Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų kooperatyvo „Ž. grūdai“ ir A. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3810-251/2020 pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovams kooperatyvui „Ž. grūdai“, A. N. dėl savininko teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų (apeliantų) atskirasis skundas tenkintinas.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovų pareiškimas dėl Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams kooperatyvui „Ž. grūdai“ ir A. N., teismo prašė: 1) iškeldinti atsakovą kooperatyvą „Ž. grūdai“ su visais jam nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) iškeldinti atsakovą A. N. su visais jam nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančiais adresu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės kooperatyvo „Ž. grūdai“ buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centras išrašas apie juridinį asmenį); atsakovo A. N. Juridinių asmenų registre nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas).

19. Nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovei kooperatyvui „Ž. grūdai“ 2019 m. spalio 22 d. buvo siunčiami pakartotinai adresu (duomenys neskelbtini), buvo neįteikti, grąžinti teismui su pašto žyma „neatsiėmė teisme per siuntos saugojimo terminą“. Atsakovui A. N. procesiniai dokumentai buvo siunčiami pakartotinai 2019 m. spalio 11 d. (su spaudu „saugojimo terminas 7 d.) adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti, grąžinti su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“; 2019 m. spalio 22 d. (su spaudu „saugojimo terminas 30 d.) adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti, grąžinti su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

20. 2019 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą už akių, kuriame teismas nurodė, jog atsakovams ieškinys su priedais buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka paliekant pranešimą atsakovo kooperatyvo „Ž. grūdai“ buveinės ir atsakovo A. N. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Teismas sprendė, jog nesant atsakovų atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą.

Dėl ginčo esmės

21. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

22. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.

23. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovams kooperatyvui „Ž. grūdai“ ir A. N., atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir teismui nusprendus, kad atsakovams ieškinys su priedais buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (paliekant pranešimą atsakovo kooperatyvo „Ž. grūdai“ buveinės ir atsakovo A. N. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), buvo priimtas sprendimas už akių.

25. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovams įmonės buveinės bei A. N. Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, tačiau buvo neįteikti, grąžinti teismui su žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

26. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

27. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

28. Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 18986/06, par. 44).

29. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti – yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

30. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

32. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19–23, 27–28 punktus).

33. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

34. Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme taip pat yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas, nesiėmęs papildomų priemonių, iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti juridinio asmens buveinėje, antrą kartą išsiųstus juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus laikys tinkamai įteiktais pagal įstatymą. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinus, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat nurodyta, jog tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad toks teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

36. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

37. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

38. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

39. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).

40. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, jog faktiškai procesiniai dokumentai atsakovams nebuvo įteikti, apie vykstantį teismo procesą nebuvo pranešta, atsakovai paliktų pašto pranešimų atsiimti korespondenciją dėl nežinomų priežasčių negavo. Skunde pažymėta, jog kooperatyvui „Ž. grūdai“ procesiniai dokumentai visose civilinėse bylose buvo įteikiami per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, kur yra veikianti atsakovo paskyra. Atsakovo direktorius 2020 m. sausio 23 d. pateikė prašymą dėl prieigos suteikimo prie elektroninės bylos kortelės, tokia prieiga buvo suteikta, tad teismas turėjo galimybę ir pareigą atsakovui įteikti dokumentus elektroniniu būdu, tačiau šia galimybe neteisėtai nepasinaudojo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovai yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo naudotojai.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus procesinių dokumentų įteikimo klausimais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovams nepavykus faktiškai įteikti procesinių dokumentų, teismas neišnaudojo visų galimų ir jam prieinamų protingų priemonių procesiniams dokumentams įteikti.

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai (jog G. N. sumokėjo avansą už perkamą namą į ieškovės banko sąskaitą pagal atsakovo kooperatyvo „Ž. grūdai“, atstovaujamo direktoriaus A. N., ir ieškovės sudarytą susitarimą – 2013 m. birželio 3 d. preliminariąją sutartį (preliminarioji sutartis pateikta kartu su atskiruoju skundu); gyvenamasis namas buvo perduotas naudotis atsakovui panaudos pagrindais, atsakovui buvo suteikta teisė atlikti gyvenamojo namo pagerinimus; atsakovas atliko gyvenamojo namo kapitalinį remontą, atsakovo turtas (darbų rezultatas, medžiagos, įranga) yra sujungtas su ieškovės turtu, tad atsakovo iškeldinimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik išsprendus atsakovui priklausančio turto tolesnio valdymo klausimą) pripažintini galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiais argumentais atsakovai rėmėsi ir pareiškimuose dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei atsižvelgęs į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovų pareiškimų dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą (CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalys) ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.