- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- e2-813-157/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00719-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geidena“
- Atsakovas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geidena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-573-390/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geidena“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Geidena“ prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. 1 172 880,48 Lt skolą, 74 228,87 Lt palūkanas, 1 407,46 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui R. Ž. priklausantį 1 248 516,81 Lt vertės nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir / ar turtines teises esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti, įkeisti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims
Kauno apygardos teismas 2013 m. preliminariu sprendimu ieškovo UAB „Geidena“ ieškinį patenkino. Šis preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimu, kuris šiuo metu yra apskųstas apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Geidena“ ieškinio reikalavimams užtikrinti pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. Ž. ir jo sutuoktinei D. Ž. priklausantį konkretų prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą ir 235 vnt. UAB „Geidena“ akcijų. Nurodė, kad faktiškai yra areštuota atsakovo turto tik už 93 093,90 Lt (atsakovui priklausantys 93 vnt. ieškovo akcijų ir jo piniginės lėšos banko sąskaitose, kurių likutis – 93,90 Lt), kurio nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti; kad antstolė užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžino teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „Geidena“ prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Konstatavo, kad ieškovo prašymas areštuoti konkretų jo nurodomą turtą yra perteklinis, nes šis priemonės 1 248 516,81 Lt vertės atsakovo turtui jau yra pritaikytos Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi. Pažymėjo, kad teismo sprendimus, nutartis, nutarimus ir įsakymus civilinėse bylose vykdo antstoliai (CPK 634 str.), todėl ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį, kuris vykdo teismo nutartis, taip pat ir dėl aukščiau minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nukreipti vykdymą į jo minimą konkretų turtą. Nurodė, kad ieškovas taip pat turi teisę apskųsti antstolio veiksmus (CPK 510-513 str.). Pažymėjo, kad pagal CPK 145 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik turto dalis, kuri priklauso asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas UAB „Geidena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pateiktą prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Teismas neįvertino, kad CPK 148 straipsnio 1 dalis suteikia jam teisę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymą.
2. Teismas neįvertino, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pateikta antstoliui vykdyti per 14 dienų nuo jos priėmimo dienos, todėl šiuo atveju, kai antstolis neareštavo viso atsakovui priklausančio turto, ieškinio reikalavimai gali būti užtikrinti tik taikant papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi vykdomasis dokumentas yra grąžintas teismui kaip įvykdytas, be jo, antstolis negalės vykdyti jokių vykdymo veiksmų.
3. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad tuo atveju, kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol tai bus atlikta, gali būti areštuotas visas turtas.
4. Teismas neįvertino grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio suma – 1 248 516,18 Lt – fiziniam asmeniui yra labai didelė, dėl ko savaime kyla reali grėsmė, kad jis sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo, bandys perleisti turtą tretiesiems asmenims. Antstolis areštą taikė tik 93 093,90 Lt vertės atsakovo turtui, beveik visas kitas jam priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas R. Ž. prašo atmesti atsakovo UAB „Geidena“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį joje nurodytais motyvais, nes šioje byloje visi ieškinio reikalavimai yra užtikrinti pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, o nenustačius atsakovo turto dalies bendrojoje nuosavybėje, nėra pagrindo šias priemones taikyti bendram sutuoktinių turtui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad šioje byloje visi ieškovo reikalavimai 1 248 516,18 Lt dydžio sumai yra užtikrinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi.
Atskirajame skunde ieškovas šių teismo išvadų nepagrįstumą iš esmės grindžia tuo, kad minėta teismo nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo įvykdyta, t. y. antstolis aprašė atsakovo turtą tik už 93 093,90 Lt ir grąžino ją teismui kaip įvykdytą, dėl to, tvirtina, kad ieškinio reikalavimai gali būti užtikrinti tik taikant papildomas priemones – konkretaus atsakovo turto areštą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šį atskirąjį skundą nustatė, kad minėta Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas 1 248 516,81 Lt sumai – iš turto arešto aktų registro yra išregistruotos 2013 m. rugpjūčio 28 d. CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu. Šį faktą patvirtina tiek informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teisme dar 2013 m. rugpjūčio 28 d. gautas pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą, tiek bylos nagrinėjamu metu aktualūs Turto arešto aktų registro duomenys, iš kurių matyti, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pritaikytų ir galiojančių turto areštų atsakovo R. Ž. atžvilgiu nėra.
Teismų praktikoje jau ne kartą minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-280/2012; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1816/2014; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-442-330/2015 ir kt.), kas reiškia, jog teismui netenkinus prašymo dėl tokių priemonių taikymo ar jas panaikinus, taip pat pritaikytoms priemonėms nustojus galioti CPK 147 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl jų taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str. 1 d. ir 3 d., 147 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2408/2013). Taigi ieškovas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę paduoti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei neišnyko grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d., ir 3 d., 147 str. 2 d.) ir šios ieškovo teisės neriboja aplinkybė, kad jo prašymas jau kartą buvo tenkintas, tačiau neteko galios (CPK 144 str. 3 d., 147 str. 6 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į vyraujančius teismų išaiškinimus, remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybes, sprendžia, kad, priešingai nei kvalifikuoja pats ieškovas, teismui pateiktas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti vertinamas kaip pakartotinis, o ne reikalaujantis papildomo jų taikymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje byloje esančią faktinę situaciją ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo prašymas taikyti šias priemones yra perteklinis, bei nurodė, kad jis gali kreiptis į antstolį dėl vykdymo nukreipimo į konkretų ieškovo nurodomą atsakovo turtą. Taigi teismas turėjo iš naujo vertinti šio ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu nėra išnykusi buvusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau to nepadarė.
Apeliacinis teismas, kaip fakto instancija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju preliminarų ieškinio pagrįstumą prima facie patvirtina šioje byloje priimtas ieškovui palankus 2013 m. rugpjūčio 13 d. preliminarus ir 2015 m. vasario 6 d. galutinis sprendimai; Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje konstatuota būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmė dėl didelės ieškinio sumos, pareikštos fiziniams asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad šie būtinieji faktiniai pagrindai minimoms priemonėms taikyti yra išnykę. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai egzistuoja (CPK 185 str.). Tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečiam atsakovo ir jo sutuoktinei priklausančiam turtui, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minimi klausimai sprendžiami tiesiogiai vykdant teismo nutartį dėl šių priemonių taikymo, kadangi byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo, o ne dėl teisių į konkrečius daiktus. Be to, teismui nepateikti duomenys apie atsakovui priklausančios šio turto dalies vertę, dėl to teismui nėra tiksliai žinoma kiek, kokio ir kokios vertės turto atsakovas turi (CPK 147 str. 6 d., 178 str.).
Esant šioms aplinkybėms ieškovo UAB „Geidena“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – taikomas areštas atsakovo R. Ž. kilnojamam ir / ar nekilnojamam turtui, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo lėšoms ir / ar turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 1 248 516,81 Lt (361 595,46 Eur) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, apie tai pranešant Turtų arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.).
Kartu teismas apeliantui išaiškina, kad siekdamas, jog būtų surastas ir aprašytas atsakovo turtas, jis turi kreiptis į antstolį, priešingu atveju, kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės galios tik keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos (CPK 147 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geidena“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 361 595,46 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.