perlaidas paštu, t. y. prievolės pagal priimtą teismo sprendimą yra įvykdytos ir išieškotojai neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl vykdomųjų raštų išdavimo ir vykdomųjų bylų pradėjimo. Nagrinėjamu atveju skundo esmę sudaro aplinkybių, ar antstolis pagrįstai priėmė vykdyti jam pateiktus vykdomuosius dokumentus ir po to priėmė skundžiamus patvarkymus, nustatymas.
Vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Minėto straipsnio 2 dalis detalizuoja, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino ir kt. Visos tikrintinos aplinkybės yra siejamos su formalių kliūčių vykdymo procesui pradėti įvertinimu. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.
Pažymėtina, kad priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis turi pareigą patikrinti, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, t. y. ar minėto vykdomojo dokumento pagrindu nėra užvesta kita vykdomoji byla ir pradėtas vykdymo procesas. Vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti stadijoje antstolis neturi pareigos vertinti, ar pateiktas vykdomasis dokumentas jau yra įvykdytas skolininko, kadangi tokių duomenų antstolis dar negali turėti ir gauna juos iš skolininko tik tada, kuomet skolininkui yra išsiunčiamas raginimas geruoju įvykdyti dokumentą ir skolininkas jam nurodo aplinkybes ir pateikia atitinkamus įrodymus dėl dokumento įvykdymo.
Akivaizdu, kad užvedant vykdomąsias bylas ir priimant vykdomuosius dokumentus vykdyti, nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių juos priimti, o skolininkė, gavusi raginimą, turėjo galimybę per įstatymo nustatytą ir antstolio nurodytą dešimties dienų terminą pateikti įrodymus, patvirtinančius teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, tačiau tokių duomenų antstoliui per nustatytą terminą nepateikė. Šiuo atveju pareiškėja (skolininkė) Akcinės bendrovės Lietuvos pašto 2019-02-08 pažymą Nr. 3-00719 pateikė antstoliui elektroniniu paštu 2019-02-26, t. y. po to, kai antstolis 2019-02-19 priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, iki šių patvarkymų priėmimo antstolis neturėjo jokių objektyvių duomenų apie galimą prievolės (ne)įvykdymą, todėl pripažinti, kad antstolis, priimdamas minėtus patvarkymus pažeidė įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas ir (ar) skolininkės interesus, nėra pagrindo. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje Akcinės bendrovės Lietuvos pašto 2019-02-08 pažymoje Nr. 3-00719 yra nurodyta, kad skolininkės 2017-06-25 padarytos perlaidos išieškotojams nėra išmokėtos, t. y. išieškotojai nurodytų jiems priteistų pinigų sumų nėra faktiškai gavę. Apie tai antstolis raštu informavo ir skolininkę.
Teismas sutinka su antstolio ir išieškotojų nurodytomis aplinkybėmis, kad atliktų piniginių perlaidų paštu negalima laikyti tinkamu prievolės įvykdymu, nes įstatymas tokio prievolės įvykdymo būdo, kaip tinkamo, nenumato. CK 6.39 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu sutartis ar įstatymas konkrečiu atveju nenustato konkretaus prievolės įvykdymo būdo, jei kreditorius nedavė sutikimo ar akivaizdžiai vengia priimti prievolės įvykdymą, ar nėra kreditoriaus ar kito jo įgalioto asmens, tai skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę CK 6.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. sumokėdamas skolą į notaro, banko, ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Būtent toks prievolės įvykdymo būdas yra laikomas tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.56 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareiškėja nei teismui, nei antstoliui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kreditoriai (išieškotojai) sutiko, jog prievolė pagal teismo sprendimą būtų įvykdyta jiems pašto perlaida, taip pat nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jiems apie atliktas pašto perlaidas buvo tinkamai pranešta (nes pašto kvitas apie siuntos (registruoto laiško) išsiuntimą nepatvirtina jos įteikimo ir(ar) gavimo fakto). Išieškotojai savo atsiliepime paneigė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad apie padarytas pašto perlaidas jiems buvo pranešta, todėl pareigą įrodyti šį faktą turėjo pareiškėja. Šiuo atveju abejotina aplinkybė, kad išieškotojai, žinodami apie jų atžvilgiu išsiųstas pašto perlaidas, vengtų paimti pinigines sumas ir po to pradėtų priverstinį vykdymo procesą. Kaip nurodė išieškotojai, pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į juos, prašydama nurodyti konkrečias jų sąskaitas kredito įstaigose, į kuris ji galėjo sumokėti lėšas, tačiau dėl neaiškių priežasčių ji to nepadarė ir pasinaudojo kitu abejotinu prievolės įvykdymo būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, priimant skundžiamus 2019-02-19 patvarkymus Nr. S3.6-190745 (vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00086) ir Nr. S3.6-190748 (vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00087), nes antstoliui iki šių patvarkymų priėmimo ir vėliau nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tinkamą prievolės įvykdymą (išieškotojai nebuvo gavę pervestų piniginių lėšų), pareiškėjos skundas šioje dalyje yra atmestinas.
Pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąsias bylas CPK 629 straipsnio 1 dalis 10 punkte nurodytu pagrindu taip pat netenkintinas, nes skolininkė turi pareigą išieškotojų atžvilgiu įvykdyti piniginę prievolę, o ne perduoti jiems tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime. Be to nėra jokių duomenų, kad išieškotojai būtų atsisakę priimti prievolės įvykdymą.
Išieškotojai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į skundą šioje byloje išieškotojai sumokėjo advokatui 300,00 Eur (b. l. 20; pastaba: kita sąskaitoje ir mokėjimo dokumente nurodyta suma – 150 Eur, yra sumokėta už paslaugas kitoje byloje). Skundą atmetus kaip nepagrįstą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų (išieškotojų) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ir 443 straipsnio 6 dalimi, iš pareiškėjos (skolininkės) išieškotojų naudai lygiomis dalimis priteistina kiekvienam po 150 Eur (iš viso 300 Eur) jų turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, 290, 291, 513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos (skolininkės) M. B. skundą dėl antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmų atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims (išieškotojams) N. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.