- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2-1816/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- L. K., G. K., P. J., M. J., notarui A
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1352-777/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovams L. K., G. K., P. J., M. J., notarui A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-10-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3245, sudarytą tarp UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir L. K. su G. K., ir taikyti restituciją: grąžinti L. K. ir G. K. žemės sklypą (unikalus Nr. 4327-0003-0043) ir priteisti iš atsakovų L. K. bei G. K. ieškovės naudai 452 000 Lt; 2) subsidiariai priteisti iš atsakovų P. J. su sutuoktine M. J. ir notaro A. D. 452 000 Lt; 3) priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams L. K., G. K., priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 452 000 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi iš dalies tenkindamas atsakovų L. K. ir G. K. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, įpareigojo ieškovą BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti 33 800 Lt nuostolių, galinčių kilti L. K. ir G. K., atlyginimo užtikrinimą į Klaipėdos apygardos teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti nurodytų pinigų sumų banko garantijas.
Ieškovui neįvykdžius Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams L. K. ir G. K. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 452 000 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Nurodė, kad ieškovui nesumokėjus teismo nustatyto dydžio nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo panaikintos visos, o ne dalis laikinųjų apsaugos priemonių, taip ieškinys liko neužtikrintas. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi konstatuota, kad atsakovai tikėtinai nepagrindė nuostolių dėl jiems nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arešto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, būtinumas ir pagrindas yra neišnykęs. Šiuo atveju yra pakankamai duomenų preliminariai išvadai padaryti, kad egzistuoja objektyvus pagrindas pripažinti ginčo sutartį negaliojančia bei priteisti iš atsakovų K. K. ir G. K. 452 000 Lt sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, tačiau jos panaikintos ieškovui neužtikrinus galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo teigimu, ieškovas, pakartotinai teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurioms esant būtų galima pakartotinai jas taikyti. Argumentas, kad yra pakankamai duomenų preliminariai išvadai dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo, kad iš atsakovų prašoma priteisti suma yra didelė, buvo teismo vertinti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2014-06-12 nutartis). Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, tačiau jos panaikintos neįnešus ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumos galimiems nuostoliams užtikrinti. Tai, kad ieškovas galbūt neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, teismo manymu, neleidžia teigti, kad netaikytinos pasekmės dėl teismo nustatyto įpareigojimo neįvykdymo (CPK 146 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas negali ir/ar neketina užtikrinti atsakovų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriamų nuostolių atlyginimo, teismas sprendė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra tenkinęs tik dalinai, t. y. minėtoje nutartyje nustatyta, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra galimi tik arešto atsakovų piniginėms lėšoms atžvilgiu – kadangi atsakovai pateikė teismui įrodymus, jog dėl lėšų arešto negali vykdyti mokėjimų pagal galiojančias paskolos sutartis, apmokėti sąskaitų už komunalines paslaugas ir neturės pakankamai lėšų pragyventi ir kt. tačiau teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones visoje apimtyje – t. y. ir tas, kurios atsakovams jokių nuostolių nesąlygoja ir piniginis užstatas jų atlyginimui nebuvo reikalaujamas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į savo išvadas dėl kokio konkretaus turto disponavimo ribojimų atsakovams gali kilti nuostolių. Tai, kad ieškovas negali užtikrinti galimų nuostolių dėl atsakovų lėšų arešto, teismas nepagrįstai vertino kaip pagrindą ieškinio užtikrinimui taikyti kitos formos nuosavybės – atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto disponavimo apribojimą.
2. Teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi buvo nustatęs, jog egzistuoja galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymo rizika. Skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu jokios aplinkybės sudarančios sprendimo neįvykdymo grėsmę ir tuo pačiu turto arešto taikymo sąlygas nebuvo pasikeitusios. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, tikslingumas ir būtinumas nėra išnykęs.
3. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė proporcingumo ir teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Vien todėl, kad ieškovas, būdamas bankrutuojančia įmone negali įnešti piniginio užstato atsakovų nuostolių, galimų dėl jų lėšų arešto atlyginimo užtikrinimui, negali užkirsti kelio taikyti kitas – nuostolių atsakovui nesukeliančias ir tuo pačiu bent iš dalies galinčias užtikrinti ieškovui palankias sprendimo įvykdymą priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo apibrėžimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo minėta teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2408/2013), kas reiškia, jog teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jas panaikinus, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str. 1 d. ir 3 d., 147 str. 2 d.). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Nagrinėjamu atveju ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones po to, kai ieškovui neįvykdžius Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo įmokėti 33 800 Lt nuostolių, galinčių kilti atsakovams L. K. ir G. K., atlyginimo užtikrinimą arba pateikti nurodytų pinigų sumų banko garantiją, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovams L. K., G. K. priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo prašymą, motyvuodamas tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos, tačiau jos panaikintos neįnešus ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumos galimiems nuostoliams užtikrinti ieškovas. Taip pat teismo teigimu, pakartotinai teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurioms esant būtų galima pakartotinai jas taikyti. Apeliacinis teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartyje, kuria iš dalies tenkino atsakovų L. K. ir G. K. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nustatė, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių galimi tik dėl arešto atsakovų piniginėms lėšoms. Nors atsakovai teigė, kad nuostolius patiria ir dėl jų nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje šiuos teiginius pripažino neįrodytais, ieškovo įmokėtiną nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumą apskaičiavo remdamasis galimų nuostolių dėl piniginių lėšų arešto dydžiu.
Pirmosios instancijos teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovams L. ir G. K. priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, dėl to, kad ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti nuostolių, galinčių kilti atsakovams, atlyginimo užtikrinimą, ieškovas pateikė teismui pakartotinį prašymą, kuriuo prašo taikyti tas laikinąsias apsaugos priemones, kurios, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos tesimo 2014 m. liepos 17 d. nutartyje, nesąlygoja nuostolių atsakovams L. ir G. K., t. y. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė nuostolių, galinčių kilti atsakovams piniginių lėšų arešto, atlyginimo užtikrinimo, nepagrįstai vertino kaip pagrindą atsisakyti ieškinio užtikrinimui taikyti kitas ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip grėsmes galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo pateiktos pradiniame prašyme ir kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams L. K., G. K. tenkino. Byloje nėra pateikta duomenų, kad yra pasikeitusios aplinkybės, sudarančios pagrindą daryti kitas išvada dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba negalimumo.
Pažymėtina, kad pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė.
Nagrinėjamu atveju byloje pagal preliminariai pagrįstą ieškinį vyksta ginčas dėl 452 000 Lt priteisimo. Bylos duomenimis, antstoliui vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams, buvo surastas ir areštuotas atsakovams L. K., G. K. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurio vertė iš viso sudaro 114 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą apie atsakovų finansinę padėtį, sprendžia, kad ieškinio suma (452 000 Lt) atsakovams L. K., G. K. laikytina didele bei sudarančia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 452 000 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.