Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovams kooperatyvui „Ž.“, A. N. dėl savininko teisių gynimo išnagrinėjusi atsakovų kooperatyvo „Ž.“ ir A. N. pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020-01-21 teisme gautas atsakovo kooperatyvo „Ž.“ pareiškimas peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių. Atsakovas nurodė, kad sprendimas už akių priimtas nesant tam įstatyme numatytų sąlygų, todėl turėtų būti peržiūrėtas. Ieškinys ir pranešimas apie gautą ieškinį atsakovui nebuvo įteiktas. Atsakovo faktinė buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas deklaruotas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pašto pranešimuose nebūna nurodyta, kokia korespondencija ir kas ją siunčia. Todėl atsakovas neturėjo galimybės žinoti, kad teismas siuntė procesinius dokumentus ir nurodymą pateikti atsiliepimą. Teismo procesiniai dokumentai pašte saugomi tik 7 dienas, o dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų. Šiuo atveju dokumentai faktiškai buvo grąžinti teismui, tačiau formaliai laikoma, kad dokumentai yra įteikti, kas, atsakovo nuomone, yra nelogiška. Be to, atsakovo vardu yra aktyvuota paskyra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, per kurią atsakovui gali būti įteikiami procesiniai dokumentai. Atsakovas paaiškino, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu, kadangi pranešimą apie reikalavimą išsikelti siuntė neįgaliotas asmuo. 2019-07-04 įgaliojime nėra nurodyta, kad ieškovės atstovas S. B. yra įgaliotas atstovauti ieškovę ir pareikalauti iš atsakovo išsikelti iš gyvenamojo namo. Įgaliojime nurodyta, kad S. B. įgaliotas tvarkyti dokumentus su buvusiais nuomininkais. Atsakovas nėra nei buvęs, nei esamas nuomininkas. Atsakovas naudojasi nekilnojamuoju daiktu pagal panaudos sutartį su ieškove. Be to, 2013-06-03 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos panaudos sutarties Nr. 01 2.2 punkte numatyta, kad atsakovas privalo daryti gyvenamojo namo kapitalinį remontą. Atsakovas tokį remontą atliko, todėl nutraukiant sutartį ieškovė privalo atlyginti atsakovui kapitalinio remonto išlaidas. Kadangi atsakovo turtas (darbų rezultatas ir medžiagos bei įranga) yra sujungtas su ieškovės turtu, atsakovo iškeldinimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik išsprendus atsakovui priklausančio turto tolimesnio valdymo klausimą. Be to, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį dėl jam priklausančio turto grąžinimo. Nepranešus atsakovui apie bylą, iš atsakovo buvo atimta teisė ginti savo pažeistas teises.

2020-01-21 teisme gautas atsakovo A. N. pareiškimas peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių. Atsakovas nurodė, kad sprendimas už akių priimtas nesant tam įstatyme numatytų sąlygų, todėl turėtų būti peržiūrėtas. Ieškinys ir pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą atsakovui A. N. nebuvo įteiktas. Jis negavo pašto pranešimo apie įteiktiną korespondenciją. Darbo reikalais jis dažnai išvyksta iš Šiaulių ir į užsienį, kartais iki kelių savaičių. Pašto pranešimuose nebūna nurodyta, kokia korespondencija ir kas ją siunčia. Todėl jis neturėjo galimybės žinoti, kad teismas siuntė procesinius dokumentus ir nurodymą pateikti atsiliepimą. Teismo procesiniai dokumentai pašte saugomi tik 7 dienas, o dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų. Šiuo atveju dokumentai faktiškai buvo grąžinti teismui, tačiau formaliai laikoma, kad dokumentai yra įteikti, kas, atsakovo nuomone, yra nelogiška. Be to, atsakovo A. N. vardu yra aktyvuota paskyra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, per kurią jam gali būti įteikiami procesiniai dokumentai. Teismas turėjo visas galimybes informuoti jį apie iškeltą civilinę bylą, įteikdamas pranešimą tiek per teismo informacinę sistemą, tiek viešu skelbimu, tačiau to nepadarė. Atsakovo nuomone, toks teismo elgesys suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovei. Atsakovas paaiškino, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu, kadangi pranešimą apie reikalavimą išsikelti jam siuntė neįgaliotas asmuo. 2019-07-04 įgaliojime nėra nurodyta, kad ieškovės atstovas S. B. yra įgaliotas atstovauti ieškovę ir pareikalauti atsakovo A. N. išsikelti iš gyvenamojo namo. Įgaliojime nurodyta, kad S. B. įgaliotas tvarkyti dokumentus su buvusiais nuomininkais. Atsakovas A. N. nėra nei buvęs, nei esamas nuomininkas, sutartinių santykių su ieškove jis neturi. Atsakovas A. N. naudojasi nekilnojamuoju daiktu pagal nuomos sutartį su kooperatyvu „Ž.“. Įgaliojime nenurodyta, kad S. B. turi teisę reikalauti atlaisvinti nekilnojamąjį daiktą iš kitų, sutartiniais santykiais su ieškove nesusijusių gyvenamojo namo naudotojų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai netenkintini.

Pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatyti šie du esminiai turinio reikalavimai: pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą bei nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 str. 2 d. 3, 4 p.). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo: 1) ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Nagrinėjamoje byloje atsakovui kooperatyvui „Ž.“ ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo buvo išsiųsti 2019-09-27 juridinio asmens buveinės adresu (duomenys neskelbtini); 2019-10-11 kooperatyvo vadovo A. N. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); 2019-10-23 pakartotinai juridinio asmens buveinės adresu (b. l. 18, 23, 25). Atsakovui A. N. minėti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2019-09-27 ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini); 2019-10-11 ir 2019-10-23 deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 24, 26). Kadangi atsakovams siųsti procesiniai dokumentai sugrįždavo neįteikti, dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka paliekant pranešimą atsakovo kooperatyvą „Ž.“ buveinės ir atsakovo A. N. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį ir byloje priimtas sprendimas už akių.

Pažymėtina, kad duomenų apie kitokį atsakovų faktinį adresą ar atsakovo A. N. darbovietės adresą byloje nebuvo.

Iš VSDFV duomenų bazės išrašo matyti, kad VSDFV laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-01-16 neturi duomenų apie A. N. darbovietes, išskyrus kooperatyvą „Ž.“.

Nors atsakovas kooperatyvas „Ž.“ pareiškime teigia, kad faktinė įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini), tačiau toks adresas nėra nurodytas juridinių asmenų registre. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

Paminėtina ir tai, kad atsakovui ir atsakovo kooperatyvo „Ž.“ direktoriui A. N. 2019-07-29 buvo įteiktas ieškovės B. S. atstovo pagal įgaliojimą pranešimas apie nekilnojamojo turto objektų adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nutraukimą nuo 2019-09-01, reikalavimą išsikeldinti ir įvykdyti pinigines prievoles (b. l. 11, 12). 2013-06-03 panaudos sutarties Nr. 01 3.6 punkte sakoma, kad sutarties šalims nesusitarus geruoju, ginčai, kilę iš sutarties, gali būti perduoti nagrinėti teismui (b. l. 5). Iš to seka, kad įmonei ir A. N. buvo žinoma, jog jei nevykdys pranešime nurodytų reikalavimų, po 2019-09-01 ieškovė arba jos atstovai gali siųsti naujus dokumentus ar imtis kitų teisinių priemonių, įskaitant kreiptis į teismą. Atsakovai, žinodami apie kilusį ginčą, neatsiimdami pašto korespondencijos nei ginčo objekte (duomenys neskelbtini), nei įmonės buveinės adresu bei A. N. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, elgėsi nerūpestingai.

Nors atsakovas A. N. pareiškime nurodė, kad darbo reikalais dažnai išvyksta, įskaitant į užsienį, ir tai kliudė atsiimti teismo siųstą korespondenciją, tačiau nepateikė įrodymų apie išvykimą ar kitokias aplinkybes, liudijančias atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, kaip reikalauja CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad buvo visos CPK 142 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos priimti sprendimą už akių. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių galėjo būti priimtas – tam egzistavo visos procesinės prielaidos.

Sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, taip pat turi būti vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 288 str. 4 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė naujų rašytinių įrodymų, reikšmingų sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų.

Atsakovų argumentas, kad S. B. nebuvo įgaliotas siųsti 2019-07-26 pranešimą apie panaudos sutarties nutraukimą, reikalavimą išsikeldinti ir įvykdyti pinigines prievoles (b. l. 11), grindžiamas B. S. 2019-07-04 S. B. suteikto įgaliojimo (b. l. 13-14) interpretavimu. Minėti dokumentai teismui buvo pateikti su ieškiniu, teismas šiuos ir kitus pateiktus dokumentus įvertino priimdamas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių. 2019-07-04 įgaliojimu B. S. įgaliojo S. B. „valdyti ir tvarkyti (B. S.) nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, gyvenamą namą, kitus statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini)“ (įgaliojimo 4 pastraipa) ir suteikė S. B. teisę šiuo ir kitais įgaliojime nurodytais tikslais atstovauti ją „valstybės įmonėje Registrų centre, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, notarų biuruose bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijoje, taip pat santykiuose su bet kuriais kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, <...> pateikti visus reikiamus dokumentus (jų dublikatus), sumokėti ir gauti pinigus, daryti pareiškimus, pasirašyti (B. S.) vardu prašymus, paraiškas, sutikimus, bei visus kitus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais“ (įgaliojimo 9 pastraipa). Iš tokių 2019-07-04 įgaliojimo nuostatų seka, kad S. B. turėjo teisę atstovauti B. S. santykiuose su atsakovais dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), naudojimo, įskaitant spręsti dėl sudarytos panaudos sutarties nutraukimo, reikalavimo išsikeldinti.

Atsakovas A. N. nurodė, kad jis naudojasi nekilnojamuoju daiktu (duomenys neskelbtini), pagal nuomos sutartį su kooperatyvu „Ž.“. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl tokios galimai sudarytos nuomos sutarties negalėjo būti iškeldintas. Atsakovas nepateikė nuomos sutarties teismui, taip pat įrodymų, kad kooperatyvas „Ž.“ pranešė apie tokią nuomos sutartį B. S., kaip numato CK 6.490 straipsnio 3 dalis.

Atsakovo kooperatyvo „Ž.“ pareiškimo argumentas, kad atsakovas atliko namo adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir atsakovo iškeldinimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik išsprendus atsakovui priklausančio turto tolimesnio valdymo klausimą, yra nepagrįstas. Atsakovas šį teiginį grindžia CK 6.501 straipsnio nuostatomis, pagal kurias nuomininkas gali pasiimti padarytus pagerinimus, kai juos padarė be nuomotojo leidimo, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės. Šiuo atveju pats atsakovas pareiškime nurodo, kad kapitalinį remontą atliko su pastato savininkės leidimu, pagal sudarytą panaudos sutartį ir kad pagerinimai yra sujungti su ieškovės turtu. Iš tokių atsakovo paaiškinimų seka, kad turto (pagerinimų) tolimesnio valdymo (grąžinimo atsakovui) klausimas nekyla. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių dėl iškeldinimo priėmimas neužkerta atsakovui kelio reikalauti daikto pagerinimui turėtų išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. priimtas sprendimas už akių priimtas nepagrįstai ar neteisėtai. Dėl šios priežasties atsisakytina tenkinti atsakovų pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į atsakovų pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji patyrė 242 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl dviejų atsiliepimų į atsakovų pareikštus pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (po 121 Eur už kiekvieną atsiliepimą). Šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 79-80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsniu, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovų kooperatyvo „Ž.“ ir A. N. pareiškimų dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Priteisti iš atsakovo kooperatyvo „Ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 121,00 Eur (šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,00 Eur (šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.